- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-26-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00492-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- V. J., Z. J., I. J.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovams V. J., Z. J., I. J. dėl nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, Dovanojimo sutarties su uzufrukto nustatymu panaikinimo, tretieji asmenys – Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., Vilniaus miesto 37‑ojo notarų biuro notarė S. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) išreikalauti ieškovės naudai iš atsakovo V. J. neteisėto valdymo, statinius: Pastatą – Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančius (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2015 m. gruodžio 18 d. Dovanojimo sutartį su uzufrukto nustatymu, sudarytą tarp V. J., Z. J. ir I. J..
2. Ieškovė nurodė, kad L. J. turto paveldėtojas (sūnus) Z. J. 2008 m. vasario 8 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartimi, pirkėjui J. B., pardavė (duomenys neskelbtini) dalių iš viso 0,6900 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu J. B. tapo viso Žemės sklypo savininku. Pirkimo – pardavimo sutarties 6.2 punkto sąlygose buvo numatyta, kad remiantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, šia sutartimi nuosavybės teisė į Žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina Žemės sklypo pirkėjui, t. y. J. B.. Visi Statiniai randasi būtent Žemės sklype, todėl sutartimi buvo perleisti J. B. ir Z. J. nuo Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo į juos jokių teisių nebeturėjo.
3. Nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatė, kad L. J., miręs (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į Statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančius (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
4. 2010 m. rugsėjo 15 d. J. B. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pirkėjai G. D. be kita ko pardavė visą Žemės sklypą ir Statinius. Pirkimo – pardavimo sutarties 3.4 punkto sąlygose buvo numatyta, kad remiantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, kartu su šia sutartimi įsigyjamu Žemės sklypu, G. D. pereina nuosavybė į žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus.
5. Galiausiai 2012 m. rugsėjo 18 d. G. D. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pirkėjai J. B. be kita ko pardavė visą žemės sklypą bei statinius. Pirkimo – pardavimo sutarties 6.2 punkto sąlygose buvo numatyta, kad pardavėjai patvirtina, kad parduodamame žemės sklype yra statinių, į kuriuos daiktines teisės Nekilnojamojo turto registre neregistruotos. Tokiu būdu ieškovė tapo visų ir bet kokių statinių, esančių žemės sklype, savininke.
6. Iš 2016 m. vasario 8 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ieškovė sužinojo, kad 2015 m. spalio 23 d. žemės sklype Z. J. savavališkai suformavo statinius ir vadovaudamasis 2015 m. lapkričio 9 d. naujai išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu neteisėtai įregistravo juos savo vardu, o po to juos perleido 2015 m. gruodžio 16 d. neatlygintine dovanojimo sutartimi savo sūnui V. J. ir įregistravo uzufruktą, kuriuo iki tol statiniuose gyvenusiems Z. J. ir I. J. suteikė teisę toliau neatlygintinai gyventi statiniuose iki gyvos galvos. Nurodytais veiksmais Z. J. neteisėtai perleido jam nepriklausantį nekilnojamąjį turtą V. J.. Taip į neteisėtą V. J. valdymą pateko ieškovei priklausantys nekilnojamojo turto objektai.
7. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad Sutarties 4.4. punkte buvo numatyti Z. J., kaip pardavėjo, įsipareigojimai per vienerius metus nuo sutarties sudarymo nugriauti bei išgabenti iš sklypo pastatytus pastatus ir statinius, kurie, nors ir stovėjo perkamame žemės sklype, tačiau nebuvo įregistruoti viešajame registre. Sutarties 3.3. punkte, indeksuota parduodamos žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė, kuria vadovavosi sutarties šalys, derėdamosi dėl kainos, buvo 17 601 Lt. Tuo tarpu pirkėjas sumokėjo pardavėjui 25 000 Lt, pastaroji suma yra didesnė, nei vertinimo metu nustatyta žemės sklypo rinkos vertė.
Atsiliepimas
8. A. V. J. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš sutarties turinio sisteminio aiškinimo ir sutartyje išreikštos pardavėjo Z. J. tikrosios valios darytina išvada, kad 2008 m. vasario 8 d. sutartimi pirkėjui buvo perleista tik (duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo. Jau vien sutarties pavadinimas nusako sutarties esmę ir išreikštą tikrąją šalių valią, kuris iš esmės atitinka jos turinį. Sutarties 2 straipsnyje yra aiškiai apibrėžta, ką pardavėjas parduoda, ir ką pirkėjas perka: žemės sklypo konkreti dalis, unikalus numeris, registro r., nurodyta, jog nėra daugiau jokių įrašų apie sklypo priklausinius, kitas daiktines teises, jokios kitos papildomos informacijos. Sutarties 3 straipsnyje nurodyta to daikto – dalies žemės sklypo kaina, kuri buvo 25 000 Lt, nustatyta atsižvelgiant į atliktą viso žemės sklypo, kuris tiek pirkėjui J. B., tiek ir atsakovui priklausė bendrosios nuosavybės teise, vertinimą, jo rinkos kainą.
9. Teigia, kad jei kartu būtų perleistas ir kitas nekilnojamasis turtas – ginčo statiniai, tai kaina turėjo būti gerokai didesnė ir vertinimas turėjo būti atliktas ne tik žemės sklypo dalies, bet ir jame esančių statinių, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Jei Z. J. būtų turėjęs valią kartu perleisti ir jam nuosavybės teise paveldėjimo pagrindu priklausančius statinius, tai ir būtų aiškiai išreiškęs, nurodydamas sutartyje. Sutarties 6.2. punktas, atsakovo vertinimu, nepagrindžia nuosavybės teisių į pastatus perleidimą, kadangi nebuvo konkrečiai įvardintas toks turtas, jo požymiai. Atsakovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, gerai nemokėdamas skaityti lietuvių kalba, negalėjo suprasti 6.2. punkto tikrosios teisinės reikšmės, todėl ieškovė nesąžiningai naudojasi tokia formaliai sutarties nuostata, kuri neatspindi tikrosios šalių valios.
10. Nurodo, kad tuo metu atsakovas formaliai dar negalėjo ir disponuoti jo tėvui priklausiusiais statiniais, kadangi dėl ginčo statinių nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris išduotas tik (duomenys neskelbtini). Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas dar (duomenys neskelbtini), tačiau šis liudijimas išduotas dėl kito turto – žemės sklypo, o ne dėl ginčo pastatų. Atsakovas Z. J. tuo metu buvo ir dabar yra priklausomas nuo alkoholio, dėl ko, ne visada gali suprasti savo veiksmus ir juos tinkamai valdyti, ne visada gali teisingai išreikšti savo valią, dėl ko ir tuo metu, manytina, negalėjo suprasti sutarties 6.2. punkto reikšmės ir pasekmių.
11. Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K. atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Notarė, išaiškino atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes atsakovui Z. J. bei įsitikino jo veiksnumu. Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini), tuo tarpu žemės sklype esantys statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik (duomenys neskelbtini), taigi sutarties sudarymo metu statiniai teisiškai neegzistavo. Atsakovas sutarties sudarymo metu neatskleidė aplinkybių dėl esančių perleidžiamame žemės sklype (žemės sklypo dalyje) statinių egzistavimo. Notarė nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti šios aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu nebuvo įregistruotų pastatų. Sutarties sudarymo dieną pateikti dokumentai bei juridiniai faktai sandorio tvirtinimo momentu patvirtina, kad šalių sudarytas sandoris atitiko įstatymų reikalavimus, viešuose valstybės registruose nebuvo jokių juridinių faktų ar kitų pastabų, dėl kurių notaras galėtų spręsti apie statinių buvimą žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 37-ajame notaro biure notarės S. K. biure (duomenys neskelbtini) patvirtinta žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta ir patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, bei pagrindo pripažinti ją negaliojančia nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimu, ieškinys atmestas.
13. Teismas nustatė, kad ieškovės J. B. nuosavybės teisės pagal 2012 m. rugsėjo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotos į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovo V. J. nuosavybės teisės pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos į šiame žemės sklype esančius ginčo nekilnojamojo turto objektus, t. y. į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Ginčo nekilnojamojo turto objektus t. y. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo L. J. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimo pagrindu. Bylos duomenimis po L. J. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė atsakovas Z. J., kuris 2008 m. vasario 8 d. sudarė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kuria J. B. pardavė (duomenys neskelbtini) dalių 0,6900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po šios sutarties sudarymo B. tapo viso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininku. J. B. 2010 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė G. D. žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). G. D. 2012 m. rugsėjo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė ieškovei žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Z. J. ginčo statinius 2015 m. spalio 23 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre, taip pat, vadovaujantis jam 2015 m. lapkričio 9 d. išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos jo nuosavybės teisės į šiuos statinius. A. Z. J. 2015 m. gruodžio 16 d. dovanojimo sutartimi su uzufrukto nustatymu ginčo statinius padovanojo atsakovui V. J., su teise atsakovams Z. J. ir atsakovei I. J. neatlygintinai iki gyvos galvos naudotis ginčo statiniais.
16. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. vasario 8 d. sutarties pavadinimas yra „Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis“, t. y. pavadinime nenurodoma, kad perkamas ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Nustatė, kad J. B. į teismą dėl atsakovų iškeldinimo nesikreipė, savo nuosavybės teisės į ginčo statinius neregistravo, aktyviai nesiekė jų nugriauti, šiuo metu, praėjus beveik dešimčiai metų nuo 2008 m. vasario 8 d. sutarties sudarymo, ginčo namas yra gyvenamas.
17. Teismas vertino, kad 2008 m. vasario 8 d. sutarties 4.4 punkto nuostata, kuria pardavėjas įsipareigoja per vienerius metus nuo šios sutarties pasirašymo nugriauti ir išgabenti iš parduoto sklypo savavališkai pastatytus pastatus ir statinius, skirtingai nei nurodo supratęs J. B., nereiškia, jog savavališkas turi būti suprantamas kaip niekur neužregistruotas. Toks sutarties aiškinimas teismo vertinimu nebūtų sąžiningas. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad šiuo metu Z. J. naudotame žemės sklype yra šiltnamis, pavėsinė. Teismas vertino, kad aptarta sutarties nuostata turi būti taikoma tokiems statiniams kaip sandėliukas ir voljeras, ką ir nurodė atsakovų atstovė bei patvirtina byloje esantys įrodymai, kuriais atsakovas buvo ragintas nugriauti būtent sandėliuką ir voljerą.
18. Vertinant sutarties šalies Z. J. elgesį sutarties sudarymo metu ir po to, teismas pažymėjo, kad joks vidutiniškai protingas asmuo neparduotų savo šeimos gyvenamosios vietos, o įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad gyvenamosios vietos atsakovas Z. J. parduoti nenorėjo, tokia valia 2008 m. vasario 8 d. pirkimo – pardavimo sutartyje išreikšta nebuvo. Vėlesnis J. B. elgesys patvirtina, kad ir jis neturėjo valios įgyti ginčo statinius, o teismo posėdžio metu jo nurodytos priešingos aplinkybės vertintinos kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir J. B. yra draugai.
19. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, jog, J. B. 2008 m. vasario 8 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į ginčo statinius, todėl jos neįgijo ir G. D. bei ieškovė. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ginčo statiniai buvo pastatyti savavališkai, todėl ieškinį, nesant pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų, teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovė J. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – J. B. ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad Z. J. paveldėjo statinius mirus jų savininkui L. J., įrodo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Iš minėto sprendimo akivaizdu, jog statiniai egzistavo ir priklausė atsakovo Z. J. tėvui L. J. ir paveldėjimo pagrindu perėjo atsakovui Z. J.. Teigia, kad tai, jog statiniai sutarties sudarymo metu nebuvo įregistruoti, neturėjo jokios reikšmės Z. J. galimybei statinius perleisti 2008 m. sutartimi. Nesutinka su teismo išvada, jog 2008 m. sutarties pavadinime minimas tik žemės skylas, o ne statiniai, ir kad tai reiškia, jog statiniai 2008 m. sutartimi nebuvo perleisti.
22. Teigia, kad tai, jog statiniai buvo perleisti pirkėjui J. B. nedviprasmiškai patvirtina 2008 m. sutarties 6.2. p., pagal kurį nuosavybės teisė į visus perkamame žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina žemės sklypo pirkėjui, t. y. J. B.. Vadovaujantis 2008 m. sutarties 4.4. punktu pardavėjas įsipareigojo per vienerius metus nugriauti ir išgabenti iš parduoto sklypo savavališkai pastatytus pastatus ir statinius. Sistemiškai aiškinant 2008 m. sutarties pavadinimą bei 2008 m. sutarties 4.4. p. nuostatą matyti, kad pirkėjo pagal 2008 m. sutartį J. B. tikslas niekada nebuvo statinius įgijus juos eksploatuoti – sutartyje nedviprasmiškai susitarta dėl pardavėjo įsipareigojimo statinius nugriauti ir išgabenti. Taigi, įtraukti į sutarties pavadinimą visus statinius būtų nelogiška, kadangi Z. J. tinkamai įvykdžius savo pareigas pagal 2008 m. sutarties 4,4. p., statinių sklype apskritai neturėjo likti.
Žemesnės instancijos teismas
23. J. B. niekada neatsisakė savo teisių, tokių įrodymų byloje nėra. Vėliau J. B. savo teisės perleido 2010 m. sutartimi pirkėjai G. D., o G. D. jas 2012 metų sutartimi perleido ieškovei. Kol ginčo statiniai nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre, tiek ankstesni sklypo savininkai, tiek ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovai vykdys savo įsipareigojimus. Atsakovams atlikus neteisėtus veiksmus bei pradėjus akivaizdžiai neteisėtai valdyti ginčo statinius, ieškovė nedelsiant kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynybos.
24. Nurodo, kad 2008 m. sutarties 4.4. p. taikomas ne tik sandėliukui ir voljerui, bet ir statiniams. Pagal 2008 m. sutarties 6.2. bei 4.4. punktus ir CK 6.395 straipsnio nuostatas, matyti, kad pirkėjas pagal sutartį J. B. iš atsakovo Z. J. įsigijo ne tik žemės sklypą, bet ir statinius. Tai, jog J. B. neketino minėtų statinių pats eksploatuoti (ką parodo 2008 m. sutarties 4.4. punktas) neturi jokios įtakos tam faktui, kad statiniai buvo vienas iš 2008 sutarties dalykų.
25. Teigia, kad būtent statiniai buvo vienu iš 2008 m. sutarties dalykų, taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog viena iš minėtos sutarties nuostatų, t.y. 4.4. p. statiniams nėra taikoma. Apeliantė nurodo, kad teismas išvadą, jog Z. J. neva nenorėjo parduoti statinių grindžia tuo, jog „joks protingas asmuo neparduotų savo šeimos gyvenamosios vietos“. Šis teiginys apeliantės teigimu yra klaidingas ir neatitinkantis tikrovės. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino fakto, jog vadovaujantis 2008 m. sutarties 4.4. p. nuostatomis atsakovas Z. J. su šeima nebuvo įpareigotas iš karto išsikelti iš statinių – statinių nugriovimui ir išgabenimui šalių laisva valia buvo nustatytas vienerių metų terminas, o tai yra daugiau nei pakankamas laiko tarpas įsigyti ar išsinuomoti kitą būstą.
26. Tuo tarpu, pirkėjas pagal 2008 metų sutartį J. B., nors ir neketino statinių eksploatuoti, aiškiai išreiškė valią minėtus statinius įsigyti, įpareigojant atsakovą Z. J. juos nugriauti. Tą patvirtina jau minėtos 2008 m. sutarties 6.2. p. bei 4.4. p. nuostatos. Apeliantė nesutinka su teismo teiginiais, jog J. B. 2008 m. sutartimi neįgijo nuosavybės teisių į statinius ir atitinkamai neva jų negalėjo perleisti pirkėjai pagal 2010 m. sutartį G. D., o ši neva atitinkamai negalėjo jų perleisti ieškovei. Teigia, kad tiek į bylą pateiktuose įrodymuose, tiek 2008 m. sutarties nuostatos, tiek šios sutarties sudarymo metu galiojusios CK redakcijos nuostatos patvirtina tai, jog 2008 m. sutartimi nuosavybės teisė į statinius perėjo pirkėjui J. B..
