Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė UAB „TRUCOR“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 22.041,24 Eur (76.104,00 Lt) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009-10-13 nutartimi iškėlė UAB „Vaveksa“ bankroto bylą bei paskyrė UAB „Vaveksa“ administratoriumi atsakovę. UAB „Vaveksa“ bankroto proceso metu buvo gauta 61.762,76 Lt pajamų, iš kurių 40.800,00 Lt buvo panaudota administravimo išlaidų apmokėjimui, 6.850,00 Lt archyvo sutvarkymo išlaidoms, 14.077,31 Lt kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti 267.350,36 Lt sumai. UAB „LLG transportas“ kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas 2.782,73 Lt sumai, liko nepatenkintas 76.104,00 Lt sumai, t. y. UAB „LLG transportas“ patyrė 76.104,00 Lt dydžio žalą. Pagal 2012-03-29 susitarimą UAB „LLG transportas“ perleido savo teisę reikalauti minėtos žalos atlyginimo ieškovei. 76.104,00 Lt nuostoliai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nes ji tinkamai neatliko savo pareigos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius bei pareikšti ieškinius dėl sandorių nuginčijimo. UAB „Vaveksa“ perleido visas turimas medienos atsargas UAB „Dilguva“ už 267.350,36 Lt pagal 2009-09-27 pirkimo-pardavimo sutartį jau po to, kai UAB „Vaveksa“ vadovas ir vienintelis akcininkas buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto UAB „Vaveksa“ iškėlimo, o teismas priėmęs pareiškimą bei areštavęs visą UAB „Vaveksa“ turtą. Pagal 2009-09-20 UAB „Vaveksa“ balanso duomenis UAB „Vaveksa“ atsargos sudarė 797.013,00 Lt, iš kurių 761.678,00 Lt medienos atsargos, o 35.335,00 Lt išankstiniai apmokėjimai. Pagal 2009-10-24 UAB „Vaveksa“ balanso duomenis, kuris buvo sudarytas įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Vaveksa“ atsargos sudarė 35.462,00 Lt, iš kurių visą sumą sudarė išankstiniai apmokėjimai, kadangi 761.678,00 Lt vertės medienos atsargos buvo perleistos pagal 2009-09-27 pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė, būdama UAB „Vaveksa“ bankroto administratoriumi, turėjo pareigą apskųsti aukščiau minėtą sandorį, kadangi jo sudarymas ne tik prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, kurios nustato draudimą perleisti teismo areštuotą turtą bei realizuoti įmonės turtą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu, tačiau turi nusikalstamų veikų požymių. Be to, minėtas sandoris galėjo turėti įtakos UAB „Vaveksa“ negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė, neapskundusi aukščiau minėto sandorio, elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai, neatidžiai ir nekvalifikuotai. Be to, atsakovė UAB „Vaveksa“ bankroto metu nebuvo pakankamai aktyvi bei sąžininga gindama kreditorių interesus, kadangi nebuvo pareiškusi nei vieno ieškinio, nors už UAB „Vaveksa“ bankroto administravimą gavo virš 40.000,00 Lt. Atsakovę pasirinko pats UAB „Vaveksa“ vienintelis akcininkas ir vadovas, kuris nebuvo suinteresuotas UAB „Vaveksa“ sudarytų sandorių apskundimu, o UAB „Vaveksa“ turto pakako administravimo išlaidų padengimui.

Atsakovė N. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovė nurodė, kad analogišką ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, tačiau jau po UAB „Vaveksa“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ta pati ieškovė buvo pareiškusi buvusiam UAB „Vaveksa“ direktoriui R. V. V. Ieškovė elgdamasi nesąžiningai nutyli, kad ieškinys R. V. V. buvo atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek kasacinės instancijos teismas. Susijusią bylą nagrinėję teismai įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais yra aiškiai konstatavę, kad sutarties sudarymas nepažeidė UAB „Vaveksa“ turtinių interesų, atitinkamai ir UAB „Vaveksa“ kreditorių interesų, o minimas sandoris nebuvo sudarytas esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu UAB „Vaveksa“ buvęs direktorius sudarydamas sutartį jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl ir atsakovė, kaip UAB „Vaveksa“ bankroto administratorė, jokių neteisėtų veiksmų neginčydama sutarties neatliko ir apskritai ginčyti sutarties neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ir šioje civilinėje byloje turi būti prieita analogiškos išvados, kadangi abu ieškiniai grindžiami analogiškais teiginiais. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė šioje civilinėje byloje pakeitė atsakovą ir pateikė analogišką ieškinį, dėl kurio nepagrįstumo jau yra pasisakyta, nesudaro pagrindo priimti kitokias išvadas dėl sutarties teisėtumo. Ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Be to, atsakovė prašė ieškovei skirti procesinę baudą už nesąžiningą elgesį pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį.

Ieškovė UAB „TRUCOR“ apeliaciniame skunde (b. l. 159-163) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkinti visiškai; Taip pat apeliantė prašo Kauno apygardos teismo skirti medienos vertės nustatymo ekspertizę, kurią atsisakė skirti pirmos instancijos teismas, ekspertu paskiriant teismo ekspertą J. U., kuris turėtų atsakyti į klausimą, kokia buvo pagal sutartį parduotos medienos rinkos vertė 2009-09-27 dienai; prijungti prie bylos 2015-03-24 teismo eksperto J. U. sutikimą dėl medienos vertės ekspertizės atlikimo su priedais, kurie nebuvo prijungti prie bylos pirmos instancijos teisme dėl to, kad buvo atsisakyta skirti ekspertizę. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas neatskyrė sutarties sudarymo momento nuo nuosavybės į medieną perleidimo momento, todėl nepagrįstai sprendė, kad mediena buvo perleista iki jos arešto bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Sutarties 3 punkte yra nurodyta, kad mediena UAB „Dilguva“ nuosavybėn pereina po visiško atsiskaitymo, todėl siekiant nustatyti medienos perleidimo dieną yra svarbu nustatyti atsiskaitymo už medieną momentą. Iš „Swedbank“, AB pateiktų duomenų apie UAB „Dilguva“ atliktus mokėjimus matyti, kad tiek pirmas (2009-09-30), tiek paskesni (2009-10­-16) mokėjimai pagal sutartį buvo atlikti po 2009-09-29 nutarties dėl medienos arešto priėmimo, ir tuo buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos, numatytos CPK 145 str. 8 d. bei ĮBĮ 9 str. 3 d., kurios draudžia areštuoto turto perleidimą bei stabdo turto realizavimą.

2. Teismas nepagrįstai laikė neįrodyta aplinkybę dėl sandorio neatitikimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sutartis buvo sudaryta po to, kai UAB „Vaveksa“ vadovas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (2009-09-25), t. y. sandoris buvo sudarytas įmonei esant nemokiai. Pagal sutarties 2 punktą buvo suteikta pirmenybė tik vienam iš nemokios įmonės kreditorių, kadangi visą už perleidžiamą medieną mokama kaina turėjo būti sumokėta ne UAB „Vaveksa“, bet „Swedbank“, AB. Prieš pradedant atsiskaitymą už medieną buvo aišku, kad mediena yra areštuota ir negalės būti perleista UAB „Dilguva“, todėl sutarties vykdymas turėjo būti sustabdomas, o mediena grąžinta UAB „Vaveksa“. Byloje yra pateiktos dvi tapačios medienos pardavimo sutartys, kuriose yra nurodytos skirtinga medienos pardavimo kainos, kas įrodo, jo sutartis po jos sudarymo buvo perrašyta.

3. Teismui sprendime nepasisakius dėl medienos nuosavybės teisės neperėjimo fakto, nebuvo vertinamas ir atsakovės veiksmų teisėtumas dėl UAB „Vaveksa“ priklausančios medienos neišreikalavimo iš UAB „Dilguva“, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė tinkamai atliko savo kaip bankroto administratoriaus pareigas. Nors UAB „Dilguva“ ir vykdė mokėjimus pagal sutartį nepaisant nutarties dėl medienos arešto, tačiau taip ir nesumokėjo visos sutartyje nurodytos medienos kainos, todėl iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad nuosavybės teisė į medieną sutarties pagrindu nebuvo perėjusi UAB „Dilguva“, o tai reiškia, kad mediena ir toliau priklausė UAB „Vaveksa“. Minėto fakto konstatavimas sudaro pagrindą nustatyti atsakovės neteisėtus veiksmus ne tik dėl imperatyvioms įstatymų normos, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio neginčijimo, bet ir dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto neišreikalavimo iš trečiųjų asmenų.

