Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-397/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.,1.2.23.2.,1.2.23.4.,1.2.9.4. Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00109-2010-9

2011 m. liepos 8 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. , jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko ir nuteistojo G. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir vienuolikai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. G. pagal BK 261 straipsnį dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavimo nepilnamečiui R. R. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimu ketveriems metams;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;pagal BK 159 straipsnį – areštu trisdešimčiai parų; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu dvidešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. R. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 5 d., apie 1.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šeduvoje, Radviliškio r., neteisėtai, už 40 litų pardavė G. K. apie 1 gramą narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), supakuotų polietileniniame paketėlyje.

Be to, D. G. pagal BK 261 straipsnį nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 5 d., 11.22 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Šeduvoje, Radviliškio r., žinodamas, kad R. R. , gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, neatlygintinai perdavė nepilnamečiui R. R. keturis polietileninius paketėlius su 2,355 g narkotinės medžiagos – kanapėmis (ir jų dalimis).

D. G. pagal BK 261 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. gegužės 5 d., apie 09.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šeduvoje, Radviliškio r., žinodamas, kad R. R. , gim. 1993-07-12, yra nepilnametis, neteisėtai už 20 litų pardavė nepilnamečiui R. R. apie pusę gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, supakuotų polietileniniame paketėlyje ir geltonos spalvos, cilindro formos, plastmasiniame indelyje.

G. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 5 d., apie 1.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šeduvoje, Radviliškio r., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, iš D. G. nusipirko už 40 litų ir taip neteisėtai įgijo apie 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), supakuotos polietileniniame paketėlyje, po to šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Šeduvoje, Radviliškio r., iki 2010 m. gegužės 5 d., 8.00 val.

Be to, G. K. pagal BK 261 straipsnį nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 5 d., apie 8.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šeduvoje, Radviliškio r., žinodamas, kad R. R. , gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, neteisėtai, neatlygintinai davė nepilnamečiui R. R. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį iš 2010 m. gegužės 4 d. neteisėtai įgyto ir laikyto 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Be to, G. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 5 d., apie 10.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šeduvoje, Radviliškio r., davė R. R. naudotis savo mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 6300“, su jame veikiančia SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir leido iš šio mobiliojo ryšio telefono abonento numerio vietoj jo atsakyti į anoniminio liudytojo Nr. 1, atlikusio nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir pageidavusio iš G. K. įsigyti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), trumpąsias teksto žinutes, ir tartis dėl narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) pardavimo, t. y. suteikė R. R. priemonę – mobiliojo ryšio telefoną, padaryti nusikalstamą veiką – neteisėtai įgyti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), turint tikslą jas platinti. Po to R. R. 11.22 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Šeduvoje, Radviliškio r., turėdamas tikslą platinti, iš D. G. neatlygintinai, neteisėtai įgijo 4 polietileninius paketėlius su 2,355 g narkotinės medžiagos – kanapėmis ( ir jų dalimis), ir apie 14.00 val. R. R. , G. K. nurodžius narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) pardavimo anoniminiam liudytojui Nr. 1, atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, laiką ir vietą, neteisėtai įgytus ir laikomus 2,355 g. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), nugabeno į turgaus aikštę, esančią ties Laisvės a. namu Nr.14, Šeduvoje, Radviliškio r. ir pardavė už 120 litų anoniminiam liudytojui Nr. 1, atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tokiais savo veiksmais G. K. padėjo R. R. neteisėtai įgyti 2,355 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ir jas parduoti.

Be to, G. K. pagal BK 159 straipsnį nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 5 d., apie 10.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje(duomenys neskelbtini) , Šeduvoje, Radviliškio r., žinodamas, kad R. R. , gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), įgijimą turint tikslą jas parduoti ir neteisėtą jų pardavimą, o būtent: leido R. R. vietoj jo atsakyti į anoniminio liudytojo Nr. 1, atlikusio nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, trumpąsias teksto žinutes dėl narkotinių medžiagų – kanapių ( ir jų dalių) pardavimo, po ko pritarė R. R. padaryti nusikalstamą veiką – neteisėtai įgyti narkotines medžiagas – kanapes ( ir jų dalis), siekiant parduoti, suteikė priemones – savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, su jame veikiančia SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė R. R. susitikimo laiką ir vietą su anoniminiu liudytoju Nr. 1, atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, po to R. R. neteisėtai įgijo 2,355 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą jas parduoti, jas neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė.

G. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. gegužės 5 d., apie 9.00 val., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su R. R. , name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šeduvoje, Radviliškio r., R. R. iš D. G. už 20 litų nupirkus, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo apie pusę gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, supakuoto polietileniniame paketėlyje ir geltonos spalvos, cilindro formos, plastmasiniame indelyje.

Nuteistojo D. G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. G. atžvilgiu, rėmėsi vien tik nenuosekliais ir prieštaringais nuteistųjų R. R. ir G. K. parodymais, nemotyvuotai ir nepagrįstai atmesdamas kitus byloje surinktus duomenis.

Nesutikdamas su D. G. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo, kad be nenuoseklių ir prieštaringų nuteistojo G. K. parodymų, byloje nesurinkta jokių kitų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog būtent D. G. pardavė G. K. apie 1 gramą kanapių ir jų dervų. Be to, byloje nebuvo ištirta ši neva D. G. G. K. parduota medžiaga ir nenustatyta, ar ji priskiriama narkotinėms medžiagoms. Esant šioms aplinkybėms, gynėjo teigimu, byloje nenustatyti visi būtinieji BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Todėl D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. G. nepagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 261 straipsnį, kadangi byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme. Nuteisojo R. R. byloje duotų parodymų apie tai, kad jis iš D. G. įgijo 2, 355 gramus narkotinės medžiagos – kanapių, nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. 2010 m. gegužės 19 d. buvo apžiūrėtas kratos metu pas nuteistąjį R. R. rastas mobiliojo ryšio telefonas, iš kurio 2010 m. gegužės 5 d., apie 11. 07 val., buvo išsiųsta trumpoji SMS žinutė adresatui, pavadintam „Donatas“, tel Nr. (duomenys neskelbtini), su tekstu „Atwesk 3 parukyt pas Saba“. Kratos, atliktos D. G. gyvenamojoje vietoje, metu buvo surastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kurio abonentinis numeris(duomenys neskelbtini). Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šis abonentinis numeris buvo naudojamas tik iki 2010 m. gegužės 2 d. Tuo tarpu D. G. inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2010 m. gegužės 5 d. Ikiteisminio tyrimo metu metu nenustatyta, kas naudojosi minėtu abonementiniu telefono numeriu nusikalstamos veikos padarymo dieną. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kratos metu D. G. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta ir paimta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Gynėjo teigimu, šių D. G. teisinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvertino, tokiu būdu jo atžvilgiu pademonstravo išankstinį šališkumą.

Gynėjo teigimu, nuosprendį priėmęs teismas D. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 261 straipsnį neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šio nusikaltimo objektas – nepilnamečio sveikata, kuriai pavojus kyla dėl to, kad sudaromos sąlygos vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis R. R. 2, 355 gramus narkotinės medžiagos – kanapių įgijo ne savo reikmėms, o turėdamas tikslą ją platinti. Be to, byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad D. G. R. R. pažinojo tik iš matymo ir negalėjo žinoti, kad jis yra nepilnametis. Todėl tokia D. G. inkriminuota nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo D. G. gynėjas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis D. G. savo apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis savo apeliacinio skundo reikalavimą grindžia argumentais, iš esmės sutampančiais su jo gynėjo apeliacinio skundo argumentais.

Nuteistasis G. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 261 straipsnį, 159 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Apeliantas skunde teigia leidęs nepilnamečiui R. R. pasinaudoti jo mobiliojo ryšio telefonu ir atsakyti į trumpąsias SMS žinutes, kadangi nuteistasis tuo metu remontavo dviratį ir naudotis telefonu negalėjo. Tačiau G. K. tvirtina nežinojęs, kad R. R. jo mobiliojo ryšio telefonu bendrauja su įslaptintu liudytoju Nr. 1. Nuteistasis teigia nežinojęs ir tų aplinkybių, kad R. R. planavo platinti narkotines medžiagas įslaptintam liudytojui Nr. 1. Šią aplinkybę patvirtino ir nuteistasis R. R. akistatos su apeliantu metu. Be to, G. K. atkreipia dėmesį į tai, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis niekada neplatino, retkarčiais įsigydavo jų savo reikmėms.

Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 261 straipsnį, 159 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje dalyavę nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo D. G. bei jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo D. G. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo D. G. ir jo gynėjo apeliacinių skundų.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo D. G. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė.

