- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-02
- Bylos Nr.
- eI2-12444-816/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, o grįstas aplinkybėmis, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad Bendrovė vykdo ekonominę veiklą, todėl pareiškėja neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų. Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nenurodė, kokie pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kuo pasireiškė pareiškėjos piktnaudžiavimas. Pareiškėjos vertinimu, siekiant priimti Sprendimą ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėja neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų ĮUTP 44 straipsnyje. Tačiau sprendime nėra nurodyta, kurių ĮUTP 44 straipsnio nuostatų pareiškėja neatitinka. Nors sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėja, ir atitinkami ĮUTP straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas, tačiau faktinės aplinkybės nėra įvertintos aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste, o iš esmės tėra pateikiamos tik formalios nuorodos į ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus. Taip pat nėra aiškiai ir konkrečiai įvardinta, kokių konkrečiai ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų pareiškėja neatitinka.
Pareiškėjos vertinimu, ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus bei atitinkamai 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Atsakovė neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o vertinimas išsamiai aprašytas ginčijamame sprendime. Iš surinktų duomenų visumos padaryta išvada, kad pareiškėja neketina dirbti Bendrovėje, o prašyme dėl leidimo gyventi deklaruotas tikslas (dirbti Bendrovėje paslaugų vadybininke) neatitinka tikrovės. Migracijos departamento vertinimu, tai, kad Bendrovė nepateikė aktualių veiklos sutarčių, šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai priimti darbui statybų srityje, pavadinimų ir adresų, taip pat ir Bendrovėje kviečiamų užsieniečių dirbti verslo paslaugų vadybininkais darbo vietos adreso, be to ir tai, kad SODROS informacinės sistemos duomenimis Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. negavo mėnesinio darbo užmokesčio, patvirtina, kad Bendrovė nevykdo jokios realios ekonominės veiklos, taip pat ir oficialiai deklaruojamų veiklų statybų ir paslaugų sektoriuose, negali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti nuolatinio darbo statybų ar paslaugų srityje ir neturi finansinio pajėgumo jiems mokėti tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio. Taip pat aplinkybė, kad užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi ir dirbdami Bendrovėje, negauna mėnesinio darbo užmokesčio, kurį Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkavimo rašte, leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Tai, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotų veiklų, patvirtina ir pats Bendrovės direktorius savo paaiškinime, teigdamas, kad vyksta pasiruošimo darbai naujos veiklos vykdymui. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Bendrovė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir išdavus asmeniui leidimą laikinai gyventi, jis nebus aprūpintas darbu ir realiai neatliks darbo funkcijos Bendrovėje, bei sudaro pagrindą abejoti realiu Bendrovės ketinimu asmeniui mokėti tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį.
Pažymi, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs naują leidimą laikinai gyventi ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Nustatytos aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė nepagrindžia oficialiai deklaruojamos veiklos vykdymo ir negali priimti pareiškėjos darbui Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta. Tai, kad Bendrovės ir pareiškėjos siekis gauti leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu neatitinka leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo tikslų, nurodytų ĮUTP (suteikti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu), leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir to paties straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kaip užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina abejones dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio realiai vykdyti sulygtą darbo funkciją Bendrovėje, t. y. sudaro pagrindo išvadoms, kad Bendrovė ir asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir, kad pareiškėja, skirtingai negu nurodė prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, nedirbs Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Priešingai, nei nurodo pareiškėja skunde, ginčijamame sprendime buvo aiškiai nurodytos sąlygos, kurių ji neatitinka, o būtent – Bendrovei nevykdant deklaruotos veiklos pareiškėja nebus įdarbinta pagal darbo sutartį ir nedirbs Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta.
Atsakovo vertinimu, ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad:
Pareiškėja, ketindama dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų vadybininke, 2023 m. rugsėjo 7 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinanti Bendrovė vykdo veiklą, – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba). Pareiškėjos darbo sutarties tipas neterminuota. Darbdavys sutarties laikotarpiu įsipareigotų mokėti 850 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
Kadangi pareiškėjos profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal Bendrovės vykdomą veiklą, Užimtumo tarnyba 2023 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą nustatė, kad Registrų centro juridinių asmenų išplėstinio išrašo duomenimis, Bendrovė įregistruota 2022 m. rugpjūčio 5 d., Bendrovės vadovas (direktorius) nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. yra E. Y.. Bendrovės deklaruojamos veiklos: kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339, ekonominės veiklos sritis – statyba), automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (ekonominės veiklos kodas – 4511, ekonominės veiklos sritis – paslaugos); didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos). Tuo tarpu Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinanti Bendrovė vykdo veiklą, – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos (toliau – SODRA) 2024 m. birželio 12 d. duomenimis, nustatęs, kad Bendrovėje dirba 22 asmenys, iš jų visi yra užsieniečiai ((duomenys neskelbtini) piliečiai), Bendrovė tarpininkauja dėl leidimų laikinai gyventi jiems išdavimo tik (duomenys neskelbtini) piliečiams ir tai, kad Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyta veikla nesutampa su Juridinių asmenų registre deklaruota veikla, Bendrovei 2023 m. lapkričio 6 d. išsiuntė pasiūlymą pateikti: 1) išsamų paaiškinimą dėl Bendrovės vykdomos statybų veiklos, nurodant, kokių profesijų darbuotojai yra įdarbinti ir ketinami įdarbinti, bei pagrindžiant tokių darbuotojų poreikį; 2) aktualias (galiojančias) veiklos sutartis ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (pvz., Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašus ir kt.); 3) statybos objektų, kuriuose šiuo metu vykdomi statybų darbai, sąrašą.
Bendrovė 2023 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamentui pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. lapkričio 9 d. išrašą apie Bendrovės vykdomas veiklas ir Bendrovės direktoriaus E. Y. 2023 m. lapkričio 13 d. paaiškinimą. Kadangi Bendrovė nepateikė pagrindžiančių dokumentų apie šiuo metu vykdomą veiklą, Migracijos departamentas papildomai išsiuntė 2023 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 23SD26360, 2024 m. vasario 20 d. raštą Nr. 24SD3086, 2024 m. kovo 8 d. raštą Nr. 24SD4465 ir 2024 m. kovo 21 d. raštą Nr. 24SD5452, prašydamas pateikti: 1) paaiškinimą, kokią veiklą (veiklas) šiuo metu Bendrovė vykdo, kokiose statybų objektuose (pavadinimai, adresai) šiuo metu vykdoma Bendrovės statybų veikla, kiek vadybininkų Bendrovė planuoja įdarbinti ir kur bus įsteigtos jų darbo vietos (adresai); 2) dokumentus, įrodančius Bendrovės vykdomą veiklą (veiklas) Lietuvoje (aktualias veiklos sutartis ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (pvz., Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašus). Bendrovė į Migracijos departamento siųstus raštus neatsakė ir trūkstamų dokumentų, turinčių įtakos sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, nepateikė.
Migracijos departamentas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, nes: duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes Bendrovės tarpininkavimo rašte yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie jos veiklos vykdymą; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, nes Bendrovėje įdarbinami užsieniečiai, kuriems nėra mokamas darbo užmokestis; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu, nes Bendrovei faktiškai nevykdant deklaruojamų veiklų statybų ir paslaugų sektoriuose ir negalint priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, nesukuriama su asmeniu realių darbo santykių.
Sprendime nurodoma, kad Bendrovė nepateikė aktualių veiklos sutarčių, šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai priimti darbui statybų srityje, pavadinimų ir adresų, taip pat ir Bendrovėje kviečiamų užsieniečių dirbti verslo paslaugų vadybininkais darbo vietos adreso, be to, pagal SODROS informacinės sistemos duomenimis Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. negavo mėnesinio darbo užmokesčio, o tai patvirtina, kad Bendrovė nevykdo jokios realios ekonominės veiklos, taip pat ir oficialiai deklaruojamų veiklų statybų ir paslaugų sektoriuose, negali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti nuolatinio darbo statybų ar paslaugų srityje ir neturi finansinio pajėgumo jiems mokėti tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio. Taip pat aplinkybė, kad užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi ir dirbdami Bendrovėje, negauna mėnesinio darbo užmokesčio, kurį Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkavimo rašte, leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Tai, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotų veiklų, patvirtina ir pats Bendrovės direktorius savo paaiškinime, teigdamas, kad vyksta pasiruošimo darbai naujos veiklos vykdymu.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮUTP, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Pagal ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
ĮUTP 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi ĮUTP 44 straipsnio nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus ĮUTP 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas) 6.2. papunktis nustato, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; 7 papunktis - yra pagrindo įtarimams, jog asmens atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje.
