Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1205-390/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-16
Bylos Nr.
2S-1205-390/2017
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00210-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
R. Š.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnybas Prienų skyrius, Prienų rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1205-390/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00210-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4.; 3.1.14.3 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B., atstovaujamo advokato Jaroslav Los, atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-384-939/2017 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui R. Š. dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnybas Prienų skyrius, Prienų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį atsakovui R. Š., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnybas Prienų skyrius, Prienų rajono savivaldybės administracija, kuriuo prašo nustatyti jo ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką – žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane sklypo dalį, pažymėtą raide B (plotas – 2990 m2), paskirti naudotis atsakovui, o sklypo dalį, pažymėtą raide A (plotas – 8970 m2), paskirti naudotis ieškovui. Nurodo, kad iš 2016-07-05 VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad ieškovui A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o atsakovui R. Š. paveldėjus mirusių K. Š. ir A. Š. dalį šiuo metu nuosavybės teise priklauso ¼ nurodyto žemės sklypo. Bendras sklypo plotas 11 960 m².

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – taisyklės) 23 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, apskaičiuota šiame punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 24 punkte nurodyta, kad kai žemės sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali leistina, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus vedėją. Šiuo atveju matavimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos.

Ieškovui pagal 2011 m. sausio 17 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-240 nuosavybės teise priklauso ¾ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui pagal 1993 m. gruodžio 30 d. Valdybos potvarkį Nr. 376v nuosavybės teise priklauso ¼ minėto žemės sklypo. Remiantis VĮ Registrų centras duomenų banko išrašu žemės sklypo plotas yra 1,2900 ha. Ieškovas teismui pateikė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, kuriame nurodytas žemės sklypo plotas yra 1,1960 ha. Ieškovo teismui pateiktame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane nurodytas žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina taisyklių 23 punkte nurodyta (ribinė) ploto paklaida. Duomenų apie tai, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų patikslinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys ieškovas teismui nepateikė. Paaiškėjus, kad nesutampa Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane nurodytas žemės sklypo ir VĮ Registrų centras įregistruoto žemės sklypo plotas, žemės sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali leistina taisyklių 23 punkte nurodyta paklaida, turi būti patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

5.1. Kartu su ieškiniu pateiktu 2011 m. rugpjūčio 5 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kurį atliko UAB „Žemėtvarkos darbai“, ieškovas pateikė 2017 m. sausio 18 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ pažymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Prienų rajono sav. Skl. Nr. 115 kadastrinių matavimų, kurioje specialistai nurodo, kad jų atlikti plane matavimai ir kadastriniai matavimai yra leistinos paklaidos (ribinėje) normoje. T.y. trūkumų, dėl kurių teismas atsisakė priimti ieškinį, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 str. 2 d. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 str.). Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

9. Kiekviename ieškininiame pareiškime turi būti nurodyti ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Tai pagrindiniai reikalavimai, nes šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pažymėtina, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, įrodymų (ne) pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skiriasi VĮ Registrų centras duomenų banko išraše nurodytas ginčo žemės sklypo plotas (1,2900 ha) ir ieškovo teismui pateiktame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane nurodytas žemės sklypo plotas (1,1960 ha), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 23, 24 punkto nuostatomis sprendė, kad turi būti patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos. Teismas nurodė, jog paaiškėjus, kad nesutampa Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane nurodytas žemės sklypo ir VĮ Registrų centras įregistruoto žemės sklypo plotas, žemės sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali leistina taisyklių 23 punkte nurodyta paklaida, turi būti patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos.

11.Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju yra pareikštas ieškinys dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių žemės sklypu nustatymo. Naudojimosi tvarkos nustatymu yra tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Teismo nurodytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintos „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės“ neįpareigoja šalies, siekiančios nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, atlikti naujus šių objektų kadastrinių matavimų vien tam, kad juos patikslintų. Nauji kadastriniai matavimai turi būti atliekami, kai yra atliekami veiksmai, pakeičiantys kadastro duomenis, pvz.: žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, taip pat keičiant įregistruotų žemės sklypų paskirtį, žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7, 8 straipsniai, Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 320 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3 straipsnis ir kt.). Naudojimosi tvarkos projektas gali būti parengtas vadovaujantis viešo registro duomenimis. T.y. nagrinėjamu atveju, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą teismo nurodytos taisyklės netaikytinos.

12.Pažymėtina, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti ieškovas ar kokius dokumentus pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikti naujus kadastrinius matavimus, patikslinti teritorijų planavimo dokumentus ieškovas netgi neturėtų galimybės per 10 dienų terminą. Tuo tarpu iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškinio dalykas yra suformuotas aiškiai, nurodytas tikslus ieškinio pagrindas ( CPK 135 straipsnis). Tuo tarpu teismo nurodytos aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo ploto neatitikimo, ieškovo nurodytos aplinkybės, jog pateikti įrodymai, kad atlikti plane matavimai ir kadastriniai matavimai yra leistinos paklaidos (ribinėje) normoje, nagrinėtinos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, ar pateikti įrodymai, nurodytos aplinkybės patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, gali būti sprendžiama tik nagrinėjant bylą iš esmės.

13. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant civilinio proceso teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis