Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), Jaunimo g. 3, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-11-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str., viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai atidirbti po 30 valandų visuomenės labui, 2014-01-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė buvo pakeista 20 parų arešto, 2014-02-12 paleistas iš Pravieniškių PN–AK atlikus bausmę;

2) 2014-06-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str., laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. gegužės 11 d. apie 21.50 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), jo gyvenamosios sodybos kieme, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui E. K., vykdančiam tiesiogines pareigas, tai yra, tyrėjui E. K. atvykus į įvykio vietą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje bei aiškinantis įvykio aplinkybes, būdamas iki aplinkybių išsiaiškinimo įsodintas į policijos tarnybinį automobilį „Š. Y.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas išlipti iš šio automobilio, kumščiais daužė plastmasinę automobilio pertvarą ir spardė durų stiklą, o tyrėjui E. K. atidarius tarnybinio automobilio duris ir liepus jam nusiraminti, tyčia spyrė du kartus tyrėjui E. K. į koją, kumščiais tris kartus sudavė jam į krūtinės sritį ir du kartus į veidą, spyrė du kartus į pilvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui.

Kaltinamasis M. R. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad tai įvyko šių metų gegužės mėnesį, galėjo būti 11 dieną, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Galėjo būti apie 21.50 val., buvo prietema. Grįžo namo neblaivus ir, kilus konfliktui su sugyventine, ji iškvietė policiją. Jokio smurto jos atžvilgiu nevartojo. Be to, tą patį vakarą jis buvo nuėjęs pas sugyventinės senelį, kuris gyvena tame pačiame name, tačiau kitame jo gale. Senelis pradėjo ant jo pulti, su juo apsižodžiavo ir išėjo į kiemą. Kieme pamatė, kad ateina senelis su peiliu rankoje. Tuo metu į kiemą atvyko policijos pareigūnas – nukentėjusysis, kurį tada matė pirmą kartą, ir probacijos tarnybos inspektorė Erika, kurią pažinojo, nes ji vykdė jo probaciją. Pirmiausia policijos pareigūnas liepė seneliui mesti peilį. Tą peilį iš senelio rankų paėmė tuo metu kieme buvęs jo draugas. Po to policijos pareigūnas nusivedė jį prie policijos automobilio išsiaiškinti. Prie automobilio atėjo ir sugyventinė. Erika paklausė sugyventinės, ką su juo daryti. Sugyventinė pareiškė norą, jog jį išvežtų išblaivinti. Tada policininkas jį įsodino į automobilį, į jo galinę dalį, skirtą vežioti sulaikytiems. Jis nenorėjo, kad jį išvežtų į policiją, norėjo išlipti iš automobilio, ėmė daužyti ir spardyti automobilio pertvaras. Pripažįsta, kad šie jo veiksmai buvo neteisėti. Tada atėjo policijos pareigūnas, pradarė automobilio dureles ir liepė jam nusiraminti. Jis nenurimo ir bandė išlipti iš automobilio, o policininkas smogė jam kumščiu į veidą, po ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to policininkas bandė jam uždėti antrankius, tačiau jis nesileido, nedavė rankų, atsigulęs ant sėdynės muistėsi, todėl policininkas jam į akis papurškė ašarinių dujų, po to, jam nenusiraminus, papurškė dujų antrąkart. Jis nieko nebematė, nes graužė akis. Policininkas jį ištempė iš automobilio ir uždėjo antrankius. Jis nesispardė ir policijos pareigūnui įspirti niekaip negalėjo. Nukentėjusiojo pareigūno anksčiau nėra matęs. Po to policijos pareigūnas paskambino kitiems patruliams. Jie atvažiavo, nustatė girtumą 2,30 promilių ir išvežė į policijos komisariatą. Sulaikymo metu prašė iškviesti greitąją, bet niekas nekvietė. Jį paleidus iš sulaikymo, į medikus nesikreipė, į prokuratūrą bei policijos vadovybę dėl neteisėtų policijos pareigūno veiksmų nesikreipė. Pripažįsta, kad nevykdė policijos pareigūno reikalavimų nusiraminti ir spardė policijos automobilio pertvarą, tačiau policijos pareigūnui nesmūgiavo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis E. K. parodė, kad tą dieną dirbo su Probacijos tarnybos inspektore Erikas Maslauskiene, tikrino į probacijos įskaitą įtrauktus asmenis. Po 21 val. iš budėtojo Šiauliuose gavo pranešimą, kad N. kaime sugyventinis smurtauja, kelia triukšmą, ir pasiuntė juos į įvykio vietą. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pareiškėja, kaip dabar žino, J., ir pakvietė užeiti į kiemą, nes nuo gatvės nieko nesimatė. Kai nuėjo į vidinį sodybos kiemą, pamatė senuką su peiliu rankoje, o už kelių metrų nuo jo stovėjo M. Senukui bintu buvo apvyniota galva. Kaip išsiaiškino vėliau, M. prieš kelias dienas jį buvo sumušęs. Jis liepė senukui mesti peilį ir jis jį numetė ant žemės, o jis peilį pakėlė ir padėjo ant kažkokio staliuko. Kadangi reikėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, su M. ir jo sugyventine nuėjo prie automobilio. Kadangi M. buvo stipriai išgėręs bei šiek tiek agresyvus, jį pasodino į automobilį. Jis J. paklausė, ar buvo prieš ją smurtauta. J. atsakė, kad sugyventinis nesmurtavo, tačiau kėlė triukšmą, sudaužė kažkokius narvus, gal triušio. Dėl to ji jokio skundo nerašė. Sugyventinė reikalavo išvežti M. išblaivinti, tačiau jis to daryti dar nebuvo nusprendęs. M. galėjo girdėti sugyventinės žodžius apie išblaivinimą, po ko jis pradėjo kumščiais daužyti automobilio plastikinę priekinę pertvarą, skiriančią automobilio priekinę dalį nuo galinės. Tada jis atidarė automobilio duris, liepė M. nusiraminti ir vėl uždarė duris. Jam uždarius duris, M. pradėjo kojomis spardyti automobilio langą. Jis vėl pradarė automobilio duris ir liepė nusiraminti. M. tuo metu buvo atsigulęs ant sėdynės ir keletą kartų, bet ne mažiau dviejų, įspyrė jam į karę koją aukščiau kelio. Kai M. suspyrė jam į koją, pabandė jį paimti už peties ir išlaipinti lauk, tačiau jis ir toliau spardėsi, mosikavo rankomis. Kumščiais sudavė du – tris kartus jam į krūtinę ir tikrai du kartus sudavė į žandikaulį, be to, ne mažiau dviejų kartų spyrė į pilvą. Nuo šių smūgių jam buvo sukeltas laikinas fizinis skausmas. Po įvykio visas buvo nuspardytas kojomis, matėsi batų žymės ant drabužių. Kai bandė suimti M. už peties ir ištraukti iš automobilio, galėjo jo nosį kliudyti pirštais ar panašiai, nes vyko grumtynės. Po grumtynių matė ant M. veido kraujo dėmę. Pamatęs, kad negali išlaipinti M. iš automobilio, atsitraukė ir papurškė jam į veidą dujų. Galėjo būti, kad pirmą kartą jam nepataikė į veidą, todėl papurškė dar kartą. Tada M. bandė bėgti, tačiau jis pargriovė jį ant žemės ir padedant E. Maslauskienei ir M. sugyventinei, uždėjo M. antrankius. Po to iškvietė kitą policijos ekipažą. M. buvo išvežtas į policijos komisariatą. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažina iki 300 eurų. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo pažemintas jo orumas prieš Probacijos tarnybos inspektore, buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo nesmagu.

Liudytoja Erika Maslauskienė parodė, kad šių metų gegužės 11 dieną jai buvo paskirta dirbti su policijos tyrėju E. K. Darbą pradėjo apie 18 val. Apie 21.30 val. tyrėjui E. K. paskambino, kad reikės reaguoti į įvykį. Kai pasakė adresą, suprato, kad važiuoja pas M. R., kurio priežiūrą anksčiau ji vykdė. Nuvykus į vietą, juos pasitiko M. R. sugyventinė J. K. ir kvietė juos užeiti į kiemą. Ji nubėgo prie ūkinio pastato, rodė, kad sugyventinis ten viską išdaužė. Kieme stovėjo M. ir dar du žmonės, vienam kurių buvo aprišta galva. Tas žmogus aprišta galva rankoje turėjo peilį. Tyrėjas E. K. kelis kartus liepė mesti peilį ir tas žmogus numetė peilį. Visi šaukė, todėl nebuvo aišku, kas ten vyksta. Po to E. K. paprašė M. nueiti prie automobilio ir į jį atsisėsti. M. atsisėdus į automobilį, E. K. uždarė duris ir nuėjo atgal į kiemą, o ji liko prie automobilio. Ji su M. bendravo per automobilio stiklą, viskas buvo normaliai. Po to, tyrėjui grįžtant prie automobilio, M. nežinia dėl ko pradėjo spardyti automobilio langus, duris. Tyrėjas atidarė duris ir tuo metu M. jam spyrė iš kojos. Matė tikrai, kad kaltinamasis spirdamas vieną kartą tikrai pataikė į E. K. M. buvo patogu smūgiuoti kojomis, nes jis gulėjo ant nugaros. Tyrėjas E. K. žodžiu bandė raminti M., po to pasilenkė, kaip ji suprato, norėdamas ištraukti M. iš automobilio, tačiau M. nesileido, spardėsi, daužėsi, vyko grumtynės. Tikslaus smūgių, kuriuos gavo E. K., skaičiaus pasakyti negali, nes buvo prieblanda, tyrėjas buvo pasilenkęs į automobilio vidų, o ji stovėjo šone, todėl nematė. Pirmas tyrėjui tikrai sudavė M., tyrėjas suduoti M. tikrai negalėjo, nes tuo metu ji stovėjo šalia ir tikrai būtų pastebėjusi. Grumtynės tarp E. K. ir M. buvo ir automobilyje ir ant žemės. Prašymų, reikalavimų ramintis M. neklausė. Vienu metu M. pradėjo bėgti, tačiau E. K. jį pagavo, paguldė ant žemės ir, padedant jai, uždėjo antrankius. M. R. elgesys tą vakarą svyravo nuo agresijos iki ašarų ir atvirkščiai. Jis buvo neblaivus, tai matėsi iš jo neadekvataus elgesio, nerišlios kalbos, elgesio kaitos.

Iš 2015-05-11 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo E. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame šis policijos pareigūnas nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir apklausiamas teisme (4-5 b.l.).

Iš 2015-05-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, - sodybą, esančią Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), bei joje stovintį policijos tarnybinį automobilį „Š. Y.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (6-8 b.l.).

Iš 2015-05-11 asmens blaivumo testo matyti, kad tą dieną 23:13:54 val. M. R. buvo nustatytas 2,30 promilių girtumas (41 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. R. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo M. R. parodymais, kad jis nukentėjusiajam E. K. jokių smūgių nesudavė, o nukentėjusysis smogė jam kumščiu į veidą, ir juos atmeta, kadangi šie kaltinamojo M. R. parodymais paneigti nuosekliais ir vienodais nukentėjusiojo E. K. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi juos patvirtina ir liudytojos Erikos Maslauskienės parodymai, be to, nukentėjusysis E. K. yra policijos pareigūnas, davęs priesaiką valstybei, parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nukentėjusysis ir kaltinamasis M. R. anksčiau nebuvo pažįstami, todėl nukentėjusiajam nėra jokio motyvo apkalbėti kaltinamąjį. Liudytoja Erika Maslauskienė taip pat yra valstybės pareigūnė, parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, su kaltinamuoju buvo pažįstama tik darbo reikalais, jokio motyvo apkalbėti kaltinamąjį neturi, todėl šios liudytojos parodymais netikėti teismas taip pat neturi jokio pagrindo. Kaltinamasis M. R. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (praėjus pusantros valandos po įvykio jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (41 b.l.)), pats teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad spardė automobilio detales, nevykdė policijos pareigūno nurodymų nusiraminti, kas patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos Erikos Maslauskienės parodymus, kad kaltinamasis įvykio metu buvo agresyvus. Kaltinamojo M. R. parodymais, kad nukentėjusysis smogė jam kumščiu į veidą, verčia abejoti ir aplinkybė, kad kaltinamasis, paleistas iš laikino sulaikymo, nesikreipė į medikus bei prokuratūrą ar policijos komisariato vadovybę, kad būtų pradėtas tyrimas dėl jo sumušimo, nors tokią galimybę turėjo (iš laikino sulaikymo buvo paleistas sekančią dieną, tai yra gegužės 12 d., antradienį (darbo dieną)). Dėl aukščiau nurodytų parodymų kaltinamojo M. R. parodymai negali būti laikomi patikimais. Teismas šiuos kaltinamojo M. R. parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Kaltinamasis M. R., panaudodamas fizinį smurtą (spirdamas du kartus į koją, kumščiais tris kartus suduodamas į krūtinės sritį ir du kartus į veidą, spirdamas du kartus į pilvą) pasipriešino valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui E. K., taip jam sukeliant fizinį skausmą, todėl kaltinamojo M. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį. Policijos pareigūnas – yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo funkcijas nepavaldiems asmenims (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 p.). Nukentėjęs policijos pareigūnas E. K. jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo metu ėjo jam pavestas pareigas ir kaltinamojo M. R. atžvilgiu elgėsi teisėtai. Tai, kad grumtynių su kaltinamuoju M. R. metu, policijos pareigūnas E. K. galėjo užgauti kaltinamojo M. R. nosį, nesuteikia pagrindo vertinti nukentėjusiojo E. K. veiksmų kaip neteisėtų, kadangi policijos pareigūnas šiuo atveju turėjo teisę pavartoti fizinę jėgą kaltinamojo M. R. atžvilgiu.

Nors atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui numatyta ir Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo M. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, nes jis pasipriešino policijos pareigūnui panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą, o pagal nusistovėjusią teismų praktiką pasipriešinimas teisėtai veikiančiam policijos pareigūnui, išreikštas fiziniu smurtu ar grasinimu jį panaudoti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, o ne administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128/2007 ir kt.). Dalis kaltinamojo M. R. atliktų neteisėtų veiksmų – policijos pareigūno E. K. teisėtų reikalavimų nevykdymas, tarnybinio automobilio spardymas ir daužymas, užtrauktų tik administracinę atsakomybę, tačiau šiuo atveju turi būti įvertinta kaltininko padarytų veiksmų visuma. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką įvairaus pobūdžio veiksmai kvalifikuojami pagal tą teisės normą, kuri numato griežčiausią atsakomybę. Todėl šiuo atveju visi kaltinamojo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti tik pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128/2007 ir kt.).

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. R., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamasis M. R. teisiamas trečią kartą (17-24 b.l.), būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (20-24 b.l.), teistumui neišnykus (BK 97 str.), padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, daug kartų baustas administracinę tvarka, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis M. R. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), anksčiau buvo teistas už visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimus (20-24 b.l.), nuo 2014 m. liepos 3 d., tai yra daugiau nei metus laiko, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (37, 39 b.l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi (35 b.l.), padeda sugyventinei J. K., kuri šiuo metu nedirba, išlaikyti jų bendrą mažametį sunų A. R. (36 b.l.), konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo M. R. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, teismo nuomone, nukentėtų ne tik kaltinamojo M. R. šeimos interesai, kadangi M. R. prarastų darbą ir dėl to jo mažametis sūnus netektų pagrindinio pajamų šaltinio, bei galimai nutrūktų kaltinamojo ir jo mažamečio sūnaus socialiniai ryšiai, tačiau toks sprendimas būtų ekonomiškai nenaudingas ir valstybei, kadangi M. R., būdamas laisvėje ir dirbdamas pagal darbo sutartį, mokėtų mokesčius ir taip prisidėtų prie valstybės gerovės kūrimo, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose būtų pačios valstybės išlaikomas.

Parenkant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, atsižvelgtina į tai, kad M. R. šiuo metu dirba pagal darbo sutartį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio taisyklėmis, į atliktos bausmės laiką M. R. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. (43, 45 b.l.), tai yra viena diena.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 str.), iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios M. R. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (51-52 b. l.).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusysis E. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (13 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 300 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei asmens sveikatai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis E. K. dėl kaltinamojo M. R. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jis buvo viešai pažemintas, turėjo nepatogumų, nes reikėjo vykti į apklausas bei teismą, be to, dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto juto fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo M. R. kaltę bei jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo M. R. turtinę padėtį – dirba, tačiau privalo išlaikyti mažametį sūnų, į tai, kad nukentėjusysis E. K. yra policijos pareigūnas ir yra apmokytas elgtis konfliktinėse, stresinėse situacijose, dėl savo darbo specifikos yra ne kartą atidūręs panašiose situacijose, konstatuoja, kad nukentėjusiajam E. K. neturtinė žala bus tinkamai atlyginta, iš kaltinamojo M. R. priteisiant mažesnę pinigų sumą, nei prašė nukentėjusysis, tai yra 150 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 8 punktų, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti pagal darbo sutartį bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į atliktos bausmės laiką M. R. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 12 d., tai yra vieną dieną.

Iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios M. R. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiojo E. K. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.