Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. J. ir E. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Jas ieškovė valdo patikėjimo teise. Nuo 2002 m. gegužės 16 d. nurodytas butas išnuomotas atsakovų šeimai. Atsakovai nemoka mokesčių už butą, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. skolingi ieškovei 1473,06 Eur. Taip pat ieškovė paskaičiavo 38,49 Eur delspinigius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašo ieškinį tenkinti visiškai.

A. E. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka (asmeniškai) 2017-03-01 buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovui A. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka (asmeniškai) 2017-03-02 buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovai be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ši nurodytą butą perdavė valdyti ieškovei. Nurodytame bute nuomos sutarties pagrindu gyvena atsakovai. Bylos duomenimis jie laiku nemoka ieškovui nuomos mokesčio, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. susidarė 1473,06 Eur skola, taip pat buvo paskaičiuoti delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 6 mėnesius bendrai 38,49 EUR sumai, iš viso susidaręs bendras 1511,55 EUR įsiskolinimas.

Pagrindas apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 str.). Už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją bei komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus (CK 6.583 ir 6.584 str.). Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str., 6.487 str. 1 d., 6.583 str. 1 d.). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str. 1 d.). Atsakovai įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos mokestį (Sutarties 31 p.). Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovai nemokėjo nuomos mokesčio, todėl už buto nuomą laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įsiskolino ieškovui 1473,06 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovui minėtą nuomos mokestį (CPK 178 str.). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 1473,06 Eur skolą už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.583 str., 6.589 str. 1 d.).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 38,49 Eur delspinigių, faktiniu pagrindu nurodydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-10-04 nutarimą Nr. 1161 ,,Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“. Iš ieškovo pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog delspinigiai yra paskaičiuoti taikant 0,02 procento delspinigių dydį. Nuomos sutartyje nurodyta, kad tuo atveju, jei nuomininkas laiku nesumoka sutartyje numatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti nuomotojui 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 34 p.). Iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovų nesumokėtų delspinigių suma yra 38,49 Eur. Atsakovai ieškovo nurodyto delspinigių dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 38,49 Eur delspinigių priteisimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą solidariai iš atsakovų.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei turėtų būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, tačiau ieškovė jokių įrodymų apie kokias nors patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jokių bylinėjimosi išlaidų ieškovei nepriteistina

CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo žyminio sumokėjimo. Ieškinys dėl 1511,55 Eur skolos priteisimo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteisti 34 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 17 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš atsakovų nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti visiškai ieškovės pagal ieškovės SĮ (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. J. (A. J.) ir E. J. dėl skolos priteisimo.

Priteisti ieškovei SĮ (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1473,06 Eur skolos, 38,49 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 34 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 17 EUR iš kiekvieno atsakovo.

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą