Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei O. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovės argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą daugiabučiui namui, esančiam Muziejaus g. 3, Kaune. Atsakovei nuosavybės teise nuo 2010 m. liepos 20 d. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–14). Atsakovės 389,67 Eur skola už suteiktą ieškovės šilumos energiją susidarė nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. (b. l. 16).

Dėl skolos už šilumos energiją

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.388 straipsnio 2 dalį atsiskaitymo už tiekiamą energiją tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Atsakovė su ieškove nėra pasirašiusi šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau ieškovei tiekiant šilumą, o atsakovei ją vartojant, tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo–vartojimo) santykiai. Tokiu atveju, kai su patalpų savininkais individuali rašytinė šilumos pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos (2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 punktas). Atsakovei priklausantis butas yra prijungtas prie centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos. Atsakovės butui buvo suteikta šilumos energija ir atsakovė, būdama buto savininke (buitine šilumos vartotoja), nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. naudojosi ieškovės teikiama šilumos energija, nėra, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei už šios suteiktas paslaugas.

8. Atsižvelgiant į į tai, kad ieškovė teikė butui šilumos energiją, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė, iš atsakovės ieškovei priteisiama 389,67 Eur skola už šilumos energiją nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.383–6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).

Dėl delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

9. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento dydžio delspinigius.

10. Kadangi atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove nustatytu terminu tinkamai neįvykdė, iš jos ieškovei priteistini 11,82 Eur delspinigiai paskaičiuoti nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis, 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur už duomenų gavimą ir 36,30 Eur teisinių išlaidų (b. l. 6, 18–24 ). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė minėtas išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti už šilumos energiją, ieškovė buvo priversta savo interesus ginti teisme, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės.

13. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisinės išlaidos nėra pernelyg didelės ir neprotingos, iš esmės atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei.

14. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur teisinių išlaidų ir 1,71 Eur už duomenų gavimą, iš viso 53,01 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

15. Valstybei iš atsakovės priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,26 Eur (b. l. 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

16. Atsakovė, motyvuodama sunkia finansine padėtimi, prašo teismo skolos ir delspinigių mokėjimą išdėstyti. Atsakovė sutinka mokėti ieškovei ne daugiau kaip 50,00 Eur kas mėnesį.

17. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

18. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

19. Pažymėtina, jog teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Tačiau vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015).

20. Atsakovė būtinybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą argumentavo tuo, kad skolos suma atsakovei yra didelė, o jos turtinė padėtis šiuo metu neleidžia teismo sprendimo įvykdyti iš karto, atsakovė turi kitų skolinių įsipareigojimų, yra pensininkė, be to, dėl paskelbto karantino neteko papildomų pajamų. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovei nuosavybės priklauso butas (b. l. 13–14, 44). Atsakovė gauna iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pensijų skyriaus 2 -ojo poskyrio senatvės pensiją, kuri yra apie 208 Eur, be to atsakovė verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (b. l. 45–53). Atsakovė turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams – uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ (Liteko duomenys) bei kaip nurodė pati atsakovė – uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“. Paskelbus Lietuvoje karantiną, atsakovė negalėjo verstis individualia veikla ir gauti papildomų pajamų.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija nei susidariusios skolos fakto, nei jos dydžio. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė piktybiškai vengtų atsiskaityti su ieškove ir siektų vilkinti teismo sprendimo įvykdymą. Kaip matyti, iš atsakovės ieškovės naudai priteista suma daugiau nei 2 kartus viršija jos gaunamas mėnesines pajamas. Tuo tarpu byloje duomenų, pagrindžiančių sunkią ieškovės finansinę padėtį, nėra, todėl ieškovei teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių, o išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, ieškovė skolą atgautų laipsniškai, per ilgesnį laiko tarpą. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės dabartinė turtinė padėtis jai neleidžia įvykdyti viso teismo sprendimo iš karto, tuo tarpu išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, atsakovė teismo sprendimą galėtų įvykdyti dalimis. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teisinga ir išlaikančia ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą laikytinas priteistos skolos vykdymo išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui. Teismas vertina, kad tokia teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tvarka ir terminai atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o ieškovės patiriamus minimalius nuostolius kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaunas) 389,67 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 67 ct) skolą už šilumos energiją nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., 11,82 Eur (vienuolika eurų 82 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (401,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 10 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53,01 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 01 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,26 Eur (penkių eurų 26 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Išdėstyti teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7553-1043/2020 iš atsakovės O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 454,50 Eur skolą (389,67 Eur skola + 11,82 Eur delspinigiai + 53,01 Eur bylinėjimosi išlaidos) ir 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą (401,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaunas) naudai, mokėjimą dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokant kiekvieną mėnesį iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos lygiomis dalimis po 37,88 Eur (trisdešimt septynis eurus 88 ct), paskutinį mėnesį sumokant 37,82 Eur (trisdešimt septynis eurus 82 ct), kartu sumokant atitinkamai paskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (401,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.