Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės, Vilijos Mikuckienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vijuri“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ivekom“ ieškinį atsakovui UAB „Vijuri“ dėl skolos priteisimo,

Ieškovas UAB „Ivekom“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Vijuri“ priteisti 1574,27 EUR skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. liepos 22 d. sudarė su atsakovu pervežimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo priimti ir nuvežti krovinį sutartyje nustatytomis sąlygomis, o atsakovas – sumokėti už pervežimą 1574,27 EUR pavedimu per 30 d. po CMR ir sąskaitos pateikimo. Ieškovas savo įsipareigojimus pilnai įvykdė ir 2014 m. liepos 25 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą, tuo tarpu atsakovas pažeidžiant sutarties 1 p. už pervežimą iki šiol neapmokėjo. Ieškovo nuomone, atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškovu.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Vijuri“ su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad pagal šalių sudarytą sutartį už paslaugas apmokama pateikus reikalingus dokumentus originalus. Reikalingi pervežimo dokumentai atsakovui nėra perduoti iki šiol.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. sprendimu ieškovo UAB „Ivekom“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Vijuri“ 1573 EUR vežimo mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 192 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovas įvykdė esminį sutarties įsipareigojimą, t.y. pervežė krovinį ir įgijo teisę reikalauti sutarto užmokesčio. Bylos medžiaga patvirtina, kad važtaraščio ir sąskaitos egzemplioriai yra perduoti atsakovui, ką patvirtina prie ieškinio pridėtas 2015 m. kovo 10 d. dokumentų sąrašas, kuriame atsakovas raštiškai patvirtino, kad dokumentus gavo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieškovo argumentus, todėl konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog ieškovas netinkamai konvertavo litus į eurus, sprendė, kad yra pagrindas priteisti ne 1574,27 EUR, o 1573 EUR įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vijuri“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą. Nurodė, kad nesutinka su skola, delspinigiais, ir išlaidomis advokato paslaugoms. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė reikalingo pervežimo originalo. Pateiktas važtaraštis buvo ne to vežimo, už kurį ieškovas prašo apmokėti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ivekom“ prašė jį atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovo apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 str. reikalavimų. Apeliantas nenurodė, nei konkretaus ir aiškaus apeliacinio skundo pagrindo nei ginčijamos sumos. Nepagrįstas argumentas, jog pateiktas važtaraštis buvo ne to vežimo, už kurį prašoma atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad byloje pateikti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog krovinio pervežimas pagal sutartį įvykdytas, važtaraščio ir sąskaitos egzemplioriai yra perduoti atsakovui. Atsakovas į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme neatvyko ir susidaro įspūdis, kad siekia užvilkinti bylos nagrinėjimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl užsakovo pareigos sumokėti vežėjui už krovinio pervežimą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame atsakovas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų. Kolegijos vertinimu, apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Apeliantas, skųsdamas teismo sprendimą, nenurodė kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės būtų pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2014-07-22 sudarė pervežimo sutartį-užsakymą Nr. VM140722/2876, pagal kurią ieškovas UAB „Ivekom“ – vežėjas įsipareigojo pervežti krovinį, o užsakovas UAB „Vijuri“ įsipareigojo atsiskaityti už pervežimo paslaugas sumokant 1300 EUR + PVM 21 % per 30 d. po CMR ir sąskaitos originalų pateikimo (b.l. 5). Krovinio pervežimui išduotas CMR važtaraštis Nr. (b.l. 8). Ieškovui suteiktus atsakovui krovinio pervežimo pasaugas, atsakovui buvo išrašyta ir pateikta apmokėjimui 2014-07-25 PVM sąskaita-faktūra IVEKO 0122 už pervežimo paslaugas 5431,25 Lt sumai (b.l. 9).

Apeliantas tvirtina, kad pareigos apmokėti sąskaitą neturi, kol jam neperduotas CMR važtaraščio originalas.

Pažymėtina, kad remiantis CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatomis, važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar neteisingai užpildytas, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui. Šalių sudarytose pervežimo sutartyse – užsakymuose šalys susitarė, jog užsakovas įsipareigoja sumokėti už pervežimą sutartą kainą praėjus 30 dienų po CMR ir sąskaitos originalų pateikimo.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam nebuvo pateiktas reikalingas pervežimo dokumentas, todėl jis neturėjo pareigos apmokėti už paslaugas. Teismui padarius išvadą, kad atsakovui buvo perduotas važtaraščio originalas, apeliaciniame skunde apeliantas jau nurodo, jog jam pateiktas važtaraštis buvo ne to vežimo, už kurį ieškovas prašo apmokėti. Tačiau tokių įrodymų į bylą nėra pateikta (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Be to pažymėtina ir tai, jog CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

Skunde nurodydamas aukščiau minėtus teiginius, kad jam ieškovas neperdavė CMR važtaraščių originalų, ar kad perduotas važtaraštis buvo ne to vežimo, apeliantas nenurodė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų. Tuo tarpu ieškovas, įrodinėdamas savo reikalavimus, pateikė įrodymus, jog PVM sąskaitos-faktūros kartu su CMR važtaraščiais buvo įteikti pasirašytinai apeliantui 2015 m. kovo 10 d. (b. l. 10). Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas sutartas krovinio pervežimo paslaugas apeliantui suteikė. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas už suteiktas paslaugas išrašė apeliantui PVM sąskaitas-faktūras, kartu su ieškiniu pateikė važtaraščių kopijas. Įrodymų, patvirtinančių, kad originalaus važtaraščio nepateikimas būtų esminis sutarties pažeidimas ar kad dėl originalaus važtaraščio nepateikimo būtų patyręs nuostolių, apeliantas nepateikė. Be to, iš 2015 m. kovo 10 d. dokumentų sąrašo matyti, jog po juo pasirašė apelianto atstovas ir nurodė, kad apmokėjimas bus atliktas iki 2015 m. balandžio 3 d. Minėtas įrodymas patvirtina, jog atsakovas pripažino, kad ieškovas pervežimus įvykdė, todėl jam kilo pareiga už juos sumokėti.

Apeliantas nurodo, kad nesutinka su delspinigiais, advokato išlaidomis. Šiuo atveju atkreiptinas apelianto dėmesys, kad byloje iš atsakovo delspinigiai nebuvo priteisti, o priteisdamas advokato išlaidas teismas nepažeidė CPK 98 str. nuostatų.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmestinas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš jo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 145 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių iš apelianto UAB „Vijuri“ priteistinos 145 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Vijuri“ (įm.k. 302560399) 145 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Ivekom“ (įm. k. 301540778) naudai.