4. Teismas neleido ieškovei įrodyti medienos rinkos vertės 2009-09-27 dienai, todėl neteisėtai atmetė ieškovės ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė medienos rinkos vertės. Vien medienos balansinė vertė sutarties sudarymo dienai, kuri tris kartus viršijo medienos pardavimo kainą pagal sutartį, sudaro pagrindą teigti, kad medienos rinkos vertė buvo didesnė už pardavimo kainą. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti medienos vertės nustatymo ekspertizę, kadangi pati mediena neturi individualių požymių, dėl ko yra vertinama pagal rūšinius požymius, todėl vertinimo atlikimui jos fizinis egzistavimas, kas yra svarbu tik individualius požymius turintiems daiktams, nėra būtinas. Teismas taip pat nepagrįstai neleido pateikti ieškovei kitus įrodymus, patvirtinančius medienos vertę. Papildomus įrodymus (UAB „Dilguva“ duomenis apie medienos, įsigytos pagal sutartį, pardavimo kainą bei ekspertinį tyrimą dėl medienos rinkos vertės 2009-09-27 dienai) buvo tikslinga pateikti tik tuo atveju, jei nebūtų atliekama ekspertizė, todėl ir prašymą dėl minėtų įrodymų pateikimo ieškovė galėjo pateikti tik per 2015-03-­25 teismo posėdį, kuriuo metu buvo atsisakyta skirti teismo ekspertizę. Be to, patį prašymą dėl teismo ekspertizės atlikimo ieškovė anksčiau kaip per 2015-03-25 teismo posėdį pateikti negalėjo, kadangi medienos atsargų sąrašas buvo gautas tik po 2015-03-05, o eksperto sutikimas prieš pat teismo posėdį, t. y. 2015-03-24. 2015-02-09 teismo posėdžio metu atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą siekiant pateikti papildomus įrodymus buvo patenkintas, tuo tarpu analogiškas ieškovės prašymas 2015-03­-25 teismo posėdžio metu buvo atmestas. Nepagrįstai buvo atmestas ir ieškovės prašymas dėl UAB „Dilguva“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi byloje buvo vertinamas sandorio, kurio šalis yra UAB „Dilguva“, atitikimas imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad UAB „Dilguva“ neįgijo nuosavybės teisės į medieną pagal sutartį, o visa tai gali turėti įtakos UAB „Dilguva“ teisėms ir pareigoms.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog net ir grąžinus medieną UAB „Vaveksa“, UAB „LLG transportas“ kreditorinis reikalavimas būtų pilnai ar iš dalies patenkintas. „Swedbank“, AB nepateikė prašymo dėl jo įtraukimo į UAB „Vaveksa“ kreditorių sąrašą, o tai reiškia, kad kreditorinių reikalavimų tvirtinimo metu UAB „Vaveksa“ bankroto byloje su „Swedbank“, AB buvo visiškai atsiskaityta. Todėl medienos UAB „Vaveksa“ grąžinimo atveju turtinius reikalavimus UAB „Vaveksa“ galėjo reikšti tik UAB „Dilguva“, o ne „Swedbank“, AB. Už medieną UAB „Dilguva“ buvo sumokėjusi 234 576,98 Lt, kas kartu su likusiais nepatenkintais UAB „Vaveksa“ kreditorių reikalavimais sudarytų 501 927,34 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitydama už medieną UAB „Dilguva“ elgėsi nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad mediena yra areštuota, jai galėjo būti ir nesuteikta teisė įstoti į bendrą kreditorių eilę UAB „Vaveksa“ bankroto byloje, tačiau net ir įtraukus UAB „Dilguva“ su 234576,98 Lt dydžio reikalavimu į UAB „Vaveksa“ kreditorių sąrašą, UAB „LLG transportas“ likusi nepatenkinta kreditorinio reikalavimo dalis būtų buvusi pilnai ar bent jau iš dalies patenkinta, nes už medienos pardavimą gauti pinigai būtų skirstomi proporcingai visiems kreditoriams.

6. Teismas netinkamai taikė bei aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą, dėl ko neteisėtai pripažino, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovė savo ieškinį grindžia atsakovės neveikimu, kuris yra laikomas tęstiniu reiškiniu, ir gali būti pripažįstamas neteisėtais veiksmais tik tuo atveju, kai jau nebeįmanoma pašalinti iš tokio neveikimo atsiradusių neigiamų teisinių padarynių. Atsakovė galėjo išreikalauti UAB „Vaveksa“ priklausančią medieną iki pat UAB „Vaveksa“ likvidavimo bei išregistravimo dienos, todėl teisė reikšti atsakovei ieškinį dėl neveikimo bei dėl tokio neveikimo patirtų nuostolių atlyginimo atsirado tik įsitįsėjus teismo sprendimui dėl UAB „Vaveksa“ likvidavimo bei išregistravus UAB „Vaveksa“ iš Juridinių asmenų registro.

Šalies argumentai

3. Ekspertizė šioje byloje neskirtina, nes nėra išlikęs ginčo objektas. Kita vertus, toks ieškovės prašymas buvo pateiktas pavėluotai. Ieškovė prašymą dėl ekspertizės pateikė tik 2015-03-25 teismo posėdžio metu, nors ieškovei buvo žinoma, kad šio teismo posėdžio metu byla bus nagrinėjama iš esmės. Ieškovė prašymo dėl ekspertizės neteikė nei su procesiniais dokumentais, nei atskiru rašytiniu prašymu, nei 2015-02-09 teismo posėdžio metu. Vien tik dėl šios priežasties ieškovės prašymas galėjo būti atmestas, nes tokio prašymo patenkinimas būtų neabejotinai užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Ginčo mediena nėra išlikusi, ji buvo realizuota beveik prieš 6 metus. Medienos kaina priklauso nuo kokybės klasės, rąstų kaina priklauso nuo jų stambumo, medienos kokybės. Taigi, mediena, turi individualius požymius ir būtent nuo jų priklauso medienos vertė.