Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1799-967/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-27
Bylos Nr.
e2A-1799-967/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07569-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas
D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1799-967/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07569-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė, UAB „Finansų bitė“) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei D. B. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 2 360,52 Eur negrąžintą paskolą, 766,80 Eur mokėjimo palūkanas, 208,92 Eur administravimo mokestį, 213,35 Eur sutarties sudarymo mokestį, 29,57 Eur kompensacines palūkanas, 85,35 Eur nuostolius (negautas pajamas) atlyginimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. kovo 28 d., 22 procentų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 16 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 614,85 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 701 Eur (605 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 96 Eur žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė D. B. 2020 m. sausio 13 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 2 503,44 Eur (suma, kuri faktiškai buvo perduota atsakovei) vartojimo kreditą 60 mėn. terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2024 m. gruodžio 16 d.), metinė palūkanų norma 22 procentų, sutarties sudarymo mokestis 8,8 procentų (iš viso 241,56 Eur), mėnesinis administravimo mokestis 0,58 procentų. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sutarties bendrųjų sąlygų 1.13, 5.3, 7.1 punktais ir sutarties specialiosiomis sąlygomis už suteiktą kreditą mokėti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas (22 proc.) bei tvarkymo mokestį, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Paaiškino, kad atsakovė nevykdė prievolių pagal sutartį, atliko 7 įmokas, vėliau nustojo mokėti, taigi liko negrąžinusi ieškovei 2 360,52 Eur kredito dalies. Atsakovei praleidus sutartinių prievolių įvykdymo terminus ir jų nevykdžius, ieškovė nuo 2022 m. sausio 13 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

3. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12011-545/2022 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 360,52 Eur negrąžintą kreditą, 484,17 Eur mokėjimo palūkanas, 194,99 Eur sutarties administravimo mokestį, 67,97 Eur sutarties sudarymo mokestį, 85,35 Eur negautas pajamas, 22 procentų dydžio negautų pajamų, skaičiuotinų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaigos (2024 m. gruodžio 16 d.), nuo pagal 2020 m. sausio 13 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimų grafike tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto kredito dalies likučio ir neviršijant 614,85 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 193 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 523,39 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, jog atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal sutartį, dėl to reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 360,52 Eur negrąžinto kredito dalį ieškovei tenkino.

6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė prašė priteisti mokėjimo palūkanas už 514 dienų laikotarpį. Atsakovė prievolės įvykdymo terminą pagal sutartį praleido 2020 m. rugpjūčio 17 d., tuo tarpu ieškovė atsakovę dėl įsipareigojimų nevykdymo ir vienašališko sutarties nutraukimo įspėjo tik 2021 m. gruodžio 29 d., t. y. daugiau nei po metų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bent iš dalies mokėjo įmokas pagal mokėjimų grafiką nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d., taip pat nėra jokių įrodymų, kad šalys bendradarbiavo, tarėsi dėl įsiskolinimo padengimo, todėl sprendė, kad nebuvo jokio pagrindo didinti atsakovės įsiskolinimą ir nenutraukti sutarties pvz. po trijų pradelstų įmokų (3 mėnesių), kaip numatyta sutartyje (8.9.2 p.) ir reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisiant 484,17 Eur mokėjimo palūkanų, pagal sutarties mokėjimų grafiką, už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. (1 metus).

7. Teismas pažymėjo, jog pagal mokėjimo grafiką, su kuriuo buvo supažindinta atsakovė (vartotoja), ir kuriame detalizuota vartojimo kredito grąžinimo tvarka, už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. sausio 12 d. sutarties administravimo mokesčio įsiskolinimas sudarė 194,99 Eur, todėl ieškovės reikalavimą dėl sutarties administravimo mokesčio tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 194,99 Eur sutarties administravimo mokesčio.

8. Teismas pabrėžė, kad apygardos teismų formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 67,97 Eur (4,03 Eur x 16 + 4,03 Eur * 30 d. x 26 d.) sutarties sudarymo mokestį.

9. Teismas nustatė, jog sutarties 7.1 p. numatyta, kad pradelstų mokėjimų atveju atsakovės mokėtinos palūkanos yra atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma, t. y. mokėjimo, ne kompensacinės palūkanos (contra proferentem taisyklė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalyje), t. y. sutartyje kompensacinės palūkanos nenumatytos. Be to, sutartyje numatytos 22 procentų dydžio metinės palūkanos, tuo tarpu Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas riboja vartotojo (atsakovės) atsakomybę pradelstų mokėjimų atveju (18,25 procentų). Taigi kompensacinio pobūdžio palūkanos neturėtų viršyti 18,25 metinės palūkanų normos, tuo tarpu sutarties nuostatos viršijančios minėtą palūkanų normą pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančios ab initio (nuo sutarties sudarymo momento). Tokiu būdu, ieškovės reikalavimą dėl 29,57 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės atmetė.

10. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 85,35 Eur negautų pajamų atlyginimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. kovo 28 d. ir 22 procentų negautų pajamų atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 16 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio ir neviršijant 614,85 Eur sumos, tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Taigi konstatavo, jog ieškovė už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolino atsakovei pinigus ir dėl jos neteisėtų veiksmų nutraukė vienašališkai sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei dalies paskolintų pinigų (2 360,52 Eur), nei sutartų mokėjimo palūkanų (metinė palūkanų norma 22 procentų, 700,20 Eur (85,35 Eur + 614,85 Eur) pagal sutarties mokėjimo grafiką), todėl tai sudarė prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų) faktas yra įrodytas, t. y. dėl atsakovės neteisėto neveikimo nevykdant prievolių pagal sutartį ieškovė patyrė nuostolių – negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovei tinkamai vykdant sutartį, todėl ieškovės prašymą tenkino, bei priteisė 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanas už teismo sprendimu už akių priteistą 3 193 Eur (2 360,52 Eur + 484,17 Eur + 194,99 Eur + 67,97 Eur + 85,35 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

11. Teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 74,61 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 523,39 Eur (605 Eur * 74,61 proc. = 451,39 Eur + 72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-12011-545/2022 dalyje dėl mokėjimo palūkanų, sutarties administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio, kompensacinių palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti ieškovei iš atsakovės 766,80 Eur mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. sausio 12 d., 208,92 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. sausio 12 d., 212,35 Eur sutarties sudarymo mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d., 29,57 Eur kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. sausio 12 d. ir 19 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas mokėjimo palūkanas, ieškovės nuomone, netinkamai pritaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir be pagrindo sutrumpino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų laikotarpį ir vietoj ieškovės prašytų 766,80 Eur, priteisė 484,17 Eur. Tuo tarpu atsakovė sudariusi sutartį pradžioje vykdė mokėjimus, nustojus mokėti, duomenų, kad atsakovė būtų pakeitusi gyvenamąją vietą ar kitus kontaktinius duomenis, ieškovė neturėjo, todėl visomis įmanomomis priemonėmis (el. paštu, telefonu bei paprastu paštu) ieškovė bandė susisiekti su atsakove, dėl ko sutartis buvo nutraukta ne po trijų mėnesių, o praėjus ilgesniam laikotarpiui. Šalių teises ir pareigas nustatančios paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir įmokų mokėjimo grafike numatyta 22 procentų metinė palūkanų norma yra pelno (mokėjimo) kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Taigi remiantis paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma, kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tokiu būdu nėra pagrindo trumpinti palūkanų paskaičiavimo laikotarpį ir mažinti priteistinų palūkanų sumą, todėl iš atsakovės priteistinos visos ieškinyje nurodytos palūkanos, t. y. 766,80 Eur, skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. sausio 12 d. už 514 dienų.

14. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas administravimo mokestį, ieškovės nuomone, neteisingai apskaičiavo jo dydį per nurodytą laikotarpį nuo sutartinių prievolių praleidimo dienos iki sutarties nutraukimo dienos ir vietoj ieškovės prašytų 208,92 Eur, priteisė 194,99 Eur. Administravimo mokestis apskaičiuojamas pagal formulę paskolos likutis (pagal paskolos grąžinimo grafiką tinkamu paskolos sutarties vykdymo atveju) * 0.58 proc./100. Taigi, iš atsakovės priteistinas visas ieškovės prašomas administravimo mokestis, t. y. 208,92 Eur, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. sausio 12 d.

15. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas sutarties sudarymo mokestį, ieškovės nuomone, netinkamai įvertino sutarties sudarymo mokesčio prigimtį (paskirtį), todėl be pagrindo sumažino priteistino sutarties sudarymo mokesčio dydį ir vietoj ieškovės prašytų 213,35 Eur, priteisė 67,97 Eur už laikotarpį nuo sutartinių prievolių praleidimo dienos iki sutarties nutraukimo dienos. Atkreipė dėmesį, kad pagal su atsakove sudarytą paskolos sutartį sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kita nei cituojamoje teismų praktikoje, t. y. šis mokestis nėra skirtas kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Remiantis paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.25 punktu, sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma, tačiau jo mokėjimas išskaidomas visam paskolos terminui, todėl sudaro mėnesinės įmokos dalį, o ne imamas už periodinį paskolos administravimą. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Tokiu būdu, iš atsakovės priteistinas visas paskolos sutartyje nurodytas sutarties sudarymo mokestis, t. y. 213,35 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d.

16. Pirmosios instancijos teismas nepriteisdamas kompensacinių palūkanų, neteisingai įvertino kompensacinių palūkanų apskaičiavimą ir jų paskirtį, todėl atmetė ieškovės prašymą priteisti 29,57 Eur kompensacines palūkanas. Nors, kaip teismas pastebėjo, sutartyje kompensacinės palūkanos nenumatytos, tačiau ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas bendrąja CK 6.210 straipsnio 1 dalies norma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies ribojimą ir traktuotinos kaip netesybos. Tokiu būdu, laikė, kad teismas neteisingai įvertino kompensacinių palūkanų apskaičiavimą ir paskirtį, t. y. pagal CK 6.210 straipsnį kompensacinės 5 procentų palūkanos yra paskaičiuotos už mokėjimo pareigos neįvykdymo terminą nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki sutarties nutraukimo, t. y. 2022 m. sausio 12 d. Taigi kompensacinių palūkanų apskaičiavimas skaičiuojamas pagal formulę vėluojama įmokos suma/ 360 d.* 180 d. * 5 proc./100, kurios pagal paskolos įmokų grafiką sudaro 29,57 Eur.

17. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, proporcingai sumažintų reikalavimų sumai sumažino ir priteistas bylinėjimosi išlaidas. Prašo, kad tenkinant ieškinį visiškai, būtų priteisiamos ir visos prašomos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 605 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 96 Eur žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies patenkinti reikalavimai dėl mokėjimo palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų, ir atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. sausio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 2 503,44 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2024 m. gruodžio 16 d.), metinė palūkanų norma 22 proc., sutarties sudarymo mokestis 8,8 proc. (iš viso 241,56 Eur), mėnesinis administravimo mokestis 0,58 proc.

22. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas bei administravimo mokestį, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nevykdė prievolių pagal sutartį, atliko 7 įmokas, vėliau nustojo mokėti. Atsakovė negrąžino ieškovei 2 360,52 Eur kredito dalies. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovė nuo 2022 m. sausio 13 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

Dėl nuostolių atlyginimo

23. Apeliantė apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas iš dalies ieškovės prašymas priteisti 766,80 Eur mokėjimo palūkanų dydžio nuostolius už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. sausio 12 d. (514 dienų) priteisiant 484,17 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. (1 metus) ir priteisti apeliantei iš atsakovės nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojant 22 proc. metinių palūkanų nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, už laikotarpį nuo atsakovės prievolių įvykdymo termino pagal sutartį praleidimo (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 12 d.).

24. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantė nurodo, kad atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakove sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais ir kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai. Pabrėžė, jog atsakovė sudariusi sutartį pradžioje vykdė mokėjimus, nustojus mokėti, duomenų, kad atsakovė būtų pakeitusi gyvenamąją vietą ar kitus kontaktinius duomenis, ieškovė neturėjo, todėl visomis įmanomomis priemonėmis (el. paštu, telefonu bei paprastu paštu) ieškovė bandė susisiekti su atsakove, dėl ko sutartis buvo nutraukta ne po trijų mėnesių, o praėjus ilgesniam laikotarpiui. Taigi, remiantis paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma, kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sutrumpino palūkanų paskaičiavimo laikotarpį ir sumažino priteistinų palūkanų sumą. Teismas įvertinęs apeliantės skundo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

26. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

27. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

28. Kaip minėta, pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 22 proc. dydžio metines palūkanas, kurios, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2024 m. gruodžio 16 d. Sutartį nutraukus 2022 m. sausio 12 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 766,80 Eur mokėjimo palūkanas nuo prievolių įvykdymo termino pagal sutartį praleidimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 17 d.), iki sutarties nutraukimo dienos, todėl, teismo vertinimu, toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas ir tenkintinas.

29. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo palūkanas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui, nutraukusiam sutartį prieš terminą, teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo (negautų pelno palūkanų forma) iki sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas, skaičiuojamas pagal aukščiau šioje nutartyje nurodytą tvarką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl sutarties administravimo mokesčio

30. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 208,92 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. sausio 12 d., kuris yra apskaičiuotas pagal mokėjimo grafiką, su kuriuo buvo supažindinta atsakovė (vartotoja), ir kuriame detalizuota vartojimo kredito grąžinimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą, priteisė ieškovei 194,99 Eur sutarties administravimo mokesčio. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis kredito įmokų mokėjimo grafiku neteisingai nustatė priteistiną administravimo mokesčio dydį, paskaičiuotą iki kredito sutarties nutraukimo dienos.

31. Pagal byloje pateiktus dokumentus, atsakovė nėra sumokėjusi šešiolikos pilnų administravimo mokesčio įmokų (199,02 Eur), taip pat 9,90 Eur administravimo mokesčio už 27 dienas (nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. sausio 12 d.), taigi, viso atsakovė ieškovei nesumokėjo 208,92 Eur administravimo mokesčio pagal įmokų mokėjimo grafiką. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės pagal sutarties įmokų grafiką apskaičiuotos administravimo mokesčio dalies. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl administravimo mokesčio keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovės 208,92 Eur nurodyto mokesčio.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

32. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomą priteisti sutarties sudarymo mokestį ieškovei, pažymėjo, jog apygardos teismų formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 67,97 Eur (4,03 Eur x 16 + 4,03 Eur * 30 d. x 26 d.) sutarties sudarymo mokestį. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodė, jog pagal su atsakove sudarytą paskolos sutartį sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kita nei cituojamoje teismų praktikoje, t. y. šis mokestis nėra skirtas kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo tokiu būdu, iš atsakovės priteistinas visas paskolos sutartyje nurodytas sutarties sudarymo mokestis, t. y. 213,35 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d. Teismas įvertinęs apeliantės skundo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.

33. Remiantis paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.25 punktu, sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Teismas sutinka su apeliante, jog sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą, t. y. mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma, tačiau jo mokėjimas išskaidomas visam paskolos terminui, todėl sudaro mėnesinės įmokos dalį, o ne imamas už periodinį paskolos administravimą; taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti organizatoriui kas mėnesinį administravimo ir sutarties sudarymo mokesčius taip, kaip yra nurodyta jam skirtuose mokėjimo pranešimuose, Bendrosiose sąlygose ir Specialiosiose sąlygose, bei kitus mokesčius (2.3 – 2.5 punktai), tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, taip pažeisdama aukščiau aptartus sutarties punktus, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovės 213.35 Eur nurodyto mokesčio.

