- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-624-300-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00143-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Grušo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. G. buvo kaltinamas tuo, kad necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės tvarką, o būtent, 2011-09-04 apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, pašalinių asmenų akivaizdoje, išsakydamas įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius apsaugos darbuotojų V. S. bei D. U. atžvilgiu bei nepaklusdamas jų teisėtiems reikalavimas išeiti iš naktinio klubo, jiems pasipriešino, dėl to grumtynių UAB (duomenys neskelbtini) naktinio klubo (duomenys neskelbtini) patalpose metu buvo išdaužtas 1029, 90 Lt vertės durų stiklas.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Grušas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-02 nuosprendį dėl M. G. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį – M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį išdirbti 15 val. visuomenės labui; priteisti iš M. G. 1029,90 Lt UAB (duomenys neskelbtini).
Skunde nurodo, kad M. G. išteisintas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl, prokuroro nuomone, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-02 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 str. 2 p., 4 p.). Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje analizuodamas bylos aplinkybes nepagrįstai konstatavo, kad M. G. veiksmai, kurie aprašyti kaltinamajame akte, buvo išprovokuoti apsaugos darbuotojų. Teigia, jog nagrinėjant byloje ištirtus įrodymus neginčijamai nustatyta, kad dar prieš tiriamą įvykį, tai yra, 2011-09-03 naktiniame klube (duomenys neskelbtini) kaltinamasis M. G. konfliktavo ir elgėsi agresyviai su savo drauge K. N., dėl to apsaugos darbuotojų jie buvo išprašyti iš klubo patalpų, o kaltinamajam sugrįžus, jis buvo dar kartą perspėtas ir paprašytas elgtis ateityje tinkamai. Toliau plėtodamas savo argumentus prokuroras remiasi apsaugos darbuotojų parodymais ir nurodo, kad netrukus po to, tai yra, tą patį vakarą tik jau po vidurnakčio (t. y. 2011-09-04), M. G. vėl buvo pastebėtas besielgiantis agresyviai K. N. atžvilgiu naktinio klubo patalpose. V. S. nurodė, kad M. G. buvo agresyvus, šaukė ant merginos, kalbėjo pakeltu tonu. Kai ši buvo įspausta į kampą, V. S. teigimu, M. G. nepakluso jo raginimui santykius išsiaiškinti lauke ir jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais, taip pat numojo ranka į jo pakartotiną raginimą gera valia palikti klubo patalpas. Tai, pasak apelianto, iš esmės patvirtino ir kitas nukentėjusysis apsaugos darbuotojas D. U.. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad ir pats kaltinamasis neneigia to, jog buvo konfliktas tarp jo ir K. N., jis neigia tik tai, kad buvo paprašytas apsaugos darbuotojo išeiti iš naktinio klubo. Pasak jo, V. S. nieko nesakęs pradėjo jį tempti už rankos į lauką. Tačiau, apelianto teigimu, liudytoja apklausta K. N. davė visiškai priešingus parodymus teigdama, kad jokio antro ginčo ar konflikto tarp jos ir M. G. naktiniame klube nebuvo, jie net nesikalbėjo, o apsaugos darbuotojas be jokios priežasties M. G. ėmė temti iš naktinio klubo. Nurodo, kad yra aiškiai užfiksuota, jog M. G., nepaklusdamas apsaugos darbuotojų reikalavimams pasišalinti iš naktinio klubo patalpų, priešinosi, todėl buvo iš jų ištemptas jėga, o vėliau priešinosi neleisdamas uždėti antrankių ir dėl tokių jo neteisėtų veiksmų įvykusių grumtynių metu (kurių metu buvo siekiama kaltinamąjį sutramdyti ir išvesti iš klubo patalpų, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams) buvo išdaužtas 1029,90 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) durų stiklas. Prokuroras pastebi, kad visus šiuos nepadorius, įžeidžiančius veiksmus (M. G. priešinimąsi, nepaklusimą apsaugos darbuotojų nurodymams pasišalinti iš klubo, riksmus ir įžeidžiančių necenzūrinių žodžių vartojimą) betarpiškai iš arti stebėjo ir girdėjo kiti klubo lankytojai. Pažymi, kad M. G. tokiais savo pakartotiniais tęstinais veiksmais buvo sukėlęs pavojų, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyti, todėl apsaugos darbuotojų veiksmai, kuriais jie stengėsi užkirsti kelią tokioms pasekmėms kilti, laikytini teisėtais ir pagrįstais. Apeliantui akivaizdu, kad nuosprendis buvo grindžiamas gynybine kaltinamojo pozicija ir jam artimo asmens – sužadėtinės K. N. – parodymais, kurie akivaizdžiai yra neteisingi ir palankūs kaltinamajam, nes jie prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų, bet ir paties kaltinamojo parodymams.
Teismo posėdžio metu išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų ir prasmės, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant išteisintojo M. G. atsakomybės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai M. G. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimų požymių.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Kaip jau ne kartą buvo akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatyta, kad apylinkės teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Todėl prokuroro nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu (skunde minėta, kad nuosprendis grindžiamas gynybine kaltinamojo pozicija bei jam artimo asmens – sužadėtinės K. N. – parodymais, kurie akivaizdžiai yra neteisingi ir palankūs kaltinamajam), apeliacinės instancijos teismui nenustačius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas, ir jame nėra prieštaravimų. Šios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys, rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šioje dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 2 dalį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar nepadorų kaltininko elgesį, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė byla Nr. 2K-151/2012).
Analizuojant baudžiamojoje byloje esančius įrodymus – išteisintojo M. G. (144 b. l.), nukentėjusiųjų D. U. (132 b. l.), V. S. (144–145 b. l.), liudytojos K. N. (145–146 b. l.) parodymus, daiktų apžiūros protokolą (23–28 b. l.), visų pirma matyti tai, kad išteisintasis M. G. į naktinį klubą atėjo ne turėdamas tikslą trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, o švęsti draugo gimtadienį, po to rūkomajame jis susiginčijo su savo drauge K. N.. Antra, aplinkybė, kad išteisintasis nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, o to neneigia ir pats išteisintasis, dar neduoda pakankamo pagrindo teigti jam padarius BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi išskyrus nukentėjusiojo V. S. parodymus, kad M. G. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius tada, kai jis perspėjo jį eiti santykius aiškintis į lauką, duomenų, paneigiančių išteisintojo versiją, kad jis necenzūrinius žodžius išsakė būtent reaguodamas į nukentėjusiųjų apsaugos darbuotojų provokuojantį elgesį – tempimą iš rūkomojo už rankos, tempimą per koridorių už kojų, nėra. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad išteisintasis būtų stumdęsis ar mušęsis su savo drauge K. N., o aplinkybės, kad jie tarpusavyje susiginčijo, kolegijos vertinimu, nepakanka, kad jo elgesys būtų vertinamas kaip keliantis pavojų aplinkiniams, po ko apsaugos darbuotojai įgytų teisę vartoti jo atžvilgiu jėgą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad konfliktas tarp išteisintojo M. G. ir nukentėjusiojo V. S. įvyko ne išteisintojo M. G. iniciatyva, o netgi priešingai – pats nukentėjusysis, neišsiaiškinęs ir subjektyviai vertindamas išteisintojo ir jo draugės K. N. žodinį konfliktą, pradėjo tempti M. G. iš rūkomojo, po to su kitu apsaugos darbuotoju vilko už kojų. Šioje situacijoje būtina pastebėti, kad tai, jog nukentėjusieji V. S. ir D. U. neadekvačiai sureagavo į susiklosčiusią situaciją, patvirtina ir byloje esantis daiktų apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kaip apsaugos darbuotojai, paėmę už kojų iš salės ištempia M. G., kuris guli ant nugaros, jis nutempiamas prie klubo išėjimo durų, po to apsaugos darbuotojai laiko jo kojas pakeltas į viršų, jam užsuka rankas už nugaros, uždeda antrankius, vyksta grumtynės. Be kita ko, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių M. G. kaltinime nurodytą aplinkybę, kad M. G. pasipriešinus apsaugos darbuotojams, grumtynių metu buvo išdaužtas 1029, 90 Lt vertės durų stiklas, kadangi nei nukentėjusysis V. S., nei D. U. neparodė matę, kad būtent M. G. būtų išdaužęs stiklą, to nepripažįsta ir pats išteisintasis. Dėl to teigti, kad stiklas dužo nuo M. G. veiksmų, nėra jokio pagrindo.
Iš paminėtų ir išanalizuotų duomenų kolegija daro išvadą, kad M. G. veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į visuomenės rimties ar tvarkos trikdymą, o į asmeninių santykių su K. N. aiškinimąsi. Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie išteisintojo veiksmai (žodinis konfliktas su K. N.) nesudaro ne tik baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 straipsnio 2 dalyje, sudėties, bet ir ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, sudėties, ir daro išvadą, kad tolimesni jo veiksmai (necenzūrinių žodžių vartojimas) buvo išprovokuoti pačių apsaugos darbuotojų neadekvataus elgesio, perteklinio buvusioje situacijoje reagavimo – įsikišimo į žodinį konfliktą, tai, kolegijos vertinimu, ir buvo visų vėlesnių įvykių – išteisintojo tempimo iš naktinio klubo, grumtybių su juo – pagrindinė priežastis ir pasekmė.
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį prokuratūros apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Grušo apeliacinį skundą atmesti.