Nuteistasis ir jo gynėjas, nesutikdami su D. G. nuteisimu pagal 260 straipsnio 1 dalį dėl 1 gramo narkotinės medžiagos – kanapių platinimo G. K. , apeliaciniuose skunduose teigia, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių D. G. dalyvavimą šios nusikalstamos veikos padaryme. Be to, apeliantai akcentuoja tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisiminio nagrinėjimo metu nebuvo ištirta D. G. G. K. perduota medžiaga ir nenustatyta, ar ji priskiriama narkotinėms medžiagoms. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad apygardos teisiamajame posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad D. G. padarytoje nusikalstamoje veikoje yra ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Ta aplinkybė, kad 2010 m. gegužės 5 d., apie 1. 30 val., D. G. pardavė G. K. teismo nuosprendyje nurodytą kiekį (apie 1 gramą) narkotinės medžiagos – kanapių, byloje patikimai nustatyta nuteistųjų G. K. ir R. R. parodymais. Nuteistasis G. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2010 m. gegužės 5 d., naktį, susitiko su D. G. , iš kurio už 40 Lt įsigijo 1 gramą narkotinės medžiagos – kanapių. Dalį kanapių G. K. teigė surūkęs iš karto, naktį, o kitą dalį – ryte, kartu su nuteistuoju R. R. . Nuteistasis G. K. taip pat paaiškino, jog gerai pažinojo D. G. , iš jo ne kartą anksčiau yra pirkęs narkotines medžiagas (t. 3 b.l. 99-101). Analogiškus parodymus nuteistasis G. K. davė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 71-73, 82-83, 88-89). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. K. , neneigdamas paties įsigijimo fakto, jau ėmė teigti, kad 2010 m. gegužės 5 d. naktį 1 gramą narkotinės medžiagos – kanapių įgijo ne iš D. G. , o iš kito asmens, kurį įvardinti atsisakė. G. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje negalėjo nurodyti įtikinamų ir logiškų savo parodymų keitimo motyvų. Jis tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė D. G. kaltinančius parodymus todėl, kad policijos pareigūnai jam darė spaudimą. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo G. K. aiškinimą atmeta, kaip prieštaraujantį byloje surinktiems duomenims. Tai, kad G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė savanoriškai, patvirtina jo apklausų protokolai, kuriuose jis pats savo ranka užrašė patvirtinantis parodymų teisingumą, be to, apklausose dalyvavo ir nuteistojo gynėja, kuri prašymų ar nušalinimų apklausas vykdžiusiems pareigūnams nepareiškė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis G. K. savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus patvirtino ir apklaustas teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo G. K. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje. Juolab, kad juos patvirtina ir nuteistojo R. R. parodymai viso proceso metu. Šis ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme teigė, kad 2010 m. gegužės 5 d., 8 val. ryto, į jo mobiliojo ryšio telefoną G. K. atsiuntė trumpąją SMS žinutę, kviesdamas ateiti pas jį. Atvykęs pas G. K. , R. R. kartu su juo rūkė narkotinę medžiagą – kanapes, kurias turėjo G. K. . Nuteistasis R. R. patvirtino, kad ir anksčiau kartu su G. K. yra rūkęs kanapes, kurias dažniausiai įsigydavo iš D. G. (t. 2 b.l.27-28, t. 3 b.l. 97-99).

Apeliantai skunduose pagrįstai nurodo, kad byloje nebuvo ištirta narkotinė medžiaga – kanapės, kuria neteisėtai disponavo nuteistasis D. G. . Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad ta aplinkybė, kokia konkrečiai narkotine medžiaga ir kokiu jos kiekiu neteisėtai disponavo kaltininkas, byloje nustatinėjama remiantis ne tik narkotinės medžiagos tyrimą atlikusių specialistų išvadomis, bet ir kitais byloje surinktais duomenimis. Šiuo atveju nuosprendį priėmęs teismas, konstatuodamas, kad D. G. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis, pagrįstai rėmėsi nuteistųjų G. K. ir R. R. parodymais. Pirmiau aptartuose parodymuose nuteistasis G. K. nuosekliai tvirtino, kad 2010 m. gegužės 5 d. naktį iš D. G. už 40 Lt įsigijo būtent narkotinę medžiagą – kanapes. G. K. pirmosios instancijos teisme teigė ir anksčiau ne kartą rūkęs kanapes, todėl jų poveikį organizmui žinojo. Iš D. G. įsigytų kanapių poveikis niekuo nesiskyrė nuo anksčiau vartotų šių narkotinių medžiagų poveikio. Nuteistasis R. R. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, jog 2010 m. gegužės 5 d. rytą pas G. K. jis rūkė narkotinę medžiagą – kanapes, sumaišytas su tabaku. Parūkęs šios medžiagos jis jautėsi apsvaigęs, todėl neabejoja, kad ten buvo būtent kanapės.

Nuteistojo D. G. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, jog bylos duomenimis nenustatytas tikslus kanapių kiekis, kurį pagal teismo nuosprendį G. K. įgijo iš D. G. 2010 m. gegužės 5 d. Tačiau ši aplinkybė neduoda pakankamą pagrindą D. G. išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose. Byloje surinkti įrodymai (nuteistųjų G. K. ir R. R. parodymai) leidžia padaryti išvadą, jog G. K. ir anksčiau iš D. G. pirko analogišką kiekį, t.y. 1 gramą, narkotinės medžiagos – kanapių, kurias jis pats ar su R. R. suvartodavo. Visais kartais už perkamą 1 gramą kanapių buvo sumokama ta pati pinigų suma – 40 Lt. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2010 m. gegužės 5 d. D. G. ir G. K. taip pat sudarė sandorį dėl 1 gramo narkotinės medžiagos – kanapių pirkimo – pardavimo ir tokį susitarimą realizavo: D. G. pardavė G. K. sutartą kiekį – 1 gramą kanapių, o G. K. už jas sumokėjo sutartą kainą – 40 Lt. Tai, kad G. K. už įgyjamas kanapes sumokėjo 40 Lt, o D. G. už parduodamas kanapes šią pinigų sumą priėmė, rodo, jog abi šio susitarimo šalys veikė būdami įsitikinę, kad D. G. parduoda, o G. K. įgyja būtent 1 gramą kanapių. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad G. K. , turėdamas nemažą ankstesnių pirkimų patirtį, būtų suabejojęs dėl minimu atveju iš D. G. įgyto kanapių kiekio. Vadinasi, iš D. G. G. K. įgytas kanapių kiekis buvo ne mažesnis, kaip 1 gramas, arba labai artimas šiam kiekiui. Šiuo atveju absoliučiai tikslus disponuojamas narkotinės medžiagos kiekis nebuvo nustatytas, tačiau tiek D. G. , tiek G. K. veikė realizuodami susitarimą dėl 1 gramo kanapių. Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog D. G. realizavo, o G. K. įgijo 1 gramą narkotinės medžiagos – kanapių.

Taigi, pirmiau aptartais nuteistųjų G. K. ir R. R. parodymais patikimai nustatyta, kad 2010 m. gegužės 5 d. naktį apeliantas neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis, kurios apie 1 gramą pardavė G. K. . Šis dalį įsigytų kanapių surūkė netrukus, kitą dalį – ryte, kartu su R. R. . Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokias nuteistųjų G. K. ir R. R. parodymais. Juolab, kad jie duodami D. G. kaltinančius parodymus savo teisinės padėties nei kiek nepalengvino. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. G. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 staipsnio 1 dalį dėl narkotinės medžiagos – kanapių platinimo G. K. .

D. G. pagal BK 261 straipsnį nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 5 d., apie 11.22 val., žinodamas, kad R. R. yra nepilnametis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, neatlygintinai perdavė jam 2, 355 gramus narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Nuteistasis D. G. savo apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose, neigia savo kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tvirtina, kad apygardos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis nebuvo susitikęs su R. R. ir jokių narkotinių medžiagų jam neperdavė. Tačiau ir šiuos apeliacinių skundų teiginius paneigia byloje surinktų duomenų visuma – nuteistųjų R. R. , G. K. , įslaptinto liudytojo Nr. 1 bei liudytojo G. M. parodymai. Nuteistojo R. R. parodymais viso proceso metu nustatyta, kad: 2010 m. gegužės 5 d. į G. K. mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo tuo metu disponavo R. R. , nepažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – įslaptintas liudytojas Nr. 1, veikęs pagal nusikalstamos veiks imitavimo modelį, parašė trumpąją SMS žinutę, prašydamas parduoti 3 gramus narkotinės medžiagos – kanapių; žinodamas, kad neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu užsiima D. G. , R. R. parašė pastarajam trumpąją SMS žinutę, prašydamas atvežti 3 gramus narkotinės medžiagos – kanapių; po kurio laiko D. G. savo automobiliu „Audi 100“ atvežė prašomą kiekį kanapių prie G. K. namų; narkotines medžiagas iš D. G. paėmė R. R. , pažadėdamas už jas atsiskaityti vėliau; D. G. atvežtos kanapės buvo supakuotos į keturis polietileninius maišelius; gavęs įslaptinto liudytojo Nr. 1 trumpąją SMS žinutę į G. K. mobiliojo ryšio telefoną, R. R. dviračiu nuvežė įgytas kanapes į turgaus aikštę, esančią Šeduvos mieste, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi, nuteistasis R. R. savo parodymuose viso proceso metu nuosekliai ir vienodai tvirtino, kad narkotines medžiagas, kurias vėliau pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 1, įgijo būtent iš D. G. . Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nuteistojo R. R. parodymais. Juolab, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys – nuteistojo G. K. , įslaptinto liudytojo Nr. 1, liudytojo G. M. parodymai. Nuteistasis G. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2010 m. gegužės 5 d. R. R. svečiavosi jo namuose. Tuo metu G. K. remontavo dviratį, todėl jo mobiliojo ryšio telefonu naudojosi R. R. , jis atrašinėjo į trumpąsias SMS žinutes. R. R. jam pasakė, kad gavo žinutę iš nepažįstamo asmens, kuris prašė parduoti 3 gramus kanapių. G. K. apklausos metu patvirtino, kad D. G. užsiiminėjo prekyba narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, jas pakuodavo į nedidelius polietileninius maišelius. Iš liudytojo policijos pareigūno G. M. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad policijos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos apie tai, kad D. G. ir G. K. užsiima neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Siekiant patikrinti šią operatyvinę informaciją, buvo sankcionuotas NVIM modelis, kurio vykdymo metu pirminė informacija pasitvirtino. Buvo sulaikytas R. R. , kuris perdavė įslaptintam liudytojui Nr. 1 2, 355 gramus narkotinės medžiagos – kanapių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šias narkotines medžiagas R. R. įgijo iš D. G. (t.3 b.l. 130-131). Teisiamajame posėdyje apklaustas įslaptintas liudytojas Nr. 1 parodė, kad veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 2010 m. gegužės 5 d. parašė iš matymo pažįstamam vaikinui, pravarde „Sabas“, trumpąją SMS žinutę, prašydamas parduoti 3 gramus narkotinės medžiagos – kanapių. Su minėtu vaikinu trumposiomis SMS žinutėmis susitarė susitikti tą pačią dieną, po pietų, Šeduvos miesto turgavietėje. Į susitikimą atvyko ne pats „Sabas“, o jaunas vaikinas, kuris pardavė įslaptintam liudytojui 4 polietileninius maišelius, kuriuose buvo narkotinė medžiaga – kanapės (t. 3 b.l. 138-140).

Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad kratų, atliktų D. G. gyvenamojoje vietoje bei automobiliuose, metu nebuvo aptikta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų pėdsakų. Kaip matyti iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(4244)-IS1-4584, ant metalinio geltonos spalvos vamzdelio ir ant vieno geltonos spalvos plastikinio indelio, 2010 m. gegužės 5 d. atliktos kratos metu rastų D. G. automobilyje „BMW 320“, rasti psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir MDMA pėdsakai (t. 1 b.l. 132-133). Ši aplinkybė patvirtina nuteistųjų R. R. ir G. K. parodymus apie tai, kad D. G. užsiiminėjo neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Nuteistojo D. G. kaltės padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybė, kad mobiliojo ryšio telefono numeris, kuriuo R. R. rašė trumpąsias SMS žinutes D. G. , prašydamas parduoti narkotinę medžiagą – kanapes, D. G. namuose atliktos kratos metu rastuose mobiliojo ryšio telefonuose buvo naudojamas tik iki 2010 m. gegužės 2 d. Kaip matyti iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvinės veiklos biuro 2010 m. rugpjūčio 5 d. rašto, mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI 35900901161581 (mobiliojo ryšio telefonas „Vodafone 716“, kratos metu paimtas iš D. G. gyvenamosios vietos), nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2010 m. gegužės 2 d. buvo naudota SIM kortelė, kurios abonentinis numeris 37064651852 (t. 1 b.l. 118-124). Taigi, ši aplinkybė patvirtina nuteistųjų R. R. ir G. K. parodymus apie tai, kad pirmiau minėtu mobiliojo ryšio abonentiniu numeriu naudojosi ne kas kitas, o būtent D. G. . Tai, kad šis abonentinis numeris D. G. gyvenamosios vietos kratos metu rastame telefono aparate „Vodafone 716“ buvo naudojamas tik iki 2010 m. gegužės 2 d. neduoda pagrindo išvadai, kad šiuo abonentiniu numeriu D. G. nusikalstamos veikos padarymo dieną nesinaudojo iš viso. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, to savo parodymuose nenurodė ir pats apeliantas, kad abonentinis telefono numeris, kuriuo disponavo D. G. iki 2010 m. gegužės 2 d. ir kuriuo trumpąsias SMS žinutes nusikalstamos veikos padarymo dieną rašė R. R. , būtų perleistas tretiesiems asmenims ar kokiu nors būdu prarastas. Vadinasi, ir 2010 m. gegužės 5 d. D. G. turėjo galimybę naudotis šiuo abonentiniu numeriu.

