Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-405-211/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-12-31
Bylos Nr.: 1A-405-211/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-41062-2017-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laureta Ulbienė (pirm.), Ugnius Trumpulis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis: D. B.
Nukentėjusysis: G. P.
Advokatai: Remigijus Merkevičius, Virginija Balčiūnienė

Kategorijos

1.2.7.1.1Išžaginimas (BK 149 str. 1 d.)
2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

NuorašasByla Nr. 1A-405-211/2019

Teisminio proceso Nr.1-01-1-41062-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.1; 2.1.3.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Ugniaus Trumpulio ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,nuteistajam D. B. ir jo gynėjams advokatams Virginijai Balčiūnienei ir Laimonui Judickui,nukentėjusiosios G. P. atstovui advokatui Remigijui Merkevičiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir jo gynėjų Virginijos Balčiūnienės ir Laimono Judicko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 149 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 9 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant D. B. tęsti darbą, vienerius metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realaus bausmės atlikimo atveju nustatyta bausmę atlikti pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo D. B. nukentėjusiosios G. P. naudai priteista 3000 eurų neturtinės ir 18,67 eurų turtinės žalos atlyginimui, taip pat 3000 eurų išlaidų už advokato atstovavimo paslaugas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas už tai, kad 2017-08-10, laikotarpiu nuo 03.30 val. iki 10.32 val., bute (duomenys neskelbtini), veikdamas prieš nukentėjusiosios G. P. valią bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nukentėjusiajai vonioje vemiant, pradėjo ją čiupinėti rankomis, į jos prašymus sustoti nereagavo, paguldė ant vonios grindų, nurengė jai suknelę ir kelnaites, nukentėjusiajai bandant jį nuo savęs nustumti, spaudė ją savo kūnu, taip padarydamas jai poodines kraujosrūvas rankose ir kojose vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, įvedė savo lytinį organą – varpą jai į makštį ir lytiškai santykiavo su G. P. natūraliu būdu prieš jos valią, t. y. tokiu būdu ją išžagino.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. ir jo gynėjai (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti naują nuosprendį – apeliantą D. B. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino byloje surinktų ir tiesiogiai teisme ištirtų įrodymų, padarė nemotyvuotas ir nepagrįstas išvadas dėl D. B. inkriminuotos veikos pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.1. Skunde teigiama, kad apie neva lytinio akto buvimą tvirtina tik vienintelė nukentėjusiąja pripažinta G. P., nors specialistų išvados patvirtina, kad lytinio akto įvykio metu nebuvo. Be to, apklaustas teisme specialistas S. L. parodė, kad lytiniuose organuose sužalojimų taipogi nėra, o nustatyti išoriniai mechaniniai sužalojimai, poodinės kraujosruvos rankose, kojose nėra specifiniai išžaginimui. Tokiu būdu apeliantai teigia, kad byloje visiškai nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp nukentėjusiosios G. P. ir D. B. būtų buvęs lytinis aktas, išskyrus vienintelės pačios nukentėjusiosios prieštaringus ir nuolat kintančius, nenuoseklius, tarpusavyje prieštaraujančius parodymus. Teigia, kad specialistų išvados nukentėjusiosios teiginius visiškai paneigia.

2.2. Apeliantai nurodo, kad nors nukentėjusioji teigė, kad ją į butą D. B. nuvedė, tačiau tai paneigia vaizdo įrašas ir Vilniaus apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vaizdo įrašo apžiūros protokolo turinys, kuriame nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) esančio D. B. buto laiptinę G. P. įbėga pasišokinėdama, pakilios nuotaikos, pati savarankiškai, energingai įeina į buto laiptinę, valingai šypsosi, pasitaiso savo plaukus ir pati savarankiškai bei energingai įžengia į liftą. Skunde teigiama, kad nebuvo nustatyta specialisto išvada ir nukentėjusiosios nurodomo plaukų kuokšto išrovimo. Apeliantai taip pat nurodo, kad nukentėjusioji, susipainiusi bylos medžiagoje, keitė savo parodymus ir dėl draugės buvimo bute įvykio metu. Be to, byloje pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad bute svetainėje esantis minkštų baldų komplektas (sofa) neišsiskleidžia, t.y. nėra miegamosios dalies, nors tuo tarpu apklausta nukentėjusioji parodė, kad ji neva atsibudo svetainėje, kur lova buvo išskleista. Teigia, kad išanalizavus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duotus nukentėjusiosios parodymus, iš kurių matyti, kad ji vis skirtingai aiškino aplinkybes, darytina vienareikšmiška išvada dėl nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo. Nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys patys sau, be to, nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių jokie duomenys ne tik, kad nepatvirtina, priešingai – paneigia. Apeliantų teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad, paaiškėjus, jog nukentėjusiosios sutuoktiniui J. P. sužinojus apie sutuoktinės naktinį negrįžimą, nukentėjusioji labai išsigando, tačiau su savo drauge sukūrė versiją, t.y. nutarė meluoti, siekdama save pateisinti, nepagrįstai apkaltino D. B. prievartiniais lytiniais santykiais.

2.3. Skunde teigiama ir tai, kad nors nukentėjusioji G. P. teigia nebeprisimenanti, kas vyko Amatininkų užeigoje bei kas vyko taksi automobilyje ir po to, ji pati tai paneigia savo vėlesniais parodymais, kad ji prisimena ir suprato, kas vyksta, kur ji einanti ir kur ji esanti, todėl, pasak apeliantų, ji negalėjo būti bejėgiškos būklės. Akcentuojama ir tai, kad nukentėjusioji apklausiama teisme parodė, kad ji galėjo laisvai vaikščioti D. B. bute, ji pati išėjo pro duris, jos laisvė nebuvo niekaip suvaržyta ar kitaip apribota. Taip pat apeliantai teigia, kad objektyviai niekaip negali būti įtikinama nukentėjusiosios versija, neva vonioje ant grindų ją D. B. prievartavo, vertinant pastarojo ūgį bei vonioje išmatuotą atstumą ir nukentėjusiosios ūgį, objektyviai neįmanoma tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė nukentėjusioji, tokiame mažame plote nei atsigulti, nei pusiau atsigulti, nei muistytis, o juo labiau atlikti lytinį aktą. Be to teigia, kad nukentėjusiosios parodymai negali būti absoliutinami.

2.4. Apeliantai nurodo nesutinkantys ir su teismo išvada dėl specialistų išvadų vertinimo, kadangi teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą buvus lytinį aktą. Byloje esančios specialistų išvados – priešingai teismo padarytai išvadai – patvirtina, jog lytinio akto nebuvo. Nurodo ir tai, kad apžiūrėjus apelianto D. B. butą, spermos pėdsakų, nukentėjusiosios plaukų rasta nebuvo. Atlikus nukentėjusiosios suknelės, liemenėlės bei kelnaičių apžiūrą, taip pat nebuvo rasta spermos pėdsakų. Dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad „Amatininkų užeigoje“ D. B. tualete laikė nukentėjusiąją už žastų, rankų, kad nukentėjusioji taksi automobilyje buvo užlipusi D. B. ant kelių bei judėjo ant galinės sėdynės, po ko ją D. B. nuo savęs nukėlė rankomis. Be to, remiantis specialisto išvada, G. P. nustatyti sužalojimų senumas prieštarauja tariamų prievartinių lytinių santykių laikotarpiui.

2.5. Skunde analizuodami nukentėjusiosios parodymus, apeliantai nurodo, kad pastaroji tai prisimena vienas detales, tai kitų jau neprisimena, o teismas, pasak apeliantų, nepagrįstai tai vertino kaip sąžiningą klydimą, kadangi tai reiškia, jog išvados apie kai kurių aplinkybių (ne) buvimą padarytos, vadovaujantis abejotinais duomenimis, kas akivaizdžiai prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

2.6. Apeliantų teigimu, skundžiamame nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, kad nukentėjusioji kaltinime nurodytu laiku buvo bejėgiškos būklės, kadangi iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji jautė ir suprato su ja neva daromus veiksmus, ji detaliai paaiškino lytinio akto aplinkybes, kad buvo su ja lytiškai santykiaujama natūraliu būdu per makštį, tai jog nukentėjusioji priešinosi muistantis visu kūnu ir stumiant rankomis D. B., prašė jo liautis. Aplinkybę apie vykusį lytinį aktą G. P. sprendė iš per miegus iškilusį vaizdinių. Tyrėjo G. B. teigimu, 2017-08-12 nukentėjusioji nesiskundė skausmais. Apeliantai teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad einant pas D. B. į namus, nukentėjusioji buvo valinga ir suvokė savo veiksmus, kas paneigia pastarosios bejėgišką būklę. Taip pat nurodo, kad jokių rašytinių bylos duomenų, kuriais būtų nustatytas nukentėjusiajai girtumas ar apsvaigimo laipsnis, nėra. Byloje esantis vaizdo įrašas, taip pat liudytojų J. O., E. G. parodymai paneigia nukentėjusiosios bejėgišką būklę.

2.7. Skunde nurodoma, kad apklaustas teisiamojo posėdžio metu taksi automobilio vairuotojas nurodė, kad taksi automobilyje nukentėjusioji elgėsi lengvabūdiškai ir provokuojančiai – apsižergė D. B., bučiavo jį, trynėsi jam į kojas. Įrašas, esantis byloje taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji į D. B. butą įėjo niekieno neverčiama, linksmai nusiteikusi. Bute taip pat nebuvo laikoma prievarta. Posėdžio metu teigė lovoje prabudusi viena, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė prabudusi svetainėje, šalia gulėjo vyras, su kuriuo sėdėjo. Be to, apklausiamas D. B. nurodė, kad atsikėlus jokios kalbos apie išžaginimą ar įvykusį lytinį aktą nebuvo, jis atsikėlęs pasiūlė nukentėjusiajai kavos, arbatos. Apie išžaginimą nukentėjusioji nieko nesakė ir draugei, nei mamai, o į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik praėjus dviem dienoms po įvykio. Teigia, kad nukentėjusiosios parodymais negalima vadovautis dėl jų prieštaringumo ir nenuoseklumo, o pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, aplinkybę apie lytinių santykių buvimą grindė iš esmės G. P. parodymais, tokiu būdu nepagrįstai atmetant kitus byloje esančius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis lytinių santykių nebuvo, o nukentėjusioji melavo bijodama prarasti šeimą. Tokiu būdu, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principą ir byloje nepašalinus kilusių abejonių buvus lytiniam aktui, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

2.8. Skunde teigiama ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad D. B. veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Juo labiau, kad byloje esantys objektyvūs duomenys, t.y. specialisto išvados, apžiūros protokolai, nepatvirtina lytinių santykių buvimo fakto. Svarbi ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji į apeliantui D. B. priklausantį butą nebuvo atvesta apgaule ar laikoma ten prieš jos valią.

2.9. Apeliantai teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nagrinėjamu atveju, kadangi teisėja E. G. ir nukentėjusiosios atstovas adv. R. Merkevičius palaiko ne tik kolegiškus, bet ir artimesnius draugiškus santykius. Be to, nors byla buvo nagrinėjama neviešame teismo posėdyje, jame dalyvavo ir nukentėjusiosios sutuoktinis, kas teismui nebuvo jokia naujiena. Teigia, kad tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai kelia pagristų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, kadangi iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog su nukentėjusios puse turėjo vykti neprocesinis bendravimas, bylos nagrinėjimui turinčiais reikšmės klausimais, apie kurį visiškai nieko nežinojo gynybos pusė. Apeliantų teigimu, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą, sudarydamas tokią situaciją, kurioje galėjo sukelti abejonių teismo nešališkumu.

2.10. Taip pat skunde nurodama, kad buvo pažeistas ir rungimosi principas, dėl ko buvo suvaržytos įstatymų garantuotos apelianto kaip kaltinamojo teisės, kadangi suteikus teisę pasakyti atsikirtimus ir pastabas dėl to, kas pasakyta pirmiau baigiamosiose kalbose, nukentėjusiosios atstovas perskaitė naują baigiamąją kalbą, visiškai nesusijusią su tuo, kas buvo pasakyta pirmiau baigiamosiose kalbose, o teismas tuo tarpu nesiėmė jokių įstatymų numatytų priemonių, kad nebūtų pažeistos kaltinamojo teisės.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. B. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios G. P. atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

D. B. ir jo gynėjų apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

5. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, įrodymais pripažino duomenis, kurių negalima patvirtinti jokiais procesiniais veiksmais, ir tuo pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsdamas motyvais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių, neištyręs visų bylos įrodymų, neišanalizavęs jų tarpusavio ryšio, sąsajumo ir nepateikęs vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės, įrodymus vertino selektyviai, pirmenybę suteikdamas D. B. kaltinantiems įrodymams ir nemotyvuotai atmesdamas byloje esančius jo kaltę paneigiančius įrodymus, tai yra, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. B. kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, atliko selektyvų, atsietą nuo bendro konteksto įrodymų vertinimą, todėl toks Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir yra naikintinas.

7. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Patvirtindamas ar paneigdamas tokią išvadą, teismas turi įvertinti situacijos kontekstą – ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar šiuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiškoje būklėje atsidūręs asmuo prieš tai leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2014).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji buvo išžaginta, tai yra kad su ja prieš jos valią buvo atliktas lytinis aktas šioje byloje nėra. Aptariamoje situacijoje dalyvavo du asmenys: apeliantas ir nukentėjusioji G. P., kurie situacijos aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino skirtingai-apeliantas neigia, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo lytinis aktas, o pastaroji ne tik tvirtina, kad lytinis aktas buvo, bet ir nurodo, kad jis buvo prievartinis, prieš jos valią, jai aiškiai parodžius, kad ji nenori lytinių santykių ir tai įvyko, jai būnant bejėgiškoje būklėje dėl jos apsvaigimo. Visgi, kolegija, įvertinusi įrodymus, daro išvadą, kad nukentėjusiosios kaltinimas, kad nuteistasis ją išžagino jos nurodytomis aplinkybėmis, nėra įrodytas, taip pat nėra pakankamai įrodymų, kad nuteistasis ir ji lytiškai santykiavo. Nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių yra prieštaringi: vienuose parodymuose ji nurodo, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio , ji nieko neprisimena, kas vyko naktį , tik iš ryto iš fizinių pojūčių (maudė lytinius organus, buvo mėlynių) supratusi, kad su ja buvo lytiškai santykiauta, kituose parodymuose ji nurodo, kad jai atsigamino atmintis ir ji prisiminė su ja prieš jos valią lytiškai santykiavusio nuteistojo veiksmus, savo pasipriešinimą ir pan. Iš jos apklausų matyti, kad ji apklausiama vienu ir tuo pačiu metu vienu ir tuo pačiu klausimu gali duoti prieštaringus parodymus. Savo apklausose nukentėjusioji G. P. pasakojo sekančiai:

9.2017-08-12 protokole- pareiškime nukentėjusioji G. P. nurodė, kad iš 2017-08-09 į 2018-08-10 bute (duomenys neskelbtini), buto numerio nurodyti negali, 1 kartą natūraliu būdu ją išžagino nepažįstamas vyras (t. 1 b.l. 7-8);

9.1. 2017-08-12 apklausta ji parodė, kad 2017-08-09 ji su drauge R. U. (J.) bendravo nuo 19 val. „Panoramos“ prekybos centre, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, po to jos toliau bendravo Amatininkų“ kavinėje, adresu Didžioji g. 19, Vilniuje. Iš viso, kiek ji pamena, ji per vakarą išgėrė apie 3 litrus alaus, o paskui nelabai prisimena. Būnant „Amatininkų „ kavinėje, prie jų staliuko prisėdo tas vyras, kuris vėliau ją išžagino. Nuo to momento ji visiškai nieko neprisimena, kas vyko „Amatininkuose“. Ji 2017-08-10 turbūt apie 11 valandą atsikėlė nepažįstamame bute, kaip vėliau sužinojo, virš (duomenys neskelbtini) prekybos centro, visiškai nuoga, lovoje kažkuriame iš kambarių. Butas greičiausiai 2 gyvenamųjų kambarių, jai atrodo, kad ji atsikėlė tame kambaryje, kuris sujungtas su virtuve. Vyriškis pasakė, kad buvo gera naktis, apie kažkokią klaidą kalbėjo ir jai pasakė, kad ji išgertų tabletę nuo nesaugaus lytinio akto. Ji buvo labai išsigandusi, norėjo kuo greičiau sprukti iš to buto, bute R. nebuvo, bet ji matė jos daiktus. Ji buvo didelėje panikoje, ieškojo savo rūbų, bet jų nerado, šeimininkas jai nepadėjo ieškoti, tada jai davė kažkokią savo ilgą palaidinę, iškvietė taksi, davė 5 eurus. Ji taksi automobiliu 2017-08-10 apie 12 valandą grižo į savo butą, ten buvo jos motina V. G.-K., ji prižiūrėjo jos 3 metų vaiką. Vyras J. P. buvo komandiruotėje užsienyje. Kai grįžo, savo motinai nieko nepasakė, nors ši klausė, kur ji buvo. Pasakė, kad užmigo, todėl ir negrįžo naktį. Į namus ji grįžo be savo daiktų. Apie 14.00 val. susitiko su R. prie Matulaičio bažnyčios, Pašilaičiuose. R. jai perdavė jos rankinę su daiktais, nieko daug nekalbėjo, tik pasakė, kad jos būklė buvo labai bloga „Amatininkuose“ ir vyras, kurio R. nepažįsta, pasinaudodamas jos būkle, įsitempė į kažkokį automobilį ir ją išsivežė. Iš kur pas R. atsirado jos rankinė, ji nepaklausė, o ši nepasakojo. 2017-08-11 apie 9.00 val. ji dar kartą turėjo susitikti su R. prie jos namų, (duomenys neskelbtini) R. nepriėjo, tik pasakė telefonu, kad iš jos neužrakinto automobilio Hyundai Coupe paimtų savo likusius daiktus. Maišelyje buvo jos kelnaitės, suknelė ir liemenėlė. Ji iš pradžių nenorėjo prisipažinti kas įvyko, su R. net versiją aptarė, kad ji pas ją leido laiką, kad nieko nebuvo. Nors iš karto po įvykio ji jautė, kad buvo išžaginta, buvo rankos apdaužytos, mėlynės tarp kojų, dar išrautas kuokštas plaukų iš galvos. Kaip per miglą atsimena, bet tikrai taip buvo, kad tas vyras kažkurioje vietoje ant jos lipo, kiek prisimena iki pusės apsirengęs. Ji tikrai pamena, kad su ja atlikinėjo lytinį aktą natūraliu būdu per makštį, ji bandė jį nustumti, sakė “lipk“, o jis, kiek pamena, jai sakė kažkokius gražius žodžius. Viskas vyko tamsoje, atrodo vonioje, jis savo kūnu spaudė ją per jėgą. Ji negali pasakyti, kiek truko lytinis aktas, ar jis baigė lytinį aktą, bet kadangi jai sakė išgerti tablečių nuo nesaugaus lytinio akto, tai ji galvoja, kad lytinis aktas buvo baigtas. Be sužalojimų ant rankų ir kojų, visą dieną skaudėjo lytinius organus. Iš pradžių planavo apie tai nepranešti, nes atmintis grįžo po truputį, ne viską galėjo nurodyti. 2017-08-11, apie 23.00 val., grįžo vyras, jis pyko dėl jos negrįžimo į namus, jos sužalojimų nematė, nelabai ir kalbėjosi. 2017-08-12, apie 9.00 val., vyras pradėjo jos klausinėti, reikalauti papasakoti, kas buvo, ir jai teko prisipažinti, tuomet ji papasakojo vyrui apie patirtą prievartą ir jis iškvietė policiją. Tikrai patvirtina, kad su ja buvo atliktas prievartinis lytinis aktas, buvo pasinaudota jos bejėgiška būkle, galbūt dėl girtumo atsiradusia būsena. Po įvykio ji savo kelnaites, liemenėlę ir suknelę, kurias dėvėjo įvykio metu, išskalbė skalbimo mašinoje, o to vyro duotą maikutę išmetė į šiukšlių dėžę bendrame konteineryje prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) gatvėje 2017-08-10. ( t. 1, b.l. 28-29);

9.2.Papildomos apklausos metu 2017-08-18 nukentėjusioji G. P. patvirtino susipažinimo su nuteistuoju aplinkybes, patvirtino, kad buvo labai apsvaigusi nuo išgerto alkoholio, todėl maždaug nuo 01.00-02.00 iki ryto, iki prabudo svetimame bute nuoga lovoje su tuo vyriškiu, su kuriuo susipažino kavinėje, nieko nepamena. Ji paranojiškai pašoko iš lovos, pradėjo bėgioti po kambarį, ieškoti drabužių, tačiau nerado nei rankinės, nei drabužių. Vyras pasakė, kad jos rankinė pas R.. Kokiu būdu R. paėmė rankinę, neaiškino. Vyras jai nieko neaiškino, tik sakė, kad jiedu praleido puikią naktį, patarė išgerti skubiosios kontracepcijos tabletę, nes jis nepamena, kur baigė lytinį aktą. Ji tuo metu paniškai po butą ieškojo drabužių, nieko neradusi, vonioje, gal iš skalbimo dėžės, ištraukė kažkokius vyriškus marškinėlius ir juos užsidėjo. Grįžusi atgal į svetainę, pasakė, kad „jos vyras taip nepaliks“, jis jai į tai atsakė, „kad jis turi geriausią Lietuvos advokatą“, iškvietė taksi, davė 5 eurus. Ji pamena, kad ji išėjo iš buto, nuoga, su to vyro marškinėliais. Iš vyro buto išėjo maždaug 11.00 val. Grįžusi namo prisėdo prie kompiuterio, parašė R., per programėlę „Mesenger“, paklausė kur jos rankinė. R. atsakė, kad pas ją. Tą pačią dieną ji susitiko su R. prie Matulaičio bažnyčios. R. pasakė, kad ji buvo labai girta, tokios būklės, kad ja galima būtų pasinaudoti, ir kad vyras, kuris sėdėjo su jomis „Amatininkuose“, išvedė ją iš baro ir įsisodinęs į automobilį kažkur išvežė. Daugiau R. jai nieko neaiškino. Kaip jos daiktai atsirado pas R., nepaklausė, nes buvo labai dideliame šoke, norėjo kuo greičiau atgauti savo daiktus, tarp kurių buvo dokumentai, piniginė, telefonas. Dar būnant bute vyras iš savo telefono kažkam paskambino, iš pokalbio suprato, kad jis kalba su R., ji jam patvirtino, kad jos rankinė pas ją, ji žinojo, kad R. turi jo telefono numerį. Ar jis buvo pažįstamas su R., ji nežino. Ji tuo metu iš savo telefono pasiskambino tam vyrui R. duotu telefono numeriu, paklausė, ar jo bute yra jos daiktai. Vyras jai patvirtino, kad jos daiktai yra jo bute. Dar miglotai pamena (tą jai vėliau patvirtino jos vyras J. P.), kad jis į jos mobilųjį telefoną skambino 2017-08-10 9.00 val. ryte, ji su juo nekalbėjo, pasakė, kad perskambins. Vėliau vyras papasakojo, kad jos telefono ragelį paryčiais kėlė R. ir lyg kažką kalbėjo apsimesdama ja, tačiau vyras suprato, kad telefonu kalba ne ji. Ji nežino, ar R. buvo tą naktį to vyro bute, tačiau mano, kad buvo, nes pas vyrą bute ji matė R. automagnetolos viršutinį skydelį, nes važiuojant link „Amatininkų“ ji skydelį matė R. rankose. Iš pradžių su R. dar buvo susitarę, kad ji nuo visų įvykį slėps, vyrui pasakys, kad ji nakvojo pas R.. Grįžusi namo, marškinėlius, su kuriais išėjo iš minėto vyro buto, išmetė į šiukšlių konteinerį. Drabužius išskalbė, pati po įvykio iki medicinos ekspertų apžiūros prausėsi du kartus, pirmą kartą vonioje, antrą po dušu. Kadangi nieko neatsiminė, ji visą laiką stengėsi prisiminti, kas atsitiko ir naktį jai iškilo prieš akis vaizdinys, kad vyras, pas kurį ji atsibudo namie, ją užgulęs vonioje ant grindų, nes ji pamena, kad ji ėjo į vonią vemti, po to ji pamena, kad buvo tamsu, lyg prietema, nes vonioje stiklinės durys, pamena, kad vyras ją buvo užgulęs iš viršaus, ji gulėjo ant nugaros, pamena, kad vyras ją spaudė savo kūnu, kad jam bandė priešintis, bet vėliau pavargo, nepamena, kad būtų šaukusi, pamena, kad minėjo, kad nuo jos nuliptų. Ji jautė, kad vyras su ja santykiauja natūraliu būdu. Kur vyras baigė lytinį aktą, nepamena. Ar vonios durys buvo tuo metu uždarytos, nepamena. Atsimena dar vieną epizodą, kad vyras ją ant rankų neša iš vonios į kambarį, lyg jautė, kad ji tuo metu buvo su kelnaitėmis ir liemenuku, suknelės ant jos nebuvo, kažkur greta girdėjo R. balsą, kuris klausė „kam tu ją išrengei“, vyras R. kažką atsakė, bet ką ji neatgamins. Kas ją nurengė nuogai, ji nežino, tačiau ryte ji pabudo visiškai nuoga. Kai pasiėmė drabužius iš R., suknelė ir liemenukas buvo dėmėti, bet ji nėra tikra, kad tai vėmalai. Pamena, kad vyras sakė, kad ji apsivėmė, dėl to jis ją nurengė. Penktadienio naktį grįžus vyrui iš komandiruotės, ji šeštadienį viską papasakojo vyrui. Tuomet vyras iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio jai skaudėjo dubens, tarpvietės bei pilvo raumenis, kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis, kurių iki tol nebuvo. Kraujosruvos buvo ant rankų bei ant šlaunų vidinės pusės. Ji yra įsitikinusi, kad „Amatininkuose“ sutiktas vyras ją išžagino, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl jos girtumo, maždaug nuo 01.00-02.00 val. ji visiškai nieko nepamena. Kadangi ji ištekėjusi ir su vyru yra puikiuose santykiuose, ji tikrai nesutiktų su tuo nepažįstamu vyru mylėtis savo noru, be to ji pamena, kad ji lytinio akto metu bandė priešintis ir muistytis, prašė vyro nuo jos nulipti. ( t. 1, b.l. 30-31).

9.3.Teisme nukentėjusioji G. P. parodė, jog neprisimena, kaip atsidūrė bute. Kiek išgėrė, neprisimena, kai gėrė alų, neapskaičiavo, buvo ir stipriųjų gėrimų. Geriau pamena dabar, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pamiršo paminėti kai kurias aplinkybes. Į D. B. namus nėjo, ją nuvežė. Ar galėjo savarankiškai judėti, neprisimena, taip pat neprisimena, kaip važiavo su D. B., kaip sėdo į taksi. Grįžusi namo, naktį iš 2017-08-10 į 2017-08-11, pamatė ant savo kūno mėlynes, iššukavo kuokštus plaukų, ir tuomet jai grįžo vaizdiniai, kad ją išžagino. Tai vyko vonioje. Jai pasidarė bloga, ji nuėjo į tualetą, o jis atėjo iš paskos. Stovėjo prie kriauklės pasilenkusi, kai D. B. pradėjo ją „grabinėti“ ją iš nugaros pusės, kiek tai truko, ji nepamena, ar kažką jam tuo metu sakė, taip pat nepamena. Ji lytinio akto metu gulėjo ant nugaros, kaip jis ją paguldė, nepamena. Jis spaudė visu kūnu, ypač dubens srityje. Bandė priešintis, prašė liautis, tačiau viskas vyko toliau. Lytinio akto metu gulint jos galva buvo į stiklines duris, o kojos į priešingą pusę. Neprisimena, ar kojos rėmėsi į ką nors. D. B. vonioje laikė ją už abiejų rankų – už žastų vidinių pusių, jis buvo apsirengęs tais pačiais tamsiais rūbais, kaip ir „Amatininkuose“. Gerai prisimena, kad jis ją spaudė, o ji priešinosi. Ar ji buvo apsirengusi lytinio akto metu, neprisimena. Priešindamasi ji sakė D. B. „liautis“, „baik“ . Lytiniai santykiai neskausmingi. Įbedė lytinį organą į makštį ir tiek, šį epizodą atsimena. Kitų aplinkybių neprisimena. Patį aktą atsimena aiškiai. Prisimena, kur buvo, kur gulėjo (vonioje). D. B. ją išnešė iš vonios. Tada ji užmigo. Neprisimena, ar buvo apsirengusi, kai vyko lytinis aktas. Kai pasiėmė daiktus, pamatė, kad rūbai dėmėti, ant jų baltas skystis. Grįžusi juos išskalbė, nes norėjo nuslėpti. Kai grįžo vyras, suprato, kad negalės pažiūrėti vyrui į akis, negalės taip gyventi. Ankščiau D. B. nepažinojo. Po įvykio ji nusiprausė. Nežinojo, kad reikia iš karto kviesti pareigūnus. Prieš atliekant lytinį aktą, jie su D. B. sėdėjo svetainėje. Atsikėlus ryte, jai buvo panika. D. B. kalbėjo apie naktį, buvo sudaromas vaizdas, kad tai buvo meilės naktis. Jai buvo baisu, norėjo kuo greičiau išeiti, nes nežinojo, kas tai per žmogus. Tuo momentu patikėjo tuo vaizdu, kad tai buvo nuostabi naktis. Lovoje atsibudo viena, išėjo pro miegamojo duris ir pamatė nuogą vyrą. (t. 2, b. l. 98-107).

10. Nuteistasis D. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, jis neneigė su nukentėjusiąja ir jos drauge R. susipažinęs galimai 2017-08-10, jam atsiradus „Amatininkuose“, jis prie jų prisėdo, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Paryčiais, tikslaus laiko nepamena, jis kartu su G. P. išvažiavo prie „Amatininkų“ laukusiu taksi automobiliu, kur tuo metu buvo R., nežino, tuo metu jie visi buvo labai girti, pamena, kad R., buvo labai girta, „nulūžo“ ant stalo. G. taksi pradėjo vemti, apvėmė jį, taksistas pradėjo šaukti ant jų, kad išmes iš taksi. Jis pasiūlė G. važiuoti pas jį apsitvarkyti, G. kažką pramurmėjo, tą pramurmėjimą jis suprato kaip sutikimą. Atvažiavus iki jo buto (duomenys neskelbtini), jie nuėjo į jo butą. Bute G. vėl vėmė. Jie bute gėrė konjaką, gražiai bendravo, G. žiūrėjo pro langą, džiaugėsi vaizdu už lango, sakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir kad tokio gražaus vaizdo nėra. Vėliau G. pradėjo skambėti telefonas, tada paaiškėjo, kad čia ne jos telefonas, o jos draugės R.. Kas vyko toliau, jis nepamena. Pamena, kad atsigulė kambaryje į lovą ir užmigo. Pabudo galimai apie 10 val., šalia jo gulėjo G., ji buvo su drabužiais, t. y. su suknele. Atsikėlus jie atsigėrė vandens, vėliau kavos, draugiškai, žmoniškai bendravo, kalbėjo bendromis temomis. G. pasakė, kad jai reikia važiuoti namo, prašė, kad jis surinktų visus daiktus bute, kurie buvo išmėtyti ir, kad susitiks vakare ir tuomet arba jai, arba jos draugei daiktus atiduos. Kas kvietė iš ryto G. taksi, nepamena. G. iš jo buto, kiek pamena, išėjo su suknele. Dienos metu jam paskambino G., paklausė kaip jis laikosi, ramiai pakalbėjo, G. paklausė, ar jis galės surinktus daiktus atiduoti draugei vakare. Jis sutiko, pasakė, kad vakare susitiks „Dine“ restorane. Apie 20 val. jis su R. susitiko restorane, atidavė G. daiktus, kokie daiktai buvo, jis nepamena, sukrovė viską į maišelį ir tiek. Su R. pasėdėjo restorane, pasikalbėjo, pavakarieniavo, po to taksi nuvažiavo į „Panoramą“, nes ten stovėjo R. automobilis. Daugiau nebuvo sutikęs nei G., nei R.. Kas buvo tą naktį po to, kai jis užmigo, nieko neatsimena. G. iš ryto pabudusi nieko nesakė, kad būtų naktį išžaginta, kad tarp jų buvo lytinis aktas. Kodėl jį kaltina išžaginimu, neįsivaizduoja. Teisme patikslino, kad ryte G. išvažiuojant davė jai pinigų taksi, nes G. pasakė, kad neturi. G. mėlynės ant rankų galėjo atsirasti tada, kai jis ją už rankų prilaikė kavinės tualete, kai ji vėmė, taip pat jis ją prilaikė už žąstų, kai ji vėmė taksi automobilyje ir blaškėsi. Būnant kavinėjė, G. rodė jam dėmesį. Važiuojant į jo namus taksi automobiliu, G. atsisėdo ant jo kelių, glaustėsi, imituodama lytinį aktą, bučiavo jam į kaklą, kojomis daužė vairuotojo sėdynę. Vienu tarpu ji vėl pradėjo vemti, apvėmė ir jį, ant kilimėlio. Taksi vairuotojas pradėjo pykti, grasino juos išsodinti. G. savo valia ėjo į jo butą, ji įbėgo į liftą, pati paspaudė aukšto, kur yra jo butas, numerį, kai jis pasakė aukštą. Ryte P., susiskambinusi su R., su kuria buvo susikeitusios telefonais, suprato, kad jos vyras sužinojo, kad ji nenakvojo namuose, ji tarėsi su drauge, kad ji neva nakvojo pas ją. G. sakė, kad jos vyras valdingas ir kad ji jo prisibijo. Taip pat jis patikslino, kad su G. lytinių santykių neturėjo ir jokių kalbų apie tai, kad ji nusipirktų piliulę po nesaugių lytinių santykių, nebuvo (t. 1, b.l. 152,154, t.2, b.l. 174-184).

10.1.2017-08-25 ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp nukentėjusiosios G. P. ir nuteistojo D. B. metu nukentėjusioji pakartojo savo parodymus, kad tamsioje patalpoje, vonioje ją pradėjo „grabinėti“ vyras, sakė kažkokius žodžius, paguldė ant grindų, užgulė ją visu kūnu, spaudė ją visu kūnu, stipriai spaudė dubens sritį, ji bandė priešintis, bandė nuo savęs nustumti, jautė, kad jo lytinis organas įkištas jai į makštį, matė, kaip vyras juda bei jautė jo judesius savyje, toliau vėl nieko neprisimena. Patvirtino, kad jos vyras jai rašė: „kur dingai, kodėl neatrašai, atsiliepk“. Kai ji neatsiliepė, vyras jai minėjo, kad kreipėsi į policiją, kad ji dingo, bet vėliau atšaukė, kaip tai padarė, nežino. Po įvykio su vyru ji susisiekė, kai tik sugrįžo namo. Vyrui pasakė, kad ji atsirado, kad su ja viskas gerai. Jis labai pyko ir padėjo ragelį. Į policiją kreipėsi šeštadienį ryte. Iš tos nakties atsimena vienintelį epizodą, kad ji „prievartaujama“ vonioje ant grindų. Nuteistasis D. B. su nukentėjusiosios parodymais sutiko iš dalies dėl jų susipažinimo aplinkybių, pakartojo savo ankstesnius parodymus bei parodė, kad neprisimena, ar tarp jo ir G. buvo lytinis aktas. Ryte jie su G. bendravo labai maloniai, G. nieko neminėjo apie tarp jų įvykusį lytinį aktą, nesakė, kad jis ją žagino, jie labai gražiai išsiskyrė. Buvo tik toks pokalbis, ką jie čia veikė, šoko ar pan. Apie išžaginimus jokios kalbos nebuvo (t. 1, b. l. 67-73).

11. Liudytoja R. J. (buv. Uselytė), prieš įvykį laiką kavinėse leidusi su nukentėjusiąja G. P., savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad įvykio naktį iš „Amatininkų„ kavinės su nuteistuoju G. P. išvažiavo kartu, kad ši buvo apsvaigusi nuo alkoholio. G. P. negrįžus į namus nakvoti, jos ieškojo jos vyras, skambinęs bei rašęs SMS G. telefonu, kuris per klaidą buvo patekęs pas ją. Susitikus kitą dieną su G. P., pastaroji nieko jai nesakė apie išžaginimą, o nuteistasis, su juo susitikus dėl daiktų perdavimo, nurodė gražiai bendravęs su G. P..(t. 1 b.l. 80-81, t.2 b.l. 145-149).

12. Nukentėjusioji G. P. apie tai, kad neva buvo išžaginta, grįžusi į namus, nepasakojo nei savo motinai V. K.-G., nei savo vyrui J. P., apie tai ji papasakojo savo mamai 08-11 dieną, o sutuoktiniui sekančią dieną po jo grįžimo iš komandiruotės, t.y.08-12 dieną.

12.1. Liudytoja V. K.-G.- tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad įvykio naktį jos dukra negrįžo į namus ir kad dėl to pyko jos vyras, savo parodymuose ji nurodė: 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, ji dukros prašymu saugojo anūkę G., nes ji pati buvo išėjusi su drauge R. švęsti savo buvusio gimtadienio. Su dukra dar bendravo telefonu 23.00 val., G., pasakė, kad ji dar negrįš, nes turi dar likti, nes turi padėti draugei. Vėliau ji jai skambino visą naktį, tačiau neprisiskambino. Kažkuriuo metu jai skambino žentas, kuris tuo metu buvo užsienyje, sakė, kad negali prisiskambinti G.. Jie su juo visą naktį susirašinėjo SMS, jis vis klausė, ar grįžo G.. Namo G. grįžo apie 9.00 val. – 10.00 val. ryto, bet tiksliai laiko pasakyti negali. Buvo labai išsigandusi, sutrikusi ir pasimetusi, apsirengusi svetimais drabužiais, nebedėvėjo savo suknelės. Vietoj jos buvo užsivilkusi kažkokius beformius marškinėlius, spalvos pasakyti negali. Su savimi neturėjo jokių daiktų, atėjusi namo pasakė, kad jai reikia persirengti ir nuvažiuoti pasiimti savo daiktus – rankinę ir mobilų telefoną, ji pasakė, kad daiktai pas draugę R.. Ji G. paklausė, kas atsitiko. Ji jai atsakė, kad dabar nepasakos, nes jai dabar per sunku. Nepastebėjo, kad G. būtų apsvaigusi nuo alkoholio, ar atrodytų tartum visą naktį gėrė. Kitą dieną ji jai pasakė, kad ja pasinaudojo vyriškis, kad jam ji priešinosi, bet jis panaudojo jėgą, rodė mėlynes ant rankų. Ji buvo išsigandusiu žvilgsniu. Konkrečiau nieko nepasakojo, o ji jos ir neklausė. Vėliau ji jos paklausė, ar paliks viską nežinioje, ar praneš policijos pareigūnams. Dukra pasakė, kad nežino, nes dar nenusprendė ar papasakoti apie įvykusį įvykį vyrui. Vėliau jos žiniomis kitą dieną grįžo namo vyras ir G. jam viską papasakojo, kas su ja atsitiko (t. 1, b.l. 85-86).

12.2.Liudytojas J. P. parodė, kad G., jam būnant komandiruotėje užsienyje, informavo, jog išeina susitikti su drauge į „Panoramos“ restoraną. Vėliau, tarp 11 ir 12 val. vakaro, informavo, kad važiuoja toliau į miestą. Praėjus laikui, pradėjo jai skambinti, rašyti žinutes. Jokio atsako nebuvo, telefono ragelį pakėlė jos draugė R., pokštaudama apsimetė G., tada jis padėjo ragelį. Rašė žinutę, kad G. atsakytų. Atsiliepė R. 2 ar 3 val., tikslaus laiko nepamena. Vėliau matė, kad G. savo telefono nevaldo, jam buvo atsakyta, kad telefonas išsikrauna. Daug kartų skambino, bet ragelio nekėlė. Ryte prabudęs apie 8-9 val. vėl skambino, kol atsiliepė žmogus, pamanė, kad žmona, sakė perskambins vėliau, bet neperskambino. G. mama paskambino ir pasakė, kad G. parėjo, kad viskas gerai, tuo pokalbis ir baigėsi. Grįžęs po komandiruotės, buvo piktas, nes ji neatsiliepė į skambučius. Jos balsas buvo vos gyvas, ne toks, kaip visada, suprato, kad ne viskas gerai žmonai, bet su ja nebendravo, nes buvo įsižeidęs. Kitą dieną, supratęs, kad su žmona kažkas atsitiko, nes ji buvo nesava, išbalusi, pajuodusiais paakiais, pasiūlė pasikalbėti r tada ji pasakė, kad ją„ išprievartavo“. Tada jis iškvietė policiją.( t. 1, b.l. 75-76, t.2, b.l. 104-107)

13. Kolegija, vertindama liudytojų V. K.- G., J. P. parodymus, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo jų parodymus vertinti kaip patikimus parodymus, patvirtinančius nuteistojo D. B. kaltumą. Šie asmenys tik patvirtino nukentėjusiosios parodymus. Nukentėjusioji turėjo rimtą pagrindą nuo artimųjų slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, nes ji negrįžo į namus visą naktį, nors mamai, buvusiai su jos mažamete dukra, žadėjo grįžti laiku, be to ji sužinojo, kad jos vyras, buvęs komandiruotėje, išsiaiškino, kad ji, nenakvojusi namuose, nežinia kur buvo, nes nenakvojo ir pas draugę R.. Tai, kad nukentėjusioji G. P. bijojo, kad jos vyras sužinos, kad ji nakvojo svetimo vyro namuose, kad jis yra valdingas ir kontroliuoja nukentėjusiąją, galima spręsti iš jo skambučių, rašytų žinučių aptariamo įvykio naktį (t. 3, b.l. 100-103, žinutės savo turiniu reiškia ne tik rūpestį dėl G. P., tačiau jos savo turiniu yra griežtos, įsakmios), jo elgesio sugrįžus iš komandiruotės, nukentėjusiosios elgesio, kai ji sužinojusi, jog vyras žino apie tai, kad ji namuose nenakvojo ir galimai pranešė policijai, su liudytoja R. J. kūrė versiją, kad ji nakvojo pas ją . Tą savo parodymais patvirtino liudytoja R. J., nuteistasis D. B., teigęs, kad G. iš ryto jo namuose sužinojusi, kad vyras suprato, jog ji nenakvojo namuose, pradėjo skubiai ruoštis, pasakė jam, kad jos vyras yra valdingas ir ji jo prisibijo, todėl skubiai turi vykti į namus. Prie jo ji telefonu derino su R. J., kad sakys, jog nakvojo pas ją. Iš nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, kad ji bijojo papasakoti vyrui tiesą. Iš pradžių su R. jos buvo susitarusios, kad ji slėps, jog nakvojo mažai pažįstamo vyro namuose, o savo vyrui pasakys, kad nakvojo pas R,.

