- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2-45-494/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02111-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- L. S.
- Advokatai
- Zita Malova, Virginija Žukienė, Virginija Žukienėpa
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. P. patikslintą ieškinį atsakovei L. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir teisės atlikti ūkinių pastatų teisinę registraciją be žemės sklypo bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo:
1.1. nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal A. M. 2020 m. rugpjūčio 24 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir nustatyti, kad:
1.1.1. T. P. naudojasi 3757 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A ir koordinatėmis: (duomenys neskelbtini);
1.1.2. L. S. , naudojasi 2191 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B ir koordinatėmis: (duomenys neskelbtini);
1.1.3. T. P. ir L. S. bendrai naudojasi 6 kv. m bendro naudojimo plotu po 3 kv. m kiekvienai, pažymėtus koordinatėmis (duomenys neskelbtini);
1.2. pripažinti, kad T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) be bendraturtės L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) sutikimo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti statytojo teises, t. y. teikti institucijoms dokumentus ir jai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, plane pažymėtoje indeksu A, atlikti ūkinių pastatų – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją.
Šalies argumentai
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei T. P. ir atsakovei L. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): 1) 0,5948 ha žemės sklypas, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 3757/5948 dalys priklauso T. P. 2020 m. gegužės 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir kurio 2191/5948 dalys priklauso L. S. 2020 m. rugpjūčio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (sklype nustatytas 124 kv. m. kelio servitutas); 2) gyvenamasis namas (vieno buto pastatas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 6317/10000 dalys priklauso T. P. 2000 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir kurio 3683/10000 dalys priklauso L. S. 1994 m. birželio 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu (nustatyta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka); 3) ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantys L. S., ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis T. P., kiti statiniai, kurių 6317/10000 dalys priklauso T. P. ir 3683/10000 dalys priklauso L. S. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statiniai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalinės nuosavybės teise priklausantis abiem savininkėms, ir ūkiniai pastatai. 0,5948 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) susisiekimas su viešaisiais keliais – (duomenys neskelbtini) g. numatytas per gretimybėje esantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotą detaliuoju planu ir kadastriniais matavimais, nustatant sklype 124 kv. m kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudai) (viešpataujantis daiktas). Kelio servitutas registruotas VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Tarp gyvenamojo namo bendraturčių nustatyta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Bendraturtės naudojasi atskirais gyvenamojo namo priklausiniais – ūkiniais pastatais. Atsakovės naudojamo žemės sklypo dalyje esantys ir atsakovei priklausantys ūkiniai pastatai yra įregistruoti. Ieškovei priklausantys ir jos naudojamoje žemės sklypo dalyje esantys ūkiniai pastatai neįregistruoti.
2.1. Ieškovė parengė naudojimosi 0,5948 ha žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos projektą. Naudojimosi žemės sklypu tvarka parengta atsižvelgiant į jau anksčiau tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ūkinių pastatų priklausomybę ir jų išsidėstymą žemės sklype, į atsakovės išreikštą poziciją dėl naudojimosi žemės sklypu ne tik žodžiu, bet ir raštu. Atsakovei raštu buvo pateiktas pasiūlymas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir pateiktas Naudojimosi žemės sklypu nustatymo projektas. L. S. susisiekė su T. P. atstovaujančia advokate ir nurodė, kad siūloma naudojimosi tvarka jai tinka ir dokumentus galima pasirašyti pas notarą. Notarė, priėmusi dokumentus sutarčiai parengti, nurodė, kad T. P. naudojamoje žemės sklypo dalyje yra ūkiniai pastatai, kurie neinventorizuoti ir teisiškai neregistruoti, todėl esant tokiai situacijai sutarties netvirtins. Dėl statinių priklausomybės ginčas nebuvo kilęs. Ieškovei pradėjus statinių įforminimo procedūrą ir parengus statinių kadastrinių matavimų bylą, 2021 m. sausio 8 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinius pastatus atsisakyta įregistruoti, kadangi nebuvo žemės sklypo bendraturtės L. S. sutikimo. Kitų pagrindų, kurie būtų priežastis atsisakyti registruoti ūkinius pastatus, VĮ Registrų centras nenurodė. Ieškovę atstovaujanti advokatų kontora atsakovei išsiuntė kreipimąsi dėl sutikimo dalinės nuosavybės teise priklausančiame 0,5948 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) T. P. vardu, jos naudojamoje žemės sklypo dalyje, registruoti ūkinius pastatus, kuriems kadastrinių matavimu metu suteikti unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkiniai pastatai), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (kiemo rūsiai). Atsakovei registruotas laiškas įteiktas 2021 m. gegužės 6 d., tačiau atsakovė apie savo sprendimus nei ieškovės, nei advokatų kontoros neinformavo.
2.2. Ieškovė siekia realizuoti savo teisę įteisinti jau pastatytus ūkinius pastatus. Pastatai pastatyti ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje ir niekaip nepažeidžia bendraturtės (atsakovės) turtinių teisių. Statinius naudoja tik ieškovė. Atsakovė, niekaip nereaguodama į prašymą duoti sutikimą ūkinių pastatų registracijai savo veiksmais, jų neargumentuodama, nenurodydama priežasčių, atsisako tokį sutikimą bendraturčiams duoti. Atsakovė yra įgyvendinusi savo teisę statyti gyvenamojo namo priklausinius ir juos registruoti savo vardu. Manytina, kad dabartiniu metu atsakovė piktnaudžiauja savo teise ir nepagrįstai riboja kitų bendraturčių teises. Šalys dažnai ginčus sprendžia teismuose, nors turėtų galimybę išnaudoti taikaus susitarimo galimybę. Šiuo ieškiniu ieškovė siekia be bendraturtės atsakovės L. S. sutikimo atlikti nesudėtingų statinių: ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo rūsių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), – teisinę registraciją.
2.3. Ieškovė taip pat pasisako ir dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei nurodo, kad VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir nuosavybės teise priklauso T. P. 3757/5948 dalimis ir L. S. 2191/5948 dalimis. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta. Atsakovei buvo pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektinis planas ir atsakovė išreiškė sutikimą tokį planą derinti ir sutartimi įforminti naudojimosi sklypu tvarką. Iškilus klausimui dėl ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje esamų ūkinių pastatų registracijos, atsakovė buvo informuota apie ieškovės siekį šiuos statinius registruoti ir paprašytas jos sutikimas tokiai registracijai. Atsakovė ūkinių pastatų registracijai sutikimo nedavė, o statinių neregistravus, faktiškai jiems esant, naudojimosi tvarkos nustatymas netvirtinamas.
2.4. Kaip nurodoma ieškinyje, nustatant naudojimosi tvarką sklype, pirmiausia buvo atsižvelgta į konkrečiam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį ir ūkinių statinių priklausomybę ir jų išsidėstymą, į tenkančios žemės sklypo dalies bendrojoje nuosavybėje naudojimosi racionalumą, patogumą, istoriškai susiklosčiusius santykius ir kitus faktinius žemės sklypo naudojimo aspektus. Laikytasi nuostatos, kad kiekvienam bendraturčiui priklauso pastatas arba jo dalis ir kad apie turimą pastatą kiekvienas bendrasavininkis turėtų žemės. Parengiant naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo atsižvelgta į teismų praktikoje taikomą teisėtumo kriterijų, kai negalima nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais, ir adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Siūloma naudojimosi tvarka užtikrina bendraturtėms galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, taip išlaikant bendraturčių interesų pusiausvyrą, garantuojant, kad nė vienos bendraturtės teisės, nustatant naudojimosi tvarką, nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.
2.5. Naudojimosi tvarką prašoma nustatyti taip, kad ieškovė naudojasi 3757 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalimi, kurioje yra jai priklausanti gyvenamojo namo dalis ir ūkiniai pastatai. Sklypo plane ši dalis pažymėta indeksu A ir koordinatėmis: (duomenys neskelbtini). Atsakovė naudojasi 2191 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B ir koordinatėmis: (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė bendrai naudojasi 6 kv. m bendro naudojimo plotu po 3 kv. m kiekvienai, pažymėtus koordinatėmis (duomenys neskelbtini). Ši naudojimosi tvarka neapriboja nei vienos bendraturtės turtinių teisių. Šiuo ieškinio reikalavimu ieškovė siekia be bendraturtės (atsakovės) sutikimo atlikti nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir ją registruoti viešajame registre.
3. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė advokatė Virginija Žukienė parodė, kad palaiko ieškinį, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Ieškinyje nurodytos konkrečios žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalys, priklausančios ieškovei ir atsakovei, ūkiniai pastatai, kurie yra neįregistruoti žemės sklype. Atsakovė mediacijos metu pasisakė dėl pastatytų tvorų. Šiuo metu tvoros yra nugriautos. Atsakovė sutinka dėl pastatų teisinės registracijos, tačiau nesant notarinės formos sutikimo, VĮ Registrų centrui paprasto atsakovės sutikimo pastatų įregistravimui nepakanka. Prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka šalių faktinį naudojimąsi pastatais. Servitutas yra nustatytas tarp įvažiavimo ir žemės sklypo. Žemės sklype servitutas nėra nustatytas. Naudojimosi tvarkos plane įvažiavimo į sklypą servitutas yra nurodytas. Ieškovei nugriovus tvoras, ginčo dėl ploto aplink gyvenamąjį namą nebėra, atsakovė gali laisvai prieiti prie jai priklausančios namo dalies. Atstovė papildomai pažymėjo, kad atsakovė apie ieškovės ketinimą įregistruoti pastatus buvo informuota, tai įrodo ir su ieškiniu pateikti pranešimai, kurie buvo siųsti atsakovei. Atsižvelgiant į atsakovės atsiliepimą ginčas išnyko, bet jos sutikimas neįformintas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad yra pateiktas atsakovės sutikimas dėl pastatų registracijos, tačiau nėra originalo. Atsakovė deklaruoja, kad sutinka su naudojimosi tvarka, bet plane nepasirašė. Atstovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė L. S. atsiliepime nurodė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas sklypas, yra 0,5948 ha ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), šalių buvo įsigytas iš valstybės 2019-2020 m. Iki žemės sklypo įsigijimo, nekilnojamojo turto bendraturtės žemės sklypu naudojosi pagal tvarką, nusistovėjusią dar gyvai esant atsakovės motinai. Ieškovė siekia įteisinti ūkinius statinius, pastatytus minėtame žemės sklype, kuris iš dalies priklauso atsakovei L. S., be jos sutikimo.
4.1. Nors ieškovė ignoravo atsakovę, statydama daugybę įvairių ūkinių pastatų bei rūsių, tačiau L. S. neprieštaravo ir šiuo metu neprieštarauja, kad ieškinyje nurodyti ir ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, nors ir pastatyti be atsakovė arba atsakovės motinos sutikimo, galėtų būti įteisinti bei atlikta jų teisinė registracija. Atsakovė 2021 m. balandžio 26 d. T. P. išsiuntė pareiškimą kuriuo sutiko, kad žemės sklypo bendraturtė VĮ Registrų centre įregistruotų nekilnojamuosius daiktus: ūkio pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), – pagal matininkės L. G. parengtą kadastrinių matavimų planą. Atsakovei neaišku dėl kokių priežasčių statiniai nebuvo įregistruoti.
Šalies argumentai
4.2. Ieškovė T. P. ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, tačiau geruoju nesikreipiant į teismą ieškovė nesiūlė nusistatyti šią naudojimosi tvarką, nepateikė rašytinių įrodymų, kad kreipėsi raštu į atsakovę su pasiūlymu bei parengtu naudojimosi žemės sklypu tvarkos planu. Ieškovės parengtas ir atsakovei L. S. pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu projektas yra parengtas pagal nusistovėjusią tarp šalių naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į žemės sklype nustatytas naudojimosi sąlygas, apribojimus bei numatytą servitutą. Atsakovei pakanka tarp šalių galiojančio žodinio susitarimo, jai nėra aktualus teisinis žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas. Atsižvelgiant į tai, visas su žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimu susijusias išlaidas, bei teismines išlaidas ieškovė turėtų prisiimti sau, atlyginant atsakovei jos patirtas su bylos vedimu teisme susijusias išlaidas. Atsakovė mano, kad nagrinėjamu atveju taikos sutartis negali gali būti sudaryta, tačiau jeigu ieškovė sutiktų atlygintų su bylos vedimu susijusias išlaidas, atsakovė taikos sutartį pasirašytų.
Atsiliepimas
5. Atsakovė teismo posėdžių metu parodė, kad su ieškiniu sutinka, palaiko atsiliepimą į ieškinį. Sutinka ieškovei leisti atlikti pastatų registraciją. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė ir atsakovė naudojasi pastatais taip, kaip nurodyta naudojimosi tvarkos plane, tačiau pažymėjo, kad naudojimosi tvarkos plane nenurodytas priėjimas prie šulinio, kuris yra kitame sklype. Tas kitas sklypas yra už P. sklypo, jis plane nenurodytas. Šulinio sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Atsakovė su ieškiniu sutinka tik iš dalies, kadangi ieškovė neleidžia atsakovei prieiti prie šulinio. Iki atsakovės namo nuo šulinio yra pravestas vandentiekis. Atsakovė su ieškove nekalba. Apie ieškovės ketinimą įregistruoti pastatus atsakovė sužinojo iš ieškovės atstovės siųsto laiško dėl teisinės pastatų registracijos. Tuomet atsakovė sutikimą įregistruoti pastatus išsiuntė ieškovei paštu. Naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi ir su ja atsakovė sutinka. Atsakovė nesutiko sudaryti taikos sutarties, nes ieškovė nesutiko grąžinti išlaidų. Prašė, kad būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ji buvo pas ieškovės advokatę. Atsakovė sakė, kad viską pasirašys, bet ieškovė padavė ją į teismą. Tvora buvo neteisingai pastatyta, bet dabar tvora nuimta. Dėl tvoros jokių pretenzijų neturi. Prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra tokia, kaip visada naudojosi.
6. Atsakovės atstovė advokatė Zita Malova posėdžio metu parodė, kad pastatų teisinės registracijos ginčą buvo galima išspręsti notarine tvarka, tačiau atsakovė jokio pranešimo iš ieškovės negavo. Nurodė, kad šiai dienai ginčo iš esmės tarp šalių nėra. Nebuvo nutarta eiti pas notarą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pastatų registracijos. Naudojimosi tvarka atitinka faktinę situaciją. Atsakovė raštu siuntė sutikimą dėl pastatų teisinės registracijos. Atsakovė neprieštarauja dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Prašo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės iniciatyva tos tvarkos atsakovei nereikia nustatyti, ginčo dėl naudojimosi nėra. Dėl statinių registracijos atsakovė sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
7. Kaip nustatyta byloje, ieškovei T. P. ir atsakovei L. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): 1) 0,5948 ha žemės sklypas, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 3757/5948 dalys priklauso nuosavybės teise T. P. 2020 m. gegužės 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir kurio 2191/5948 dalys priklauso nuosavybės teise L. S. 2020 m. rugpjūčio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (sklype nustatytas 124 kv. m. kelio servitutas), sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; 2) gyvenamasis namas (vieno buto pastatas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 6317/10000 dalys priklauso T. P. nuosavybės teise 2000 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir kurio 3683/10000 dalys priklauso nuosavybės teise L. S. 1994 m. birželio 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu (nustatyta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka); 3) ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantys L. S., ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis T. P., kiti statiniai, kurių 6317/10000 dalys priklauso T. P. ir 3683/10000 dalys priklauso L. S. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statiniai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalinės nuosavybės teise priklausantis abiem savininkėms, ir ūkiniai pastatai. Tarp gyvenamojo namo bendraturčių nustatyta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Bendraturtės naudojasi atskirais gyvenamojo namo priklausiniais – ūkiniais pastatais. Atsakovės naudojamo žemės sklypo dalyje esantys ir atsakovei priklausantys, ūkiniai pastatai yra įregistruoti. Ieškovei priklausantys ir jos naudojamoje žemės sklypo dalyje esantys ūkiniai pastatai neįregistruoti.
8. 2020-11-30, 2021-04-13 ieškovės atstovė siuntė atsakovei pranešimus pasiūlymus (kartu su žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektu) dėl naudojimosi šalims priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo bei ieškovei priklausančių ūkinių pastatų įregistravimo. Kaip matyti iš atsakovės L. S. 2021-06-26 pareiškimo, atsakovė išreiškė sutikimą, kad ieškovės T. P. pastatyti ūkiniai pastatai ir kiemo rūsiai priklausytų ieškovei nuosavybės teise ir būtų įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
9. Registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindu registravimą nustato teisės aktai; šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre.
10. Bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).
11. Kadangi atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimu – pripažinti, kad ieškovė T. P. be atsakovės bendraturtės L. S. sutikimo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti statytojo teises, t. y. teikti institucijoms dokumentus ir jai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, plane pažymėtoje indeksu A, atlikti ūkinių pastatų – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją, teismas šioje dalyje plačiau nepasisako. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodyti ūkiniai pastatai randasi ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje, ieškovės reikalavimas nepažeidžia atsakovės kaip žemės sklypo bendraturtės teisių, todėl yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
12. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Taip pat nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
14. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).
15. Remiantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nustatant naudojimosi tvarką taikomi sekantys kriterijai: 1) teisėtumas; 2) realiųjų dalių adekvatumas dalims bendrosios nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos užtikrinimas; ir proporcingumas; 4) naudojimosi daiktu racionalumas (patogumas) ir efektyvumas; 5) faktinių nuosavybės santykių stabilumas. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal naudojimosi bendru sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
16. Teismo nuomone, ieškovės pateiktas 2020-08-24 A. M. parengtas naudojimosi 0,5948 ha žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos planas (toliau – planas), atitinka aukščiau nurodytus kriterijus, planas parengtas remiantis kadastrinių matavimų bylos duomenimis, naudojimosi žemės sklypu tvarka parengta atsižvelgiant į jau anksčiau tarp šalių ieškovės ir atsakovės nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ūkinių pastatų priklausomybę ir jų išsidėstymą žemės sklype, tai patvirtina tiek bylos medžiaga, tai patvirtino ir posėdžio metu atsakovė L. S.. Plane nurodyta (pažymėta), kad ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimi (plane pažymėta A), kurioje yra jai priklausančio gyvenamojo namo dalis ir ūkiniai pastatai, atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi (plane pažymėta B), kurioje yra jai priklausančio gyvenamojo namo dalis ir ūkiniai pastatai, abi šalys naudojasi 6 kv. m bendro naudojimosi keliu (plane pažymėta C).
17. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas atitinka tarp šalių susiklosčiusią naudojimosi nekilnojamuoju turtu faktinę situaciją. Taip pat parodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes ieškovė neleidžia prieiti jai prie šulinio. Šie atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir kaip neturintys jokios reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, 0,5948 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), yra šulinys, be to, pati atsakovė patvirtina, kad šiame žemės sklype jokio šulinio nėra, šulinys randasi kitame ieškovei priklausančiame sklype.
Dėl bendro naudojimosi keliu
18. Iš plano matyti, kad ieškovė ir atsakovė bendrai naudojasi 6 kv. m bendro naudojimo plotu (plane pažymėta C), per kurį ieškovė ir atsakovė patenka žemės sklypo dalis, kuriomis naudojasi (plane pažymėta A ir B). Kaip minėta, atsakovė nurodė, kad sutinka su plane nustatyta naudojimosi tvarka ir patvirtino, kad naudojimosi tvarka nustatyta pagal faktinę šalių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendro naudojimosi kelio plotas yra nedidelis (6 kv. m), į tai, kad per šį plotą abi šalys patenka į žemės sklypo dalis, kuriomis naudojasi, ieškovės reikalavimas nustatyti, kad ieškovė ir atsakovė bendrai naudojasi 6 kv. m bendro naudojimo plotu laikytinas pagrįstu.
19. Atsižvelgiant į išdėstytą nustatytina tokia naudojimosi žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka: ieškovė naudojasi 3757 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalimi, kurioje yra jai priklausanti gyvenamojo namo dalis ir ūkiniai pastatai, sklypo plane ši dalis pažymėta indeksu A ir koordinatėmis: (duomenys neskelbtini); atsakovė naudojasi 2191 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B ir koordinatėmis: (duomenys neskelbtini); ieškovė ir atsakovė bendrai naudojasi 6 kv. m bendro naudojimo plotu po 3 kv. m kiekvienai, pažymėtus koordinatėmis (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Atsakovė prašė iš ieškovės priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, į tai, kad ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, išlaidos yra protingos ir pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, teismo nuomone, nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
21. Ieškovė byloje patyrė 2 434,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150,00 Eur dydžio žyminis mokestis, 590,00 Eur išlaidos, susijusios su naudojimosi tvarkos plano parengimu, 1 694,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovės patirtos 2 434,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 punktas, 98 straipsnis).
22. Teismas byloje patyrė 28,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios taip pat išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.)).
Teismas. remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal A. M. 2020 m. rugpjūčio 24 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir nustatyti, kad:
T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudojasi 3757 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A ir koordinatėmis: (duomenys neskelbtini);
L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudojasi 2191 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B ir koordinatėmis: (duomenys neskelbtini);
T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bendrai naudojasi 6 kv. m (šešių kvadratinių metrų) bendro naudojimo plotu po 3 kv. m kiekvienai, pažymėtus koordinatėmis (duomenys neskelbtini).
Pripažinti, kad T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) be bendraturtės L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) sutikimo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti statytojo teises, t. y. teikti institucijoms dokumentus ir jai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, plane pažymėtoje indeksu A, atlikti ūkinių pastatų – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją.
Priteisti iš atsakovės L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 434,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB „Swedbank“, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662) 28,50 (dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.