Dėl kompensacinių palūkanų

34. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 29,57 Eur kompensacines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių šioje dalyje ieškovės reikalavimą dėl 29,57 Eur kompensacinių palūkanų atmetė, motyvuodamas tuo, jog teismas nustatė, kad sutarties 7.1 punkte numatyta, kad pradelstų mokėjimų atveju atsakovės mokėtinos palūkanos yra atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma, t. y. mokėjimo, ne kompensacinės palūkanos (contra proferentem taisyklė CK 6.193 straipsnio 4 dalyje), t. y. sutartyje kompensacinės palūkanos nenumatytos.

35. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepriteisdamas kompensacinių palūkanų, neteisingai įvertino kompensacinių palūkanų apskaičiavimą ir jų paskirtį, todėl atmetė ieškovės prašymą priteisti 29,57 Eur kompensacines palūkanas. Nors, kaip teismas pastebėjo, sutartyje kompensacinės palūkanos nenumatytos, tačiau ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas bendrąja CK 6.210 straipsnio 1 dalies norma atsižvelgiant į VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimą ir traktuotinos kaip netesybos. Tokiu būdu, laikė, kad teismas neteisingai įvertino kompensacinių palūkanų apskaičiavimą ir paskirtį, t. y. pagal CK 6.210 straipsnį kompensacinės 5 procentų palūkanos yra paskaičiuotos už mokėjimo pareigos neįvykdymo terminą nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki sutarties nutraukimo, t. y. 2022 m. sausio 12 d., taigi kompensacinių palūkanų apskaičiavimas skaičiuojamas pagal formulę vėluojama įmokos suma/ 360 d.* 180 d. * 5 proc./100, kurios pagal paskolos įmokų grafiką sudaro 29,57 Eur.

36. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje 29,57 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų pakeičiamas, nustatant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiamos 29,57 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 12 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

37. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo kontekste, sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti visiškai, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovei iš atsakovės priteistų mokėjimo palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų, ir tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų, nurodant, jog ieškovei iš atsakovės priteistinos 766,80 Eur mokėjimo palūkanos, 208,92 Eur administravimo mokestis, 212,35 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 29,57 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

40. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad buvo patenkinta 74,61 procentų ieškovės reikalavimų ir priteisė ieškovei iš atsakovės 523,39 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas apeliaciniame procese atsakovės apeliacinį skundą tenkino visiškai. Teismas, atsižvelgdama į tai, patikslina ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų proporcijas ir sprendžia, kad yra patenkinta 100 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl priteisia ieškovei iš atsakovės 701 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 605 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 96 Eur žyminis mokestis.

41. Teismas ieškovės apeliacinį skundą tenkino visiškai, t. y. patenkinto 100 procentų reikalavimų. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 19 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis. Taigi viso ieškovei iš atsakovės priteisiamas 720 Eur ((701 Eur (pirmosios instancijos teisme) + 19 Eur (apeliaciniame procese)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

42. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12011-545/2022 ir jį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 360,52 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimties eurų ir penkiasdešimt dviejų euro centų) negrąžintą kreditą, 766,80 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešių eurų ir aštuoniasdešimties euro centų) mokėjimo palūkanas, 208,92 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) sutarties administravimo mokestį, 29,57 Eur (dvidešimt devynių eurų ir penkiasdešimt septynių euro centų) kompensacines palūkanas, 85,35 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų ir trisdešimt penkių euro centų) negautas pajamas, 22 (dvidešimt dviejų) procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuotinas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaigos (2024 m. gruodžio 16 d.), nuo pagal 2020 m. sausio 13 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimų grafike tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto kredito dalies likučio ir neviršijant 614,85 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 451,16 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ieškovės UAB „Finansų bitė“, į. k. 304051511, naudai.“

Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Finansų bitė“, į. k. 304051511, naudai 720 Eur (septynių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė