- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- 1-463-598/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52463-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- T. R., E.
- Nukentėjusysis
- A. K., Ž. Š.
- Advokatai
- Matilda Liatukaitė, Ramūnas Gudašius
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamajam T. R., jo gynėjai advokatei Matildai Liatukaitei, kaltinamajam E. k., jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nukentėjusiesiems A. K., Ž. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas :
1) 2009 m. sausio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį , - 8 MGL bauda. Baudą sumokėjo 2009 m. rugsėjo 29 d.
2) 2010 m. birželio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - laisvės apribojimu 1 metams. Bausmę atlikęs, 2011 m. liepos 15 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro, kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį.
E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas :
1) 2010 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 302 straipsnio 1dalį, 22 straipsnio 1dalį, 182 straipsnio 1dalį, 63 straipsnio 1, 3 dalis., 66 straipsnį - 4 MGL ( 520 Lt) bauda. Bauda sumokėta 2011 m. vasario 18 d.;
2) 2011 m. gegužės 4 d. Kauno r. apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, 66 straipsnį - 4 MGL ( 520 Lt) bauda. Bauda išieškota 2017 m. rugsėjo 4 d.;
3) 2013 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį- 12 MGL (1560 Lt) bauda;
4) 2018 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, galiojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d., redakcija), 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. K. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. 2020 m. sausio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. R. 2017 m. tiksli data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo pramoninės gamybos, 4,5 mm (.,177) kalibro pneumatinį pistoletą „UMAREX ULTRA“ Nr. 13E11989, skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis plieninėmis rutuliuko formos (BB tipo) kulkomis, priskiriamą D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams ir tuo pažeisdamas 2010 m. lapkričio 18 d. „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo“ Nr. XI-1146, 13 straipsnio 9 dalį numatantį, kad D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus bei 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kad D kategorijos ginklo savininkui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus, t. y. neteisėtai nešiojo, 2019 m. gruodžio 1 d. apie 01.00 val. minėtą pneumatinį nešaunamąjį ginklą- pramoninės gamybos, 4,5 mm (.,177) kalibro pneumatinį pistoletą „UMAREX ULTRA“ Nr. 13E11989 skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis plieninėmis rutuliuko formos (BB tipo) kulkomis, iš buto adresu (duomenys neskelbtini) išsinešė rankoje šį ginklą į namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės antrąjį aukštą.
Be to jis, 2019 m. gruodžio 1 d. apie 01.00 val., viešoje vietoje - būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės antrame aukšte, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmais mažareikšmę dingstį- kerštaudamas dėl nukentėjusiųjų A. K. ir Ž. Š. garsaus pokalbio laiptinėje, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tyčia rankoje atsineštu ir laikytu pistoletu „UMAREX ULTRA“ sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. K. į galvą, po to kumščiu sudavė smūgį jam į dešinį šoną ir smūgį į veidą, o tuo metu E. K. rankomis sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam Ž. Š. į įvairias kūno vietas, po ko jis (T. R.) pistoletu sudavė nemažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam Ž. Š. į galvą. Taip, tokiu būdu bendrais su E. K. veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą, o nukentėjusiajam Ž. Š. padarė nepatikslinto pobūdžio žaizdas dešiniame skruoste ir pakaušyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
E. K. 2019 m. gruodžio 1 d. apie 01.00 val., viešoje vietoje - būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės antrame aukšte, veikdamas bendrininkų grupėje su T. R., panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmais mažareikšmę dingstį- kerštaudamas dėl nukentėjusiųjų A. K. ir Ž. Š. garsaus pokalbio laiptinėje, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, T. R. rankoje atsineštu ir laikytu pistoletu „UMAREX ULTRA“ tyčia sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam A. K. į galvą, po to kumščiu sudavus smūgį jam į dešinį šoną ir smūgį į veidą, jis (E. K.) tyčia rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį nukentėjusiajam Ž. Š. į įvairias kūno vietas, po to T. R. pistoletu sudavus nemažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam Ž. Š. į galvą, taip, tokiu būdu bendrais su T. R. veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą, o nukentėjusiajam Ž. Š. padarė nepatikslinto pobūdžio žaizdas dešiniame skruoste ir pakaušyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad galimai 2017 m. iš draugo įsigijo ginklą. Tikslas – savigyna, leidimo niekada neturėjo. Ginklą laikė pas tėvus. Namo parsivežė, nes konfliktavo su kaimynais. Ginklą yra naudojęs tik šaudydamas į taikinį.
Kratos protokolu nustatoma, kad 2020 m. sausio 10 d. atvykus pas T. R. į butą, jam paskelbta nutartis dėl kratos ir pareikalavus atiduoti nutartyje nurodytus daiktus, t.y. šaunamuosius ginklus, šaudmenis, T. R. atidavė pistoletą " Umarex Nr. 13E11989 ( 2t., b.l. 14-17).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. IBPS -V-428093-20, nustatoma, kad tirti pateiktas pistoletas yra 4,5 mm ( .177) kalibro pneumatinis pistoletas "Umarex IIM ULTRA" Nr. 13 E11989, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis plieninės rutuliuko formos (BBTIPO) kulkomis. Pneumatinis pistoletas yra pramoninės gamybos. Pneumatinis pistoletas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (iš jo iššautos kulkos maksimali kinetinė energija yra tarp 2,5 J ir 7,5 J). Pateiktas pistoletas šaudymui tinkamas. Pneumatinio pistoleto dėtuvėje buvo pateikta 16 vnt. kulkų- 4,5 mm( 1.77) kalibro rutuliuko formos ( BB tipo) kulkų, skirtų šaudyti to kalibro D ir C kategorijų pneumatiniams ginklams. Pateiktos kulkos yra pramoninė gamybos. Šios kulkos tinkamos šaudyti ir šiomis kulkomis galima šaudyti iš pateikto pistoleto ( 2 t., b.l. 22-29).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, jų šaudmenimis, jų dalimis, ginklų priedėliais turi teisę prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais. Kaltinamasis nurodė, kad pas jį kratos metu rastą pneumatinį šautuvą jis pirko iš draugo. Ginklas buvo jam parduotas be dokumentų. Taigi, įvertinus šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pneumatinis pistoletas "Umarex IIM ULTRA" Nr. 13 E11989 buvo įgytas pažeidžiant Įstatyme nustatytą tvarką, t. y. neteisėtai.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 18 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir galiojantį šios organizacijos nario pažymėjimą. Šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad D kategorijos ginklo savininkui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus. Atsižvelgiant į ištirtas bylos aplinkybes nustatyta, kad T. R. 2019 m. gruodžio 1 d. apie 01.00 val. minėtą pneumatinį nešaunamąjį ginklą- pramoninės gamybos, 4,5 mm (.,177) kalibro pneumatinį pistoletą „UMAREX ULTRA“ Nr. 13E11989 skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis plieninėmis rutuliuko formos (BB tipo) kulkomis, iš buto adresu (duomenys neskelbtini) išsinešė rankoje šį ginklą į namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės antrąjį aukštą.
Kaltinamasis T. R. neigia ginklą atsinešęs į laiptinę, tačiau tai patvirtina nukentėjusysis A. K., liudytoja R. M., liudytoja R. K., kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė kvalifikuota teisingai ir pilnai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Viešosios tvarkos pažeidimas
T. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, naktį, namuose miegojo su šeima ir pabudo nuo laiptinėje sklindančio triukšmo. Triukšmadarius bandė nuraminti žmona, bet nepavyko. Išėjo jis, laiptinėje apšvietimo nebuvo. Jis ėjo link triukšmaujančių, o jie link jo, vyko žodinis konfliktas. Kažkas jam sudavė kelis smūgius į šoną ir galvą, gindamasis taip pat kažkam sudavė. Matė 4-5 asmenis. Iš balso pažino Ž., kitų – ne. Po smūgių, nuėjo namo. Išgirdęs, kad atvyko Policiją, juos įsileido. Laiptinėje kaimyno E. K. nematė. Savo elgesį vertina blogai. Su kaimynais susitaikė.
E. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad realiai su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Galimai 2019 m. gruodžio 1 d. naktį, apie 24 val., jis su šeimos nariais miegojo. Pažadino 5-6 žmonių garsus kalbėjimas koridoriuje. Koridoriuje matėsi 5-6 žmonių siluetai, jiems pasakė kalbėti tyliau, nes pažadins vaikus ir nerūkyti. Nieko neatpažino, ką jam atsakė – neprisimena. Konflikto nebuvo, su niekuo nesimušė. Tarp jo ir garsiai kalbančių asmenų buvo 3-3,5 metrai, kurių jis ir nebuvo nuėjęs.
Nukentėjusysis A. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, abu kaltinamieji jo kaimynai, anksčiau jokių konfliktų nebuvo. kad 2019 m. gruodžio mėnesį, naktį į 1 d. (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje buvo jis, R. M., jos sesuo R. K., Ž. Š. su drauge. Visi buvo išgėrę, garsiai kalbėjosi ir rūkė. Pirmas iš buto išėjo T. R. ir nemandagiai, t.y. necenzūriniais žodžiais liepė nutilti ir skirstytis. Antrą kartą T. R. atėjo su ginklu ir nusitaikė ar įrėmė į kaktą ir pasakė, kad nušaus. Ginklo rankena sudavė du kartus į pakaušį, o kaire ranka vieną kartą į šonkaulius. Jis pritūpė ir nematė kas vyksta jam už nugaros. E. K. į koridorių išėjo beveik tuo pačiu metu kai antrą kartą išėjo T. R.. Ką darė E. K. – nematė, jo atžvilgiu jokių veiksmų nesiėmė. Laiptinėje kilo triukšmas. Kai iš buto išėjo E. K., virš jo buto užsidegė šviesa, kuri apšviečia koridoriaus ruožą iki lango.
Nukentėjusysis Ž. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad abu kaltinamieji kaimynai, santykiai geri. 2019 m. gruodžio 1 d. naktį ėjo į degalinę cigarečių ir užėjo pas A. K., kuris su dviem moterim rūkė bendrame koridoriuje. Vėliau atėjo ir jo draugė. Iš buto Nr.42 išėjo E. K., kuris liepė kalbėti tyliau. Iki jų E. K. priėjęs nebuvo. Vėliau atėjo T. R., kuris jam sudavė į pakaušį ir į dešinį skruostikaulį. Kadangi buvo tamsu, nežino kuo sudavė. Kas mušė A. K. – nematė. Kadangi įvykio metu buvo labai girtas, tai ką prisiminė papildė kitų buvusių pasakojimais. Kad jis grūmėsi su E. K., papasakojo kaimynė R.
Liudytoja R. M., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio mėnesį naktį iš 1 d. į 2 d. ji, A. K., R. K. išėjo į koridorių parūkyti, vėliau prisijungė Ž. Š. ir R. B. Berūkant beveik vienu metu atėjo kaltinamieji, abu buvo agresyviai nusiteikę, keikėsi. Jau prieš tai buvo pasirodęs T. R. ir keikėsi. Mano, kad jam nepatiko jų garsus kalbėjimas. Kai priėjo T. R. rankose turėjo ginklą, jai pasirodė, kad tikrą. Ji bandė sulaikyti E. K., o A. K. – T. R., pastarasis ginklu A. K. sudavė į galvą, kumščiu į šoną. A. K. nuo smūgių kluptelėjo. A. K. buvo prakirsta galva, o Ž. Š. prakirstas skruostas. Pagrasinus, kad iškvies policiją, kaltinamieji liovėsi smurtavę.
Liudytoja R. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad gyvena kartu su Ž. Š. Kadangi įvykis buvo seniai, datos neprisimena, vėlai vakare Ž. Š. išėjo į degalinę nusipirkti cigarečių. Užtruko 10-15 minučių, todėl ji išėjo jo ieškoti. Rado antrame aukšte prie lango su kaimynais R., R. ir jos vyru, pavardžių nežino. Visi garsiai kalbėjo, išėjo du kaimynai, kurie ramino, kilo žodinis konfliktas. Koridoriuje buvo tamsu, šviesa atsirado tik kai R. atidarė buto duris ir bute koridoriuje uždegė šviesą. Kaimynas iš buto Nr.40 susimušė su Ž. Š.. Iš Ž. Š. žodžių žino, kad buvo suduota pistoletu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu liudytojai buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad Ž. Š. yra jos sugyventinis.2019 m. lapkričio 30 d. ji blaivi buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Jonavoje, o Ž. svečiavosi ir vartojo alkoholį. Apie 23.00 val. ji buvo paprašiusi Ž. nueiti į degalinę nupirkti cigarečių. Ji girdėjo, kad yra laiptinėje žmonių. Ji nusileidusi iš trečio aukšto į į antrą aukštą, koridoriuje prie lango pamatė kaimynę R. su sugyventiniu (A. K.), R. seserį R., ir savo sugyventinį Ž. Š. Ji sugyventinio Ž. paprašė eiti namo, o kuomet jis atsakė, kad tuoj parūkys ir ateis, ji liko jo laukti laiptinėje. Mano, kad jie visi buvo apsvaigę nuo alkoholio, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas, todėl asmenys šnekėjo pakankamai garsiai, nors patys turbūt to nejautė. Netrūkus išbuto Nr. 40 buto ir iš buto Nr. 42, vienu metu išėjo į koridorių du vyrai - kaimynai. Jai pasirodė, kad jie buvo susitarę išeiti į laiptinę iš savo butų vienu metu. Šių išėjusių kaimynų ji asmeniškai nepažįsta, juos susitikdavo retai ir jie neseniai apsigyveno jų name.Minėti kaimynai buvo labai agresyvūs. Tas aukštesnis vyras (E. K.) iš buto Nr. 42 ėjo prie Ž., o kitas kaimynas (T. R.) iš buto Nr. 40 ėjo link A. K. Kaimynas (E. K.) susimušė su Ž., tačiau ji negali pasakyti kiek konkrečiai smūgių ir į kurias kūno vietas buvo suduota Ž. Prisimena, kad Ž. buvo mušamas rankų kumščiais, tačiau kiek smūgių buvo jam suduota - negali pasakyti neįsidėmėjo. Kaimynas (T. R.) iš buto Nr. 40 tuo metu buvo prie A. K., tačiau kokius veiksmus jis atliko - neatkreipė dėmesio. Viskas vyko labai staiga, ji jautė stresą, išsigando, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Po to tie asmenys kažkaip apsikeitė ir prie Ž. priėjo kaimynas (T. R.), o prie A. K. (E. K.), tačiau kas tuo metu vyko tarp A. K. ir E. K. ji nematė, nestebėjo, nes pamatė, kaip tuo metu T. R. sudavė Ž. Š. rankoje laikytu ginklu du smūgius į galvą. Kuriuo momentu ji pastebėjo, kad T. R. turi ginklą - neprisimena, galbūt tuo metu kai jis juo sudavė Ž. du kartus į galvą. Kažkuriuo momentu kaimynė R. buvo nubėgusi į butą pasiimti telefono. Ji iš kaimynės R. telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Ž. Š. apžiūrėjo medikai, siūlė jam vykti į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, tolimesnei apžiūrai, tačiau jis atsisakė. Iš Ž. pasakojimų ji vėliau sužinojo, kad minėti kaimynai jo atsiprašė, jis jiems atleido ir pretenzijų neturi (1 t., b. l. 126-129). Parodymus ji patvirtino dalinai, o būtent: nurodė, kad ginklo nematė, o su kaimynu E. K. nesimušė, vyko tik žodinis konfliktas.
Liudytoja R. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019 gruodžio 1 d. apie 1 val. išgirdusi, kad sesuo su sugyventiniu išėjo parūkyti, išėjo ir ji. Prie jų prisijungė Ž. Š. Kaimynas iš buto Nr. 43 juos be priežasties iškeikė. Maždaug po 5 minučių atėję kaimynai iš butų Nr. 42 ir Nr. 43 puolė A. K. ir Ž. Š. Pas vyrą iš buto Nr. 43 matė ginklą. Sukonkretinti kiekvieno kaltinamojo veiksmų negali. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu liudytojai buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2019 gruodžio 1 d. ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 01.00 val. nakties ji išėjo į koridorių parūkyti kartu su seserimi R., bei jos sugyventiniu A. K. Jie buvo prie lango, laiptinėje. R. pamačiusi lauke kaimyną Ž. pasikvietė jį pasikalbėti. Jam atėjus, tuo metu atėjo ir Ž. sugyventinė R., kuri paprašė Ž. eiti namo. Visi stovėjo ir kalbėjosi laiptinėje. Jiems bekalbant atsidarė buto Nr. 40 durys ir vyras šūktelėjo jiems išsakęs nešvankius, necenzūrinius žodžius, liepė nustoti kalbėti ir vėl uždarė duris. Jie nesuprato kas čia nutiko, tačiau ir toliau šnekučiavosi. Maždaug už penkių minučių vienu metu atsidarė buto duris Nr.40 ir dar buto Nr. 42 buto durys ir į koridorių išėję du vyrai artinosi link jų. Vienas iš vyrų rankoje laikė daiktą panašu į pistoletą. Abu vyrai puolė mušti Ž. bei A. Vyras su ginklu rankose trenkė juo abiems per galvas (Ž. ir A.) ir jie keturiese susigrūmė. Kiek kas ir kam sudavė smūgių ji tikrai negali pasakyti nes viskas vyko labai greitai, todėl to neįsidėmėjo. Ž. sugyventinei R. sušukus, kad kvies policiją, tie vyrai kiekvienas sugrįžo į savo butus. Po įvykio jie visi nuėjo pas R. M. į butą, o kaimynė R. (Ž. Š. sugyventinė) paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Medikai apžiūrėjo Ž. ir A. bei suteikę jiems medicininę pagalbą išvyko. Vyrų, t.y. kaimynų iš butų Nr. 40 ir Nr. 42 ji nepažįsta, nes pastarieji gyvena šiame name neseniai (1 t., b. l. 115-118).
Liudytoja V. R., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019 m. žiemą, tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini), ten kur gyvena, naktį, kilo triukšmas. Ji norėjo triukšmautojus nuraminti. Pagal balsus atpažino kaimyną A. ir jo žmoną R., kaimyną Ž. ir jo žmoną, tačiau jos neklausė. Laiptinėje buvo tamsu. Po to į laiptinę išėjo T. R. Kas vyko laiptinėje – nematė, girdėjo keiksmus, suprato, kad vyksta muštynės. Iš sutuoktinio žodžių žino, kad jis apsistumdė su A.
Liudytoja N. M., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba Jonavos GMP. Dėl įvykių senumo nieko neprisimena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu liudytojai buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytpja parodymus patvirtino Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad yra VšĮ Jonavos GMP skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė. 2019 gruodžio 1d. 01.23 val., iš Kauno GMP dispečerinės buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra sužalotas vyras. Tokia buvo pirminė informacija. Atvykus į įvykio vietą minėtame bute, buvo keturi suaugę žmonės - du vyrai, dvi moterys ir atvykę policijos pareigūnai. Minėti keturi asmenys jai iš pažiūros atrodė apsvaigę nuo alkoholio, jautėsi nuo jų sklindantis alkoholio kvapas. Medikai buvo kviesti Ž. Š., jis skundėsi, kad gavo šautuvu į galvą. Jis nurodė, kad jam su šautuvu sudavė kaimynas, tačiau nenurodė kuriame bute gyvena kaimynas, arba ji to neprisimena. Jis nedetalizavo kiek kartų buvo smūgiuota jam į galvą. Ž. Š. ant dešinio skruosto buvo matyti apie 1 cm dydžio žaizda ir žaizda pakaušio srityje, taip pat apie 1 cm dydžio. Jis atsisakė vykti į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, priežasčių neprisimena, bet ji jam suteikė būtinąją pagalbą - ant skruosto buvusią žaizdą užklijavo, o žaizda pakaušio srityje nekraujavo. Minėtame bute buvo taip pat ir A. K., kuris sakė, kad jį taip pat užpuolė ir sumušė kaimynas, tačiau neaiškino ar tai tas pats kaimynas, kuris sužalojo ir Ž. Š. Minėtame bute buvo didelis triukšmas, visi neblaivūs asmenys kalbėjo vienas per kitą. Taigi, ant A. K. pakaušio buvo matyti sumušimo žymė, o dešiniame šone buvo nubrozdinimas ir sumušimas, apie 3 cm skersmens. Jis taip pat vykti į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių atsisakė. Minėtame bute buvusių moterų, kurios kaip suprato buvo seserys apžiūrėti nereikėjo, jos niekuo nesiskundė. Ji atlikusi savo darbą, t. y. suteikusi medicinos pagalbą išvyko. Jai tik iš asmenų pasakojimų žinomas faktas, kad asmenys buvo sužaloti kaimyno ar kaimynų (1 t., b. l.150-153).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojos M. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad yra policijos pareigūnė ir 2019 lapkričio 30 d. buvo tarnyboje. 2019 m. gruodžio 1 d. 01.23 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad prieš kelias minutes atėjęs kaimynas su šautuvu trenkė pranešėjos vyrui į veidą, kraujuoja. Buvo išauta vieną kartą. Atvykus, pasitiko neblaivus Ž. Š., ar šis asmuo buvo sužalotas, nepamena. Iš šio asmens pasakojimo suprato, kad įvyko konfliktas su kaimynu iš buto Nr. 40. Nepamena, ar asmuo minėjo, kad konflikte dalyvavo ir daugiau asmenų. Ž. Š. nesugebėjo detaliai, nuosekliai paaiškinti dėl ko kilo konfliktas ir įvykio aplinkybių. Taip pat nurodė, kad buvo šauta iš ginklo. Jis nedetalizavo kas konkrečiai iššovė. Kaip vėliau paaiškėjo, kad konfliktas vyko su T. R., kadangi jie užėjo į Ž. Š. nurodytą butą, t. y. į butą kuriame gyvena T. R. Minėtame bute buvo T. R. ir jo žmona. T. R. nurodė, kad vyko žodinis konfliktas dėl laiptinėje keliamo triukšmo, nenurodė, kad buvo muštynės tarp kaimynų, tačiau jis teigė, kad neturi jokio ginklo ir jokiu ginklu nešovė. Ji su kolega apžiūrėjo laiptinę, nerado jokių tūtelių ar šovinio dalių, nesijautė parako kvapo. Po to užėjo į butą Nr.45, jame buvo A. K., R. M.. Iš jų pasakojimų sužinojo, kad įvyko su kaimynais konfliktas, tačiau asmenys kalbėjo vieni per kitus, buvo neblaivūs, todėl nusprendė patikslinti įvykio aplinkybes, kadangi situacija jiems pasirodė neaiški, o T. R. iš pažiūros atrodė blaivus. Neprisimena ar buvo atvykę greitosios pagalbos medikai (1t., b. l.144-147).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis A. K. iš jam pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 5, tai T. R., kaip kaimyną gyvenantį (duomenys neskelbtini) kuris įvykio metu turėjo ginklą ir smurtavo jų atžvilgiu. Atpažinimo metu fotografuota (1 t., b. l. 47-51).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis A. K. iš jam pateiktų 4 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 3, tai E. K., kaip kaimyną gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris 2019 gruodžio 1 d. išėjo iš savo buto į laiptinę kartu su kaimynu T. R. ir ėjo prie Ž. Š. (1 t., b. l. 52-58).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3410/2019 (02), nustatoma, kad tyrimui pateiktuose A. K. medicininiuose dokumentuose iš VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyriaus jokių objektyvių traumos žymių (sužalojimų) neužfiksuota. Akcentuotas subjektyvus požymis – krūtinės dešinės pusės skausmingumas ir remiantis žodiniu nusiskundimu bei nuorodomis aplinkybėmis nustatyta krūtinės sumušimo diagnozė. Esant tokiai situacijai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas (1 t., b. l.77).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a nurodyta, kad 2019 gruodžio 1 d. 01:22 val., gautas iškvietimas dėl sužaloto vyro- A. K. Nurodyta, kad objektyviai matomi sužalojimai: pakaušio sumušimas, dešinio šono sumušimas. Pakaušio nubrozdinimas 2 cm, šono nubrozdinimas 3 cm. Preliminari diagnozė: Galvos plaukuotos dalies pakaušio sužalojimas, nubrozdinimas (1t., b.l. 67-68).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a nurodyta, kad 2019 gruodžio 1 d. 05:52 val., gautas iškvietimas dėl sužaloto vyro- A. K. dėl pilvo sumušimo, skausmo. Nurodyta preliminari diagnozė: Pilvo sienos sumušimas (1t., b.l. 71-72).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis Ž. Š. iš jam pateiktų atpažinimui fotonuotraukose asmenų, atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 1, t.y. T. R., kaip savo kaimyną, kuris įvykio metu turėjo galimai šaunamąjį ginklą. Atpažinimo metu fotografuota (1t., b. l. 89-94).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis Ž. Š. iš jam pateiktų atpažinimui fotonuotraukose asmenų, atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 1, t.y. E. K., kaip savo kaimyną, kuris išėjo iš buto į laiptinę ir dalyvavo įvykyje. Atpažinimo metu fotografuota (1 t., b. l. 95-101).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 861/2020 (02), nustatoma, kad Ž. Š. konstatuotos nepatikslinto pobūdžio žaizdos dešiniame skruoste ir pakaušyje, padarytos galimai kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, tikėtina, užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam laiku. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota. Konstatuoti sužalojimai vieno griūvimo metu nepadaromi (1 t., b. l. 113).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a nurodyta, kad 2019 gruodžio 1 d. 01:22 val., gautas iškvietimas dėl sužaloto vyro- Ž. Š. Suteikta pirmoji medicininė pagalba, uždėti 3 stripsai. Objektyvūs sužalojimai: Dešinio skruosto žaizda 1 cm., Pakaušio žaizda 1 cm. Preliminari diagnozė dešinio skruosto žaizda ( 1t., b.l. 107-109).
Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šioje byloje tyčinis smurto naudojimas prieš nukentėjusiuosius vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad T. R. ir E. K. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamieji namo laiptinėje- viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra naktį, panaudodami mažareikšmę dingstį – kerštaudami dėl garsaus pokalbio laiptinėje, T. R. niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tyčia rankoje atsineštu ir laikytu pistoletu „UMAREX ULTRA“ sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. K. į galvą, po to kumščiu sudavė smūgį jam į dešinį šoną ir smūgį į veidą, o tuo metu E. K. rankomis sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam Ž. Š. į įvairias kūno vietas, po ko jis (T. R.) pistoletu sudavė nemažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam Ž. Š. į galvą. Taip, tokiu būdu bendrais su E. K. veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą, o nukentėjusiajam Ž. Š. padarė nepatikslinto pobūdžio žaizdas dešiniame skruoste ir pakaušyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tuo pačiu metu E. K. niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, T. R. rankoje atsineštu ir laikytu pistoletu „UMAREX ULTRA“ tyčia sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam A. K. į galvą, po to kumščiu sudavus smūgį jam į dešinį šoną ir smūgį į veidą, jis (E. K.) tyčia rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį nukentėjusiajam Ž. Š. į įvairias kūno vietas, po to T. R. pistoletu sudavus nemažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam Ž. Š. į galvą, taip, tokiu būdu bendrais su T. R. veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą, o nukentėjusiajam Ž. Š. padarė nepatikslinto pobūdžio žaizdas dešiniame skruoste ir pakaušyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nagrinėjant bylą teisme E. K. parodė, kad buvo išėjęs į laiptinę, tačiau prie triukšmaujančių asmenų priėjęs nebuvo, kaltinamasis T. R. nurodė, kad kaltinamojo E. K. nematė, atsižvelgiant į liudytojų parodymus matyti, kad liudytojai nuosekliai nurodo, kad įvykio vietoje matė abu kaltinamuosius, tik dėl tamsos ir neblaivumo negali detalizuoti kuris kokius veiksmus atliko. Kaltinamojo E. K. parodymai, kad jis nebuvo priėjęs prie nukentėjusiųjų kelia abejonių, nes juos paneigia nuoseklūs liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad jį sužalojo kaltinamasis T. R., nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo abejoti. Be to ir pats kaltinamasis neneigia susimušęs su kaimynu, todėl teismas konstatuoja, kad T. R. kaltė įrodyta pilnai ir jis baustinas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis. Konkrečiu atveju kaltinamieji susitarimą daryti nusikalstamą veiką bendrai išreiškė konkliudentiniais veiksmais. Jie matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusius, ir nesiekė jų nutraukti, o sutiko su tokiu kito elgesiu, jo padariniais; abu kaltinamieji suprato smurto pavojingumą ir suvokė jų padarinius. Kaltinamieji suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusius, numatė, kad gali juos sužaloti, sutrikdyti viešąją tvarką ir juos tenkino bet kokio pobūdžio atsiradę padariniai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, jų abiejų veiksmai, atsižvelgus į kilusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str., numatantį atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą. Nustatyta, kad abu kaltinamieji sudavė nukentėjusiems smūgius, taigi jie veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje būdami abu šio nusikaltimo vykdytojais.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skiriant bausmę kaltinamajam T. R. atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. T. R. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 str.), administracine tvarka nebaustas (2 t. b.l. 88), Jonavos psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (2 t. b.l. 76), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2 kartus (2 t. b.l. 80-82). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismui buvo pateiktas rašytinis susitarimas tarp kaltinamojo T. R. ir nukentėjusiųjų susitaikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 str. 2 d. nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 d. nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 str. 1 d. numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 str., tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2006).
Spręsdamas T. R. baudžiamosios atsakomybės ribas, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, pastarieji atsiprašymą priėmė, prašė bylą nutraukti susitaikius. Tačiau įvertinęs kaltinamojo parodymus, teismas nemano, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.
Teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę, terminą skaičiuojant artimą minimaliam. Už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina arešto bausmė.
Iki bausmės vykdymo pradžios T. R. paliktina galioti kardomoji priemonė rašytinį pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomoji priemonė netaikytina.
Skiriant bausmę kaltinamajam E. K. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. E. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), administracine tvarka nebaustas (3 t. b.l. 30), Jonavos psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (3 t. b.l. 8), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs (3 t.b.l. 9-14). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant.
Iki bausmės vykdymo pradžios E. K. paliktina galioti kardomoji priemonė rašytinį pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomoji priemonė netaikytina.
Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 33,58 Eur žalos atlyginimo (2 t. b.l. 43-49). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. Kaltinamieji šioje baudžiamojoje byloje kaltinami tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužaloję A. K. ir Ž. Š., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (2 t. b.l. 43-49). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą kaltinamiesiems T. R. ir E. K. jį atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai - dvi CD laikmenos, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos, pistoletas - "Umarex M ULTRA" Nr. 13 E11989, dėtuvė ir 10 vnt. kulkų - perduotini Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
n usprendė:
T. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį ir nubausti 20 (dvidešimt) parų arešto.
Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.
1) per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant 6 (šešių) mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti.
Iki bausmės vykdymo pradžios T. R. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.
E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2018 balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
1) per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant 6 (šešių) mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti.
Priteisti solidariai iš T. R., gimusio (duomenys neskelbtini) ir E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), Kauno teritorinei ligonių kasai 33,58 Eur (trisdešimt tris Eurus ir 58 ct), civilinio ieškinio tenkinimui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - dvi CD laikmenas, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, pistoletą - "Umarex M ULTRA" Nr. 13 E11989, dėtuvę ir 10 vnt. kulkų - perduoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.