27. Atsakovas Z. J. 2008 m. sutarties sudarymo metu turėjo nuosavybės teises į statinius ir galėjo ją perleisti pirkėjui J. B.. 2008 m. sutarties 6.2. p., vadovaujantis CK 6. 395 straipsnio 1 dalies nuostata, visi sklype esantys statiniai, įrenginiai, sodiniai ir kt. bet kuriuo atveju perėjo pirkėjui J. B., nes pačioje 2008 m. sutartyje nebuvo nurodyta priešingai – kai yra parduodamas žemės sklypas, tačiau kartu neparduodami pastatai ar kiti statiniai, esantys jame, tai turi būti aiškiai nurodyta sutartyje. Nuosavybės teisės perėjimo faktas nėra siejamas ar kaip nors ribojamas statinių, įrenginių, sodinių ar kt. registracijos.
28. Atsiliepimu atsakovai V. J., Z. J., I. J. prašo ieškovės J. B. apeliacinio skundo netenkinti, palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą.
Atsiliepimas
29. Nurodo, kad dar 2003 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta atsakovo tėvo L. J. nuosavybė – teismas nustatė, kad jo tėvas L. J., miręs (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įsigijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), priestatą plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) ir statinius, plane pažymėtus K, V, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau 2008 m. sandorio sudarymo metu atsakovas šio palikimo dar nebuvo priėmęs, jį priėmė tik 2015 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu. Atsakovo tėvo mirties momentas yra palikimo atsiradimo momentas, bet ne paveldėjimo ir nuosavybės teisių į palikimą įgijimo momentas.
30. Kita vertus, vien teisinės registracijos nebuvimas ir nuosavybės neperėmimas savaime negalėjo būti priežastis tokio turto neperleisti, kadangi jeigu atsakovas Z. J. būtų turėjęs realius ketinimus perleisti ginčo statinius, tai būtų galėjęs padaryti apie ginčo statinius, neturinčios teisinės registracijos, informavęs notarę, sutartyje nurodant tokio turto konkrečius duomenis, išdėstymą sklype ir kt., Kadangi 2008 m. sudarant sandorį minėti statiniai faktiškai egzistavo, jų nuosavybė ir kiti požymiai buvo nurodyti 2003 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendime. Mano, kad ir pirkėjas J. B., veikdamas apdairiai ir rūpestingai, turėdamas tikslą įsigyti ir ginčo statinius, būtų nurodęs tokią valią notarei ir aiškiai tai išreiškęs.
31. Ginčo statinių vieta nurodyta nebuvo, jie nebuvo aprašyti sudarytoje sutartyje, sutartį parengusi notarė nurodė, kad apie ginčo statinius nežinojo. Taigi, sutarties dalykas buvo tik žemės sklypo dalis ir ant jo esantys laikini statiniai (voljeras, sandėliukas), o ne ginčo statiniai. Atsakovų manymu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir vertino sutarties 4.4. punktą. Šiame punkte nurodyti savavališki statiniai nebuvo nei mažareikšmiai, nei laikini ir niekada nebuvo savavališki, t. y. pastatyti be leidimų, nesilaikant įstatymų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo pastatai būtų pastatyti savavališkai, t. y. neteisėtai, be statybą leidžiančių dokumentų, jei kalbama apie ginčo gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, tai jie negali būti laikomi ir nebuvo savavališki, kadangi jų egzistavimą ir teisėtumą dar 2003 m. buvo patvirtinęs teismas, pripažinęs juos atsakovo Z. J. tėvo L. J. nuosavybe. Pažymi, kad svarbūs ir notarės paaiškinimai, jog 4.4. p. įvardinti statiniai galėjo būti nereikšmingi, smulkūs statiniai. Pirminis pirkėjas ir liudytojas J. B. niekada nereiškė jokių reikalavimų dėl gyvenamojo namo ir kitų ginčo statinių nugriovimo, nesiėmė kitų priemonių, kad apgintų savo tarimai pažeistas teises. Tik praėjus keliems metams ir perleidus sklypą kitiems asmenims, vėliau – ieškovei, atsirado raštiški reikalavimai/perspėjimai nugriauti sandėliuką ir voljerą, tačiau reikalavimuose nekalbama nei apie gyvenamąjį namą, nei apie šulinį ar lauko tualetą.
32. Ieškovė nuo 2012 metų nesiėmė jokių veiksmų, kad tuos ginčo statinius užregistruoti kaip savo nuosavybę, ar juos nugriauti, jeigu matė, kad atsakovai nevykdo jos tarimai teisėtų reikalavimų. A. I. J., anksčiau ir Z. J. ten nuolatos gyveno ir gyvena. Ieškovė, laikydama save turto savininke, iškeldinimo klausimų nesprendė. Pažymi, kad liudytojo J. B. ketinimų įsigyti ginčo namą ir statinius nepatvirtina ir jo elgesys po 2008 m. sandorio sudarymo, kadangi jis nesiėmė jokių veiksmų, kad iškeldintų atsakovą iš žemės sklypo ir pastatų, pats nesiėmė veiksmų nugriauti tuos tariamus neteisėtus statinius, ar juos įteisinti, prieš žemės sklypą perleisdamas kitiems asmenims 2010 metais.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sutarties 4.4. punkte įvardinti statiniai buvo voljeras ir sandėliukas, kadangi būtent tokius statinius buvusieji pirkėjai G. D. ir G. D. ir pati ieškovė reikalavo nugriauti. Vertindamas šalių elgesį po 2008 m. sutarties sudarymo, teismas nurodė, kad ginčo sutartimi atsakovas Z. J. neketino perleisti ir neperleido ginčo statinių, o pradinis pirkėjas J. B. neketino įgyti ir neįgijo ginčo statinių, kurių vėliau negalėjo perleisti ir kitiems savininkams.
34. J. B. dėl atsakovų iškeldinimo niekada nesikreipė, nuosavybės teisės į ginčo statinius neregistravo, nesiekė jų nugriauti, namas yra vis dar gyvenamas atsakovų. 2010 m. žemės sklypą J. B. perleido naujiems savininkams, tuo metu ginčo statiniai taip pat stovėjo, buvo gyvenama name. Pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutartimi esantis daiktas turi būti individualizuotas.
35. Ieškiniu buvo ginčijamas 2015 m. gruodžio 16 d. dovanojimo sandoris, tačiau nebuvo įrodyti jokie tokio sandorio neteisėtumo pagrindai. A. Z. J. 2015 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimu įgijęs nuosavybės teises į ginčo statinius turėjo pagrindą jais laisvai ir savo nuožiūra disponuoti, dėl ko sudarant 2015 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutartį nebuvo pažeistos jokios imperatyvios teisės normos, sandoris yra teisėtas ir galiojantis, o jo pagrindu atlikti įrašai viešajame registre taip pat teisėti.
36. Net ir nuginčijus dovanojimo sutartį su uzufrukto nustatymu, liktų galiojantys nenuginčyti kiti teisiškai reikšmingi dokumentai: 2013 m. gruodžio 12 d. pažyma apie pastatų priklausomybę ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre į ginčo statinius buvo įregistruotos atsakovo velionio tėvo L. J. nuosavybės teisės.
37. Ieškovė pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme, paaiškino, jog pirkdama turtą, 2012 metais matė, kad ginčo pastatuose gyvena kiti asmenys – atsakovo šeima, tačiau su jais nesiaiškino ginčo statinių tikrojo statuso. Pažymi, kad niekas iš ieškovės neatėmė galimybės ginčo statinių valdyti, tokios galimybės jau nebuvo 2012 m. ieškovei sudarant pirkimo pardavimo sutartį, nes statiniai priklausė atsakovams, jie ten nuolatos gyveno ir gyvena. Ginčo statiniuose atsakovo šeima gyvena daugiau kaip dvidešimt metų, gyveno tiek su J. B. sudarant žemės sklypo dalies perleidimo sutartį, tiek 2012 metais, tiek ir dabar.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
39. Byloje nustatyta, kad Z. J., pagal 2003 m. spalio 27 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, paveldėjo jo tėvui L. J. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį (duomenys neskelbtini) kv.m. ploto, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo turto registro duomenimis, 2003 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) žemės sklypo įsigijo J. B., o 2008 m. vasario 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (kartu su sutuoktine V. C.) įsigijo likusią (duomenys neskelbtini) sklypo dalį.
40. Vėliau, visas žemės sklypas ir įregistruoti statiniai, perleisti G. D. ir G. D. 2010 m. rugsėjo 15 d. sutartimi, o šie 2012 m. rugsėjo 18 d. sutartimi perleido ieškovei.
41. Nekilnojamo turto registro duomenimis, ginčo sklype 2008 m. įregistruotas naujas statinys pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis 2008 m. spalio 15 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, įregistruojant J. B. nuosavybės teises.
42. Tuo tarpu, į kitą ginčo sklype esantį statinį, 1930 metų statybos, bei kitus inžinierinius statinius – šulinį, lauko tualetą, nuosavybės teisės mirusiojo L. J. vardu įregistruotos nuo 2015 m. spalio 26 d., o įpėdinio Z. J. vardu nuo 2015 m. lapkričio 10 d., remiantis 2003 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimu, 2013 m. gruodžio 12 d. seniūnijos pažymėjimu, bei 2015 m. lapkričio 9 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu. Nuo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosavybės teisės į aptariamą daiktą įregistruotos V. J. vardu, remiantis 2015 m. gruodžio 16 d. Dovanojimo sutartimi, įregistruojant uzufruktą I. J. ir Z. J. naudai.
43. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nustatė, kad L. J., miręs 1993 m. birželio 23 d. pagal įgyjamąją senatį įsigijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), priestatą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) ir statinius, plane pažymėtus K, V, esančius (duomenys neskelbtini).
44. Reikšdama vindikacinį ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ieškovė iš esmės teigia, kad 2008 m. vasario 8 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartimi, Z. J. perleidus likusią (duomenys neskelbtini) sklypo dalį, J. B. ir taip šiam tapus viso sklypo savininku, pastarajam nuosavybės teise perėjo ir visi žemės sklype esantys neregistruoti statiniai. Atitinkamai tokios pačios teisės ir pareigos perėjo ir vėlesniems savininkams, tame tarpe ieškovei.
45. Tokią savo poziciją ieškovė grindžia visų prima tuo, kad 2008 m. vasario 8 d. Sutarties 6.2. punktu, buvo sulygta, jog remiantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, šia sutartimi nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina žemės sklypų pirkėjui. Atitinkamai 2010 m. spalio 15 d. sutartimi, J. B. perleidžiant nuosavybės teises į žemės sklypą ir 2008 m. pastatytą gyvenamąjį namą, G. D., sulygta, kad kartu su įgyjama žeme pirkėjai pereina nuosavybės teisė į parduodamame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitus objektus (Sutarties 3.4. punktas). Ieškovei įsigyjant nuosavybę, kartu su žemės sklypu perleista nuosavybės teisė į sklype esančius vandenis, medžių ir krūmų želdinius, daugiamečius sodinius ir kitus objektus (Sutarties 5.4. punktas).
46. Taigi, ieškovė teigia, kad yra teisėta visų statinių savininkė. Tuo tarpu, atsakovas Z. J. neteisėtai įregistravo ginčo statinio ir kitų inžinierinių statinių nuosavybę savo vardu, taip ieškovei parandant faktinę ir juridinę daikto valdymo teisę.
47. Ieškovė be kita ko apeliuoja į tai, kad 2008 m. vasario 8 d. Sutarties 4.4. punktu, pardavėjas įsipareigojo per vienerius metus, nuo sutarties pasirašymo, nugriauti ir išgabenti iš parduoto sklypo savavališkai pastatytus pastatus ir statinius.
48. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008).
49. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).
50. CK 4.47 straipsnio 11 punkte nustatytas nuosavybės įgijimas įgijamąja senatimi. Šiuo atveju, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nustatyta, kad L. J. įgijamąja senatimi, įgijo nuosavybės teises į ginčo gyvenamąjį namą ir kitus inžinierinius statinius (šulinį, lauko tualetą). Gyvenamasis namas ir kiti inžinieriniai daiktai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti, kaip minėta, 2015 metų pabaigoje, atitinkamai įregistruojant palikėjo nuosavybės teisę ir jos perėjimą įpėdiniui.
51. Kasacinės instancijos teismo yra pažymėta, kad teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Teisinė registracija visų pirma atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018).
52. Taigi, šiuo atveju, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, galiojančiam paveldėjimo teisės liudijimui, nėra jokio pagrindo teigti, kad gyvenamojo namo ir inžinierinių statinių įregistravimo momentas, turi kokios nors teisinės reikšmės nuosavybės įgijimo faktui apskritai. Šiuo aspektu, jokie reikšmingi teisiniai argumentai nėra pateikti ir dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Taip pat, šiuo atveju, teisinės reikšmės ginčo išsprendimui (pagal suformuluotus reikalavimus) neturi, 2008 m. vasario 8 d. Sutarties 4.4. punkto, nuostata, kuria pardavėjas įsipareigojo per vienerius metus, nuo sutarties pasirašymo, nugriauti ir išgabenti iš parduoto sklypo savavališkai pastatytus pastatus ir statinius, nes ieškinys negrindžiamas savavališkos statybos faktais, neformuluojamas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl ko sulygta aptariamu punktu, atvirkščiai, ieškovė iš esmės įrodinėjo esanti teisėta statinių savininkė ir dėl to reikalaujanti pašalinti nuosavybės valdymo pažeidimus.
53. Nagrinėjamu atveju, iš esmės ginčas kilo dėl to, ar 2008 m. vasario 8 d. Sutarties 6.2. punkto, sąlyga, kad remiantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, šia sutartimi nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina žemės sklypų pirkėjui, reiškia, jog pirkėjui perėjo nuosavybės teisės į statinį, kuris nebuvo įregistruotas kaip daiktas, nors toks egzistavo ir nuosavybės teise priklausė palikėjui (vėliau įpėdiniui), teismo sprendimo pagrindu, buvo perleistas pardavėjui. Taigi, ieškovė teigia, kad nuosavybė pirmajam pirkėjui perėjo sandorio pagrindu, atitinkamai ir vėlesniems turo įgijėjams, tame tarpe ieškovei įgyjant nuosavybę pirkimo – pardavimo sandoriu.
54. Kaip teisingai pažymėjo, pirmosios instancijos teismas, sutartys turi būti aiškinamos vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, t. y. sąžiningai, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus ir kt.
55. Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.
56. Pažymėtina, kad sudarant 2008 m. vasario 8 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, sklype nebuvo įregistruoti ne tik statiniai, kuriuos palikėjas įgijo pagal įgyjamąją senatą, bet ir kitas pastatytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kaip daiktas įregistruotas 2008 m. spalio 23 d., J. B. nuosavybės teise.
57. Teismo posėdžio metu, apklaustas J. B. iš esmės nepatvirtino objektyviais duomenimis, kad buvo sulygta dėl 1930 metų statybos statinio nuosavybės teisės perleidimo ir/ ar jo nugriovimo. Šioje dalyje sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokią sutarties šalių valią, be kita ko netiesiogiai patvirtina ir tai, kad J. B. jokių pretenzijų dėl sklype esančio statinio nereiškė.
58. Taigi, iš faktinių bylos aplinkybių seka ir labiau tikėtina, kad sudarant 2008 m. vasario 8 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, 6.2. punktu buvo susitarta dėl sandorio metu neregistruoto statinio, kurį statė ir nuosavybės teises įregistravo J. B., įsigijęs žemės sklypą nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad šalys buvo susitarę dėl kito neregistruoto statinio, apie kurio egzistavimą šalims akivaizdžiai buvo žinoma, nuosavybės perleidimo.
59. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės neįrodė vienos pagrindinių sąlygų vindikacinio ieškinio tenkinimui, t. y. nuosavybės teisės į daiktą įgijimo, todėl jos pažeistos teisės, pasirinktu pažeistų teisių gynimo būdu, negali būti apgintos.
60. Atitinkamai nesant pagrindo išvadai, kad ieškovė įgijo nuosavybės teises į ginčo gyvenamąjį namą, nėra teisinio pagrindo iš išvadai, kad nuosavybės teise valdančių asmenų sandoriai susiję su daiktinių teisių įgyvendinimu, t. y. Dovanojimo sutartis su uzufrukto nustatymu, pažeidžia ieškovės teisėtus interesus.
61. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė byloje pareikštus reikalavimus ir dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo, apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.