Taigi, pirmiau aptartais bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad D. G. 2010 m. gegužės 5 d. perdavė R. R. 2, 355 gramus narkotinės medžiagos – kanapių. Priešingai nei teigiama nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, ši D. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį. Šiame staripsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams. Byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog D. G. , perduodamas R. R. narkotines medžiagas, žinojo ir suprato, kad šis yra nepilnametis. Paties apelianto ir nuteistųjų R. R. bei G. K. parodymais nustatyta, kad visi jie iki nusikalstamų veikų padarymo bendraudavo, leisdavo kartu laisvalaikį. Nuteistasis R. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad D. G. buvo sakęs, jog yra moksleivis. Be to, jis pas apeliantą kartais atvykdavo tiesiai iš mokyklos, su kuprine. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme D. G. patvirtino žinojęs, kad R. R. yra moksleivis. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad D. G. , būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, žinodamas, jog R. R. yra moksleivis bei betarpiškai ne vieną kartą bendraudamas su juo, neabejotinai suprato, kad šis yra nepilnametis. BK 261 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu nepilnamečiams. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikytinas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintis perdavimas kitam asmeniui – nepilnamečiui. Dėl tokių kaltininko veiksmų kitas asmuo tampa narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijėjų. Taigi, šiuo atveju ta aplinkybė, kad nepilnametis R. R. iš D. G. narkotines medžiagas įgijo turėdamas tikslą jas išplatinti tretiesiems asmenims, nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 261 straipsnį reikšmės neturi. Svarbu tai, kad D. G. , žinodamas ir suprasdamas, jog R. R. yra nepilnametis, perdavė jam narkotinę medžiagą – kanapes. Tokia jo veika, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, atitinka BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl nuteistojo G. K. apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. K. kaltu pagal BK 261 straipsnį, nustatė, kad jis 2010 m. gegužės 5 d., apie 8 val., žinodamas, jog R. R. yra nepilnametis, neteisėtai, neatlygintinai davė jam nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių. Apeliantas su šiomis apygardos teismo išvadomis nesutinka. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme tvirtino, jog R. R. jo namuose buvusias kanapes rūkė vienas, jam nematant. Tokie nuteistojo G. K. parodymai paneigiami byloje surinktais duomenimis. Nuteistasis R. R. savo parodymuose viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2010 m. gegužės 5 d. ryte, G. K. parašė trumpąją SMS žinutę, kviesdamas atvykti pas jį. R. R. dviračiu atvažiavus pas apeliantą, abu parūkė kanapių, kurias savo namuose turėjo G. K. . Visų apklausų metu nuteistasis R. R. nuosekliai tvirtino, jog narkotinę medžiagą – kanapes pas G. K. namuose vartotojo kartu, panaudodami jo turėtą prietaisą, skirtą kanapių rūkymui (t. 2 b. l. 14-15, 27-28, 30-32, t.3 b.l. 97-99). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paties apelianto parodymai dėl šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Antai, apklaustas įtariamuoju G. K. patvirtino, jog 2010 m. gegužės 5 d., ryte, pas jį atvyko R. R. , su kuriuo kartu rūkė kanapes (t. 2 b.l. 71-73, 79-81, 82-83, 87-89). Apklaustas teisiamajame posėdyje G. K. iš dalies pakeitė savo parodymus ir nurodė, jog R. R. 2010 m. gegužės 5 d. ryte iš tiesų jo namuose rūkė kanapes, tačiau vienas, o ne kartu su apeliantu (t. 3 b.l. 100). Apeliacinės instancijos teisme vykusios apklausos metu G. K. ėmė tvirtinti, jog nematė R. R. jo namuose rūkančio kanapes ir apie tai nieko nežino. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo G. K. parodymus viso proceso metu, konstatuoja, jog apeliantas, kiekvienos apklausos metu pripažindamas vis mažiau jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tokiu būdu siekia sušvelninti savo padėtį ir išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad apelianto ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra teisingi ir visiškai sutampa su nuteistojo R. R. parodymais. Todėl teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo jais nesiremti. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme G. K. duoti parodymai negali būti pripažįstami nei išsamiais, nei patikimais.

Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Pirmiau aptartais bylos duomenimis nustatyti G. K. veiksmai – narkotinės medžiagos – kanapių neatlygintinas davimas ir šių medžiagų neteisėtas vartojimas kartu su nepilnamečiu R. R. – atitinka šio nusikaltimo sudėtį.

G. K. skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas už tai, kad leido nuteistajam R. R. naudotis jo mobiliojo ryšio telefonu ir jo vardu atsakyti į įslaptinto liudytojo Nr. 1, pageidavusio iš G. K. įsigyti narkotinių medžiagų, trumpąsias SMS žinutes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tokiu būdu apeliantas padėjo R. R. neteisėtai įgyti 2, 355 gramus narkotinių medžiagų ir jas parduoti įslaptintam liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Šią G. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką nuosprendį priėmęs teismas kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis G. K. savo apeliaciniame skunde neneigia, jog 2010 m. gegužės 5 d. leido R. R. naudotis jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, tačiau tvirtina, jog nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad R. R. bendrauja su įslaptintu liudytoju Nr. 1 ir tariasi su juo dėl neteisėto narkotinių medžiagų pardavimo. Tokią apelianto versiją paneigia byloje surinkti įrodymai. Nuteistojo R. R. nuosekliais parodymais viso proceso metu nustatyta, kad 2010 m. gegužės 5 d. R. R. leido laiką G. K. namuose. Šis tuo metu remontavo dviratį, todėl R. R. naudojosi jo telefonu, atsakinėjo į trumpąsias SMS žinutes. Po kurio laiko į G. K. mobiliojo ryšio telefoną trumpąją SMS žinutę parašė nežinomas asmuo, kaip paaiškėjo vėliau – įslaptintas liudytojas Nr. 1, prašydamas parduoti 3 gramus narkotinės medžiagos – kanapių. R. R. garsiai perskaitė šią žinutę G. K. ir paklausė jo, ką atrašyti. G. K. nurodė rašyti ką nori, kadangi jis neužsiima narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu. Tuomet R. R. trumposiomis SMS žinutėmis susitarė su įslaptintu liudytoju, kad prašomą kiekį narkotinių medžiagų pristatys į turgaus aikštę, Šeduvoje. R. R. 3 gramus narkotinės medžiagos – kanapių įgijo iš D. G. , kuris jas atvežė pas G. K. į namus. Tuomet, apie 14 val., iš D. G. įgytas kanapes R. R. dviračiu nuvežė į turgaus aikštę, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. R. R. visų apklausų metu nuosekliai tvirtino, kad visas iš įslaptinto liudytojo Nr. 1 gautas žinutes garsiai perskaitydavo G. K. , šis apie visus R. R. veiksmus įgyjant kanapes iš D. G. ir vežant jas parduoti į turgaus aikštę žinojo. Tokius nuteistojo R. R. parodymus iš dalies patvirtino ir apeliantas. Apklaustas teisiamajame posėdyje jis parodė, kad įvykio dieną pas jį namuose buvo R. R. ir naudojosi jo mobiliojo ryšio telefonu, atrašinėjo į draugės žinutes, kadangi jis pats tuo metu remontavo dviratį. R. R. pasakė, kad gavo SMS žinutę iš nepažįstamo asmens, prašančio parduoti narkotines medžiagas – kanapes. R. R. jo pklausė, ką daryti, o apeliantas atsakęs „daryk, kaip nori“. Nors nuteistasis G. K. neigė žinojęs, jog R. R. sutiko parduoti įslaptintam liudytojui Nr. 1 prašomą kiekį kanapių, tokie jo parodymai paneigiami pirmiau aptartais nuosekliais R. R. parodymais, kuriais tikėti teisėjų kolegija neturi nei teisinių, nei loginių kliūčių.