14.Kolegija, vertindama nukentėjusiosios G. P. parodymus dėl jos išžaginimo, atkreipia dėmesį, kad tokia jos versija pasiteisino, ji jos vyrui buvo priimtinesnė: jai papasakojus, kad ji buvo išžaginta, jis jos kaip seksualinio smurto aukos pradėjo gailėtis, nebesmerkė jos už tai, kad ji naktį negrįžo į namus, guodė ją, sakė nesijaudinti, jo įsižeidimą pakeitė globa ir rūpestis. Ta prasme tokie nukentėjusiosios parodymai, kaltinantys apeliantą išžaginimu, vardan šeimos interesų bei jos pačios interesų nukentėjusiajai buvo naudingi, bet tai kelia abejones jos parodymų dėl išžaginimo teisingumu. Apylinkės teismas, vertindamas aptariamą situaciją, kad nukentėjusioji, pateikdama vyrui versiją, kad ji buvo išžaginta, rizikavo labiau savo ir sutuoktinio asmeniniais santykiais, nei jam pateikdama versiją, kad namuose nenakvojo, nes nakvojo pas draugę, neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiosios sutuoktinis jau buvo išsiaiškinęs, kad ji pas draugę nenakvojo, o sužinojęs apie neva buvusį išžaginimą jos labai gailėjo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra nuneigta nuteistojo versija, kad nukentėjusioji, negrįžusi nakvoti į namus, bijodama sutuoktinio pykčio, nuteistąjį apkalbėjo, apkaltindama jos išžaginimu, ir taip ji pati kaip seksualinio smurto auka sulaukė savo vyro gailesčio, užuojautos.

15.Tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvykio naktį įvyko lytinė sueitis, be nukentėjusiosios parodymų, kitų įrodymų nėra. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr.S 318/2017 (01) nustatyta, kad ant G. P. suknelės, kelnaičių spermos nerasta (t. 1 b.l. 63-64). Kolegijai nėra suprantama, kad nukentėjusioji, kaltindama nuteistąjį išžaginimu, netrukus po įvykio panaikino galimus įrodymus: ji parodė, kad išskalbė drabužius, pati išsimaudė kelis kartus, neva, nežinodama, kad to daryti negalima. Tiek nukentėjusioji, tiek apie įvykį iš jos sužinojusi jos motina pagal savo brandą, gyvenimo patirtį ir išlavinimą (abi yra aukštojo išsilavinimo), galėjo ir turėjo suprasti ir numatyti, kad to daryti negalima, tokios aplinkybės kolegijai leidžia abejoti, ar iš vis buvo toks nusikaltimas, apie kurį duoda parodymus nukentėjusioji ir ar buvo likę ant jos rūbų tokio nusikaltimo pėdsakai.

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto tyrimu G. P. nustatytos podinės kraujosruvos rankose ir kojose, o jos lytiniuose organuose sužalojimų nėra , požymių, kad su ja buvo lytiškai santykiauta, nėra, tepinėliuose ir tampone su mašties turiniu spermos nerasta (t. 1 b.l. 51-53, akto Nr. G 2622/15(01)). Apklaustas teisme, specialų tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas S. L. papildomai patvirtino, kad G. P. nustatyti sužalojimai nebūdingi lytiniam nusikaltimui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Vilniaus teismo medicinos tarnybos 2017-08-12 specialisto išvadą Nr. G 2622/17 (01), ir pateikdamas tik išorinės apžiūros metu nustatytą detalų sužalojimų aprašymą, jų pagrindu padarė kategorišką išvadą, kad pas nukentėjusiąją ant rankų ir kojų esančios kraujosruvos yra patirtos seksualinės prievartos padariniai, tai teismas padarė, galimai nepilnai susipažinęs su specialisto išvada bei tinkamai neįvertinęs specialisto paaiškinimų, duotų teisiamajame posėdyje, kur jis nurodė, kad jo nustatyti G. P. sužalojimai nėra specifiniai, būdingi išžaginimui (t. 2 b.l. 157-159). Apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje smulkiai išanalizavęs nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų lokalizaciją, padarė išvadą, kad tai patvirtina nukentėjusiosios G. P. parodymus apie prieš ją naudotą nuteistojo D. B. fizinę prievartą, jai priešinantis. Kolegija su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nes nei vienuose nukentėjusiosios parodymuose nėra nei žodžio apie D. B. prieš ją naudotą fizinį smurtą, išskyrus jos parodymus apie tai, kad jis, anot nukentėjusiosios, lytinio akto metu ją buvo užgulęs visu svoriu, ją spaudė ypač dubens srityje ir laikė ją suspaudęs už žąstų. Nukentėjusioji savo parodymuose mini, kad ji priešinosi nuteistajam, tačiau iš jos parodymų matyti, kad jos pasipriešinimas pagal ją buvo tik sakymas, kad jis baigtų, kad liautųsi, tai nepatvirtina apylinkės teismo išvados, kad nuteistasis jos pasipriešinimą įveikė, fiziškai prieš ją smurtaudamas.

17. Nukentėjusioji G. P. savo parodymuose itin akcentuoja, kad lytinio akto metu nuteistasis ją buvo prispaudęs savo kūnu prie plytelėmis išklotų grindų, tačiau specialiu medicininiu tyrimu nukentėjusiajai nebuvo nustatyti sužalojimai ant menčių, kryžkaulio srityje, kurie pagal teismo med. ekspertą, gulint ant plytelių dangos ir spaudžiant kūną gali atsirasti ant iškilių vietų, tokių kaip mentės, kryžkaulio sritis.

18. Nesant įrodymų, kad nukentėjusiajai G. P. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis, atliekant su ja prievartinį lytinį aktą, nėra nuneigta nuteistojo versija, kad sužalojimai rankose ir kojose galėjo atsirasti, jam ją prilaikant, kai ji vėmė kavinės tualete, taip pat jam ją laikant, kai ji sėdėjo jam ant kelių ir blaškėsi, važiuojant taksi automobiliu, kai jame pradėjo vemti. Nustatytos kraujosrūvos yra tokiose vietose, kuriose jos galėjo atsirasti nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad nuteistasis jo nurodytomis aplinkybėmis buvo su nukentėjusiąja kavinės tualete, patvirtino kavinės darbuotojas- liudytojas J. O., taksi vairuotojas E. G. patvirtino nuteistojo nurodytas aplinkybes taksi automobilyje. Pažymėtina ir tai, kad pati nukentėjusioji dėl mėlynių ant kojų nėra tiek kategoriška, teigia, nežinanti iš kur jos atsirado bei patvirtino, kad iki įvykio prieš 5 dienas su savo vyru yra turėjusi lytinius santykius, kas atitinka specialisto išvadoje konstatuotą galimą kraujosruvų atsiradimo terminą.

19.Tikrinant nukentėjusiosios parodymus, ar