Kaip minėta anksčiau skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad, pareiškėja neatitinka ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 ir 14 punktų imperatyvių reikalavimų, neatitikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėja prašyme pateikė duomenis, kad ketina dirbti Bendrovėje, kuri faktiškai nevykdo deklaruojamos veiklos, taip pat, kad yra didelė tikimybė, kad pareiškėja nedirbs prašyme nurodyto darbo, o taip pat Bendrovė nemokės pareiškėjai Tarpininkavimo rašte sutarto atlygio. Dėl to kyla nelegalios migracijos grėsmė. Iš skundžiamo sprendimo aiškiai suprantama, kad pareiškėja neatitinka ĮUTPĮ 44 straipsnio 1 dalies punkto a ir b papunkčių.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas vertindamas ar yra pagrindas išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje pareiškėjai, pirmiausiai privalo įsitikinti, kad tokį asmenį siekia įdarbinti Lietuvos darbo rinkoje konkrečiame sektoriuje veikiantis darbdavys – realiai vykdantis ekonominę veiklą, ir kuris įsipareigoja realiai sukurti darbo santykius darbo funkcijos atlikimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, sprendžiant, ar Bendrovė gali būti laikoma Lietuvos darbo rinkoje veikiančiu darbdaviu ir todėl galinčiu įdarbinti užsieniečius, reikšminga tai, ar toks darbdavys laikytinas darbdaviu, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 3 dalyje („Darbdavys asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo), kaip apibūdinamas juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas, ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad toks darbdavys su užsieniečiu realiai ketina sudaryti darbo sutartį darbo sutartyje nustatytoms darbo funkcijoms atlikti.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą teismų praktiką esminis reikalavimas, sprendžiant dėl ketinantiems dirbti užsieniečiams išduodamų leidimų laikinai gyventi – darbo santykių darbo sutarties pagrindu realumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019, 2019 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3663-556/2019 ir kt.).
Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti Bendrovės veiklų vykdymo faktą. Šiuo atveju matyti, kad nors Bendrovės ekonominės statybų ir paslaugų veiklos, pagal kurias Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją, yra specializuotos (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos), tačiau Bendrovė, raginama net keletą kartų, nepateikė aktualių veiklos sutarčių, jų vykdymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba jau Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai priimti darbui statybų srityje, taip pat ir kviečiamų užsieniečių dirbti verslo paslaugų vadybininkais darbo vietos adreso. Teismo vertinimu, šios nustatytos faktinės aplinkybės tik patvirtina, jog Bendrovė realios statybų veiklos nevykdo. Be to, Migracijos departamento patikrinimo metu nustatyti VSDFV duomenys, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. negavo mėnesinio darbo užmokesčio, be to, nebuvo mokamas sutartas atlyginimas bendrai imant, taip pat nepaneigia padarytos išvados, jog kad Bendrovė veiklos nevykdo, negali darbuotojams pasiūlyti nuolatinio darbo, neturi finansinio pajėgumo mokėti sulygto atlyginimo.