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką. Padėjėjo nusikalstama veika gali pasireikšti patarimų davimu, nurodymų davimu, priemonių teikimu, kliūčių šalinimu, kitų bendrininkų saugojimu ar dengimu ir kitais veiksmais. Padėjėjas ne tik padaro išvardintus veiksmus, bet ir suvokia, kad savo veika padeda kitam asmeniui daryti nusikalstamą veiką, palengvina vykdytojui apsispręsti, ar ją daryti, nors pats prie nusikaltimo objektyviųjų požymių neprisideda.

Įvertinusi pirmiau aptartas bylos duomenimis nustatytas aplinkybes – tai, kad G. K. , žinodamas, jog R. R. jo mobiliojo ryšio telefonu bendrauja su asmeniu, ketinančiu įsigyti narkotines medžiagas, suprasdamas, jog R. R. naudodamas jo telefono aparatą tariasi dėl konkrečių būsimo narkotinių medžiagų įgijimo ir realizavimo aplinkybių, matydamas R. R. veiksmus įgyjant šias medžiagas iš D. G. bei vežant jas parduoti įslaptintam liudytojui, tokiems R. R. veiksmams neabejotinai pritarė, konstatuoja, jog nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai apelianto nusikalstamą veiką kvalfikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal BK 159 straipsnio 1 dalį už tai, kad įtraukė nepilnametį R. R. į nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. K. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, nustatė, kad: G. K. suteikė nepilnamečiui R. R. nusikaltimo padarymo priemonę – mobiliojo ryšio telefoną, leido jam atsakyti į įslaptinto liudytojo Nr. 1 trumpąsias SMS žinutes dėl narkotinių medžiagų – kanapių pardavimo bei pritarė tolimesniems R. R. veiksmams – neteisėtai įgyti narkotines medžiagas – kanapes ir parduoti jas įslaptintam liudytojui Nr. 1.

Pagal BK 159 straipsnio 1 dalį už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia bet kokiais aktyviais veiksmais, kuriais siekiama, kad vaikas sutiktų dalyvauti darant nusikalstamą veiką ir vaiko dalyvavimas tokioje veikoje. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, kad apeliantas aktyviais veiksmais skatino R. R. padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir kad be jo aktyvių veiksmų šis nusikaltimas nebūtų įvykdytas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog tokie G. K. veiksmai, atitinkantys BK 159 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, byloje surinktais duomenimis nenustatyti. G. K. savo parodymuose viso proceso metu tvirtino, kad 2010 m. gegužės 5 d. leido R. R. naudotis jo mobiliojo ryšio telefonu ir atsakyti į gautas trumpąsias SMS žinutes, kadangi jis tuo metu remontavo dviratį ir naudotis mobiliuoju telefonu negalėjo. Tokius apelianto parodymus patvirtino ir nuteistasis R. R. . Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad apeliantas, perduodamas R. R. savo mobilio ryšio telefoną nežinojo ir negalėjo žinoti, kad būtent tuo metu bus gauta žinutė iš įslaptinto liudytojo Nr. 1. Be to, iš nuteistojo R. R. ir apelianto parodymų viso proceso metu matyti, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo iniciatorius buvo būtent R. R. . Nors G. K. neabejotinai žinojo ir suprato, kad R. R. bendrauja trumposiomis SMS žinutėmis su įslaptintu liudytoju Nr. 1 ir ketina jam parduoti narkotines medžiagas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jis būtų skatinęs R. R. elgtis nusikalstamai. R. R. pats savarankiškai suderino su įslaptintu liudytoju susitikimo vietą bei laiką, įgijo iš D. G. 3 gramus narkotinės medžiagos – kanapių ir vienas jas vežė parduoti įslaptintam liudytojui Nr. 1.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. K. veikoje nenustatyti visi būtini BK 159 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl G. K. nuteisimo pagal BK 159 straipsnio 1 dalį naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. K. nuteistas pagal BK 159 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

G. K. pagal BK 159 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, G. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnį bei 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais bei nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo D. G. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus atmesti.