- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-712-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01037-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“ ieškinį atsakovui A. P. dėl netesybų, metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Forest Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš atsakovo A. P. 2 000,00 Eur netesybas ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nusprendė priteisti ieškovei UAB „Baltic Forest Group“ iš atsakovo A. P. 2 000,00 Eur netesybų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (2 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3 445,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšminga aplinkybė, jog preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl miško ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Miškų ūkio paskirties žemė yra ypatingas civilinės apyvartos objektas, kurios pirkimas – pardavimas reglamentuojamas specialiomis ir imperatyviomis teisės normomis.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neatliko pasirengimo sudaryti pagrindinę sutartį veiksmų (sprendimo 23 punktas), tai teismas laikė preliminarios sutarties pažeidimu, kas sąlygojo, kad atsakovas negalėjo objektyviai parduoti ieškovei ginčo sklypo už 8000,00 Eur preliminarioje sutartyje nustatytu terminu.
5. Teismas sprendė, jeigu atsakovas būtų ėmęsis veiksmų ir suorganizavęs pagrindinės sutarties sudarymo laiką, notaras neabejotinai būtų nurodęs ar atsakovo turima pažyma yra tinkama pagrindinio sandorio (už 8000,00 Eur) sudarymui, tačiau atsakovas apskritai nesiėmė jokių veiksmų organizuoti pagrindinio sandorio sudarymo laiką (byloje nėra duomenų, kad atsakovas derino su notaru laiką pagrindiniam sandoriui sudaryti, laiką nurodė ieškovei ir pan.). Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių jo vengimą sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal preliminarios sutarties sąlygas atsakovui sumokėjo avansą, gavo NŽT reikalingą leidimą pagrindiniam sandoriui sudaryti, vertino, kad buvo pasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau atsakovas, teismo vertinimu, nebuvo pasirengęs iki nustatyto termino (2024 m. birželio 15 d.) sudaryti pagrindinės sutarties, neturėjo ir net neinicijavo tinkamos NŽT pažymos gavimo, leidžiančios už 8000,00 Eur parduoti ginčo žemės sklypą ieškovei, dar galiojant šalių sudarytai preliminariajai sutarčiai- 2024 m. gegužės 23 d. sudarė preliminariąją sutartį su kitu pirkėju (UAB „Ruginė“) dėl to paties sklypo pardavimo už didesnę kainą, kitą dieną gavo avansą, galiausiai UAB „Ruginė“ sklypą atsakovas ir pardavė.
7. Teismas vertino, kad, atsakovas, įsipareigojęs parduoti ieškovei ginčo sklypą už 8000,00 Eur, turėjo pateikti NŽT pakartotinį pranešimą su patikslintomis sąlygomis (8000,00 Eur kaina), kad NŽT apie tai praneštų pirmumo teisę pirkti sklypą turintiems asmenims ir atitinkamai jiems nepageidaujant pirkti sklypo mažesne (už 8000,00 Eur) kaina, tokiu atveju NŽT išduotų pažymą apie tai, kad atsakovas turi teisę parduoti sklypą pasirinktiems asmenims už 8000,00 Eur. Atsakovas neginčija, kad iki preliminarios sutarties termino pabaigos jis nepranešė NŽT apie sprendimą parduoti sklypą už mažesnę kainą, tai sąlygojo, kad sklypo ieškovei už 8000,00 Eur objektyviai nebuvo galima parduoti iki 2024 m. birželio 15 d.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas, nepagrįstai vengė sudaryti žemės (miško) sklypo pagrindinę notarinę sutartį su ieškove, nors ieškovė iš savo pusės atliko visus reikalingus veiksmus – sumokėjo avansą, turėjo NŽT sutikimą ginčo žemės (miško) sklypui pirkti, buvo pasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovo nepagrįstas neveikimas – neturėjimas ir nesirūpinimas tinkamos NŽT pažymos gavimu, leidžiančios už 8000,00 Eur parduoti ginčo žemės sklypą ieškovei, nesiėmimas jokių veiksmų suorganizuoti pagrindinio sandorio sudarymo laiką, nepateikus jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių jo vengimą sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove – laikytinas netinkamu sutartinės pareigos vykdymu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalys).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Baltic Forest Group“ ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės UAB „Baltic Forest Group“ atsakovo A. P. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Ieškovė byloje nepateikė nė vieno įrodymo, kad atsakovas būtų vengęs ar atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino nesant tam jokio pagrindo.
9.2. Aplinkybė, kad atsakovas nesikreipė į NŽT dėl naujos pažymos gavimo, nepatvirtina ir negali patvirtinti atsakovo nesąžiningumo, atsakovo nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas visiškai nevertino, dėl kokių priežasčių (motyvų) atsakovas nesikreipė į NŽT dėl naujos pažymos gavimo, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, nulėmusias teismo sprendimą byloje.
9.3. Byloje esantys įrodymai (2024-05-07 el. susirašinėjimas) patvirtina, kad atsakovas į NŽT nesikreipė dėl naujos pažymos išdavimo, kadangi turėjo objektyviomis aplinkybėmis pagrįstą lūkestį, kad atsakovas jau turi tinkamą NŽT pažymą ir kad atsakovas jau yra pasirengęs pagrindinės sutarties sudarymui, kadangi turimą pažymą kartu su 2024-05-07 el. laišku pateikė ieškovei (miškininkystės profesionalui), kuri atsakovo jokiu būdu neinformavo, kad atsakovo turima NŽT pažyma yra akivaizdžiai ir iš anksto žinomai netinkama ir kad atsakovui būtina pakartotinai kreiptis į NŽT dėl naujos (kitos) pažymos gavimo.
9.4. Nei preliminarios, nei pagrindinės sutarties su UAB „Ruginė“ sudarymas nepatvirtina ir negali patvirtinti nei atsakovo nepagrįsto vengimo, nei atsakovo nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove. Pagrindinė sutartis su UAB „Ruginė“ buvo sudaryta 2024-07-19, t. y. pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove.
9.5. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad atsakovas, sudaręs preliminarią sutartį su UAB „Ruginė“ būtų pradėjęs „slapstytis“ nuo ieškovės: kad būtų nustojęs bendrauti ir bendradarbiauti su ieškove; kad sutartu metu būtų atsakovas būtų neatvykęs pas notarą; kad atsakovas būtų informavęs ieškovę, kad nebesudarys pagrindinės sutarties ir t. t.
9.6. Teismas netinkamai įvertino pagrindinės sutarties nesudarymo priežastį. Neįvertino visų veiksnių įtakos pagrindinės sutarties nesudarymui.
9.7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai ieškovės paaiškinimus vertino kaip „patikimus“ („teismas neturi pagrindo abejoti“ (Sprendimo 24 p.)).
9.8. Teismas visiškai nepagrįstai sureikšmino atsakovo pareigą perduoti žemės sklypą (Sprendimo 18 p.)., kadangi pagal įstatymą ieškovė (pirkėjas) turi analogišką ir lygiavertę pareigą priimti žemės sklypą (CK 6.305 str. 1 d.), o tam ieškovė taip pat turėjo atlikti atitinkamus pasirengimo veiksmus (gauti NŽT sutikimą), tačiau ieškovė iki pat 2024-06-15 dienos neinformavo atsakovo, kad yra pasirengusi priimti žemės sklypą (kad yra gavusi reikiamą NŽT sutikimą ir, atitinkamai, kad galima tvirtinti sandorį pas notarą).
9.9. Nenustačius ieškovės kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, teismas privalėjo konstatuoti abipusę šalių kaltę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pačios ieškovės kaltės (ieškovės pasyvumo ir nebendradarbiavimo su atsakovu, per visą laikotarpį nuo 2024-05-07 iki 2024-06-15 (iki kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis) niekaip nesureagavus į paskutinį atsakovo 2024-05-07 el. laišką, nekomunikuojant su atsakovu. Net jeigu vertinti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų sutarties šalių nepakankamo bendradarbiavimo, tokiu atveju vis tiek nebūtų jokio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl netesybų iš atsakovo priteisimo.
9.10. Ginčo atveju atsakovas ieškovės sumokėtą avansą jau yra grąžinęs (byloje ginčo dėl to nėra), todėl tenkinti ieškovės reikalavimą dar ir dėl netesybų priteisimo – nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Baltic Forest Group“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas pagrįstai nurodė sprendime, kad apeliantas yra kaltas dėl notarinės sutarties nesudarymo, nes net neinicijavo NŽT pažymos, būtinos siekiant parduoti sklypą už 8000,00 Eur, gavimo (net nepateikė NŽT atitinkamo pranešimo); visiškai neorganizavo sandorio sudarymo pas notarą (nors pagal preliminarios sutarties sąlygas būtent pardavėjas tą turėjo padaryti); vienašališkai nusprendė, kad ieškovė persigalvojo ir nesudarys notarinės sutarties, nepasirūpindamas bent jau paklausti ieškovės, ar ieškovė tikrai nebeketina pirkti sklypo; dar tebegaliojant preliminariai sutarčiai su ieškove, sudarė preliminarią sutartį su kita pirkėja ir jai šį sklypą pardavė.
10.2. Apelianto argumentai apie tai, jog jis nesudarė su ieškove notarinės sutarties, nes „jam susidarė įspūdis, kad ieškovė nebeketina pirkti sklypo“ skamba nerimtai ir yra teisiškai nereikšmingi. Sutarties šalių elgesys turi būti nukreiptas ne įspūdžio viena kitai sudarymą, o į rūpestingą kooperavimąsi bei tinkamą pasirengimą notarinės sutarties sudarymui.
10.3. Apeliantas skundo 15 p. savo atsikirtimus grindžia įstatymo nežinojimo faktu. Apeliantas teigia, kad, sudarydamas sutartį su ieškove, „pagrįstai manė“, kad jo turima NŽT pažyma (dėl sklypo pardavimo už 10000,00 Eur) yra tinkama parduodant sklypą už 8000,00 Eur. Apeliantas nedetalizuoja, kuo pasireiškė tokio manymo pagrįstumas, nes juk įstatymo nežinojimas negali būti vertinamas kaip „pagrįstas manymas“.
10.4. Pažymėtina, kad apeliantas turi pakankamą nekilnojamojo turto pardavimų patirtį. Registrų centro duomenų bazės duomenimis atsakovas valdė (dalį valdo iki šiol) daugiau kaip 25 nekilnojamo turto objektus, tarp jų ir žemės sklypus. Apeliantas anksčiau jau daugelį kartų pardavinėjo nekilnojamuosius daiktus ir buvo sudaręs net ir sudėtingesnius sandorius (daikto padalijimo ir kt.). Apeliantas yra anksčiau sudaręs žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius, o jų procedūra analogiška miškų ūkio paskirties sklypų pirkimui – pardavimui (būtina gauti NŽT pažymą, kad sklypo nepageidauja pirkti pirmumo teisę turintys asmenys). Taigi daugiau kaip 25 nekilnojamojo turto objektus savo žinioje turėjęs ir didžiąją dalį pardavęs apeliantas tikrai nėra nepatyręs pardavėjas, kokiu jis dedasi.
10.5. Apelianto nesąžiningą elgesį rodo ne tik jo veiksmai 2024-05-06 preliminarios sutarties galiojimo metu, bet ir veiksmai šioje byloje. Savo atsiliepime (13 l.) apeliantas visiškai nutyli, kad buvo sudaręs dvi vienu metu galiojusias preliminarias sutartis su skirtingomis pirkėjomis ir gavęs iš abiejų avansus. Nutyli, kad yra verslininkas, pardavęs itin daug nekilnojamojo turto, įskaitant žemės ūkio paskirties sklypus, dėl kurių NŽT reikalavimai yra analogiški.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl netesybų už nesudarytą miško ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 6 d. ieškovė ir atsakovas sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė – įsigyti 2 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 8 000,00 Eur kainą.
14. Pagrindinę sutartį šalys susitarė sudaryti (duomenys neskelbtini) notarų biure, pagal atsakovo pageidavimą. Susitarė, kad notaro išlaidas apmoka pirkėjas ir pardavėjas lygiomis dalimis. Pardavėjas savo išlaidomis įsipareigojo sutvarkyti visus reikiamus dokumentus, reikalingus notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Šalys susitarė, kad žemės (miško) sklypo pagrindinė notarinė pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2024 m. birželio 15 d.
15. Šalys susitarė, kad jeigu už sutarties neįvykdymą atsako avansą davusi šalis-pirkėjas, tai avansas lieka antrajai šaliai, o jei už sutarties neįvykdymą atsako avansą gavusi šalis-pardavėjas, tai jis privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą avansą, sumokėti 2000,00 Eur vertės baudą bei atlyginti visus patirtus nuostolius, susijusius su preliminarios sutarties vykdymu.
16. 2024 m. gegužės 7 d. atsakovo sutuoktinė ieškovei el. paštu išsiuntė pardavėjo duomenis, kitu el. laišku nusiuntė pasirašytą preliminarią sutartį, NŽT pažymą, nurodė, kad laukia avanso ir žinios - kada jau galima tartis notarinėje kontoroje dėl sandorio (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 10 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 2 000,00 Eur avansą, kuris įskaičiuojamas į pirkimo-pardavimo kainą.
17. 2024 m. gegužės 23 d. atsakovas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo su UAB „Ruginė“ sudarė preliminarią sutartį, kuria susitarė iki 2024 m. liepos 31 d. sudaryti pagrindinę sklypo pardavimo sutartį. UAB „Ruginė“ atsakovui 2024 m. gegužės 24 d. sumokėjo 4000,00 Eur avansą, o 2024 m. liepos 19 d. likusius 9000,00 Eur.
18. 2024 m. liepos 19 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pardavė UAB „Ruginė“ ginčo žemės sklypą už 13 000,00 Eur.
19. Atsakovas ieškovei 2024 m. liepos 19 d. grąžino 2000,00 Eur avansą.
Dėl netesybų už nesudarytą miško ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį
20. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pagrindinės sutarties nesudarymo priežastį, neįvertino visų veiksnių įtakos pagrindinės sutarties nesudarymui. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai ieškovės paaiškinimus vertino kaip patikimus.
21. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
22. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
23. Teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl miško ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Miškų ūkio paskirties žemė yra ypatingas civilinės apyvartos objektas, kurios pirkimas–pardavimas reglamentuojamas specialiomis ir imperatyviomis teisės normomis.
24. Miškų atkūrimą, apsaugą, naudojimą ir kt. reglamentuoja Miškų įstatymas, kurio 41 straipsnio 1 dalies 2 nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą; pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 5 dalį NŽT teritorinis padalinys, gavęs asmens, kurio nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 6 dalį, kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT teritorinis padalinys išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagal preliminarios sutarties sąlygas atsakovui sumokėjo avansą, gavo NŽT reikalingą leidimą pagrindiniam sandoriui sudaryti. Atsakovas neinicijavo tinkamos NŽT pažymos gavimo, leidžiančios už 8000,00 Eur parduoti ginčo žemės sklypą ieškovei, dar galiojant šalių sudarytai preliminariajai sutarčiai - 2024 m. gegužės 23 d. sudarė preliminariąją sutartį su kitu pirkėju (UAB „Ruginė“) dėl to paties sklypo pardavimo už didesnę kainą, kitą dieną gavo avansą, galiausiai UAB „Ruginė“ sklypą atsakovas ir pardavė.
26. Apeliantas teigia, kad, aplinkybė, jog atsakovas nesikreipė į NŽT dėl naujos pažymos gavimo nepatvirtina ir negali patvirtinti atsakovo nesąžiningumo, atsakovo nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas į NŽT nesikreipė dėl naujos pažymos išdavimo, kadangi turėjo objektyviomis aplinkybėmis pagrįstą lūkestį, kad atsakovas jau turi tinkamą NŽT pažymą ir kad atsakovas jau yra pasirengęs pagrindinės sutarties sudarymui, kadangi turimą pažymą kartu su 2024-05-07 el. laišku pateikė ieškovei (miškininkystės profesionalui), kuri atsakovo jokiu būdu neinformavo, kad atsakovo turima NŽT pažyma yra akivaizdžiai ir iš anksto žinomai netinkama ir kad atsakovui būtina pakartotinai kreiptis į NŽT dėl naujos (kitos) pažymos gavimo.
27. Apeliantas yra NŽT pateikęs pranešimą apie savo sprendimą parduoti ginčo sklypą už 10000,00 Eur. NŽT 2024-02-06 išdavė atsakovui pažymą, apie tai, kad pirmumo teisę turintys asmenys nepageidavo pirkti sklypo tokiomis sąlygomis. Tačiau, kaip neginčija apeliantas, tokia pažyma netinka siekiant parduoti sklypą už 8000,00 Eur kainą, nurodytą šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje. Miškų įstatymo 41 str. 6 d. įtvirtinta: „Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas“. Taigi apeliantas, įsipareigojęs parduoti ieškovei ginčo sklypą už 8000,00 Eur, turėjo pateikti NŽT pakartotinį pranešimą su patikslintomis sąlygomis (8000,00 Eur kaina). Todėl nesutiktina su apeliantu, kad jo nesikreipimas į NŽT dėl naujos pažymos gavimo nepatvirtina atsakovo vengimo ar nenoro sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas užsiima nekilnojamojo turto pardavimais, yra anksčiau sudaręs žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius, o jų procedūra analogiška miškų ūkio paskirties sklypų pirkimui–pardavimui (būtina gauti NŽT pažymą, kad sklypo nepageidauja pirkti pirmumo teisę turintys asmenys). Todėl mažai tikėtina, kad apeliantas nežinojo, kad reikia kreiptis dėl naujos pažymos gavimo.
28. Nepagrįstais vertintini ir apelianto argumentai, kad ieškovė turėjo jį informuoti, kad atsakovo turima NŽT pažyma yra akivaizdžiai ir iš anksto žinomai netinkama ir kad atsakovui būtina pakartotinai kreiptis į NŽT dėl naujos (kitos) pažymos gavimo. Visų pirma nėra niekur numatyta, kad pirkėja turėtų informuoti apie reikalingus dokumentus. Antra, kaip jau anksčiau minėta, apeliantas yra anksčiau sudaręs žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius, todėl mažai tikėtina, kad apeliantas nežinojo, jog reikia kreiptis dėl naujos pažymos gavimo.
29. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto veiksmai, labiausiai tikėtina, buvo sąlygoti siekio parduoti sklypą didesnę kainą pasiūliusiam pirkėjui, ignoruojant įsipareigojimus ieškovei, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad dar galiojant šalių sudarytai preliminariajai sutarčiai, jis aktyviai vedė derybas ir elgdamasis nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, 2024 m. gegužės 23 d. sudarė preliminariąją sutartį su kitu pirkėju (UAB „Ruginė“) dėl to paties sklypo pardavimo už didesnę kainą (už 13 000,00 Eur), kitą dieną gavo avansą, su UAB „Ruginė“ vėliau ir sudarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.
30. Nepagrįstais ir deklaratyviais vertintini apelianto argumentai, jog ieškovė NŽT sutikimą gavo 2024-05-28, tačiau apie tai atsakovo neinformavo iki pat 2024-06-15 ir po to, todėl apeliantas turėjo objektyvų ir rimtą pagrindą manyti, kad ieškovė prarado suinteresuotumą žemės sklypu ir pagrindinio sandorio sudarymu. Šios nurodytos aplinkybės nesudarė apeliantui pagrindo pačiam nesikreipti į NŽT ir nesiruošti pagrindinės sutarties sudarymui. Apeliantas turėjo visas galimybes pasiteirauti ieškovės, ar ji vis dar nori sudaryti sandorį, tačiau apeliantas ne tik, kad nepasitikslino, bet 2024 m. gegužės 23 d. sudarė preliminariąją sutartį su kitu pirkėju (UAB „Ruginė“) dėl to paties sklypo pardavimo už didesnę kainą. Ši aplinkybė nereiškia ieškovės kaltės dėl notarinio sandorio nesudarymo, kadangi ieškovė sandorio sudarymui buvo pasiruošusi, o tai buvo apelianto subjektyvūs vertinimai, nepasitikslinus aplinkybių su ieškove.
31. Įvertinęs bylos įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas, nepagrįstai nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė preliminarią sutartį, todėl yra pagrindas taikyti joje numatytas netesybas (CK 6.73 straipsnis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.258 straipsnis).
32. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
35. Ieškovė prašo priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, atlyginimą. Į bylą pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą patyrė 1500,00 Eur išlaidas. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš apelianto ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Forest Group“, juridinio asmens kodas 301112603, iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.