Be kita ko, pažymėtina, jog Bendrovė veiklos – didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, nevykdo apskritai, kadangi atliekami pasiruošimo darbai, ką patvirtina ir Bendrovės direktoriaus paaiškinimas. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad jokių objektyvių, apie Bendrovės realiai vykdomas veiklas, duomenų nėra, o viešai užfiksuoti duomenys paneigia Bendrovės realiai vykdomų ekonominių veiklų rodiklius, konstatuoja, kad Bendrovė negali priimti pareiškėjos darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, negali sukurti realių darbo santykių ir mokėti tarpininkavimo rašte nurodytą darbo užmokestį – Migracijos departamentui buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės – leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimas neatitinka Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvoje pagrindu tikslo – suteikti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovė buvo raginama pateikti prašomą informaciją net keletą kartų, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių realią Bendrovės veiklą, nepateikė.
Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti pareiškėjos realų siekį Lietuvos Respublikoje. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad net ir vien tik Įstatyme numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Pareiškėja siekia, kad būtų įdarbinta Bendrovėje verslo paslaugų vadybininke, tačiau prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, po to, kai 2014 metais įgijo vadybos išsilavinimą, nenurodė nė vienos buvusios darbovietės savo gimtinėje. Tuo tarpu, Bendrovė, ketindama įdarbinti pareiškėją nuo 2023 m. lapkričio 2 d., paslaugų veiklą įteisino nuo 2023 m. lapkričio 8 d., o 2023 m. lapkričio 14 d. paaiškino Migracijos departamentui, kad dar tebevyksta paslaugų veiklos pasiruošimo dabai, kurie užtruks nė vieną mėnesį, kad Bendrovė galėtų pradėti dirbti šioje srityje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiek pareiškėja, tiek Bendrovė, Migracijos departamentui pateikė duomenis žinodami, kad veikla realiai nebus vykdoma ir realūs darbo santykiai sukurti nebus, Bendrovė nevykdys prisiimtų įsipareigojimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodomas leidimo gyventi Lietuvoje tikslas neatitinka tikrovės, o tikrasis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepagrįstos.
Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – ir Migracijos politikos gairės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2020 m. vasario 29 d.), nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 22.3 papunktis, 22.3.3 papunktis). LVAT vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr. pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo esant ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą, t. y. kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo ketinimus dirbti bendrovėje verslo paslaugų vadybininke, todėl buvo pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai, kadangi šiuo atveju buvo pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.
Migracijos departamentas taip pat atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės pagrindu (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas), kadangi nustatė kriterijus, sudarančius rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, t. y. nustatyta, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis) (šiuo aspektu pasisakyta prieš tai); pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl jos atvykimo ar siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (7 punktas).
Teisėjų kolegija, vertindama surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad šiuo atveju išties kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikrojo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jos siekio įsidarbinti ir dirbti Lietuvoje, kadangi nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas pareiškėją vertinti kaip nepatikimą trečiosios šalies pilietę. Nors pareiškėja kelia abejones dėl piktnaudžiavimo apraiškų, tačiau jau vien aplinkybė, kad ji nepateikė duomenų apie darbų patirtį savo šalyje, yra pasiekusi (duomenys neskelbtini), siekia įsidarbinti tokioje pozicijoje Lietuvos Respublikoje, jau kelia pagrįstų abejonių. Be to, tai, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog Bendrovė realiai jokios veiklos nevykdo, bylos duomenimis liko nepaneigta. Akcentuotina, kad Migracijos duomenimis (VSDFV sistemos duomenys – Bendrovėje dirba 22 užsienio piliečiai) Bendrovė tarpininkauja dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ((duomenys neskelbtini)) piliečiams. Aptartos aplinkybės nepaneigia nelegalios migracijos grėsmės.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėja tokių ryšių neturi, nėra turėjusi ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbusi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo visapusiškai ir išsamiai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, ką ir padarė nagrinėjamu atveju. Migracijos departamentas pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad realiai Bendrovės veiklą pagrindžiančių duomenų nėra, pareiškėja realiai nevykdys darbo funkcijų ir Bendrovė nevykdys savo įsipareigojimų, padarė išvadą, kad pareiškėja siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jos teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad Migracijos departamentas turi teisę panaikinti jau išduotą leidimą laikinai gyventi nustatęs, kad užsienietis neatitinka bent vieno ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo. Aptariamu atveju buvo nustatyti ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėja nepaneigė.
Tad, ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu. Atsakovas tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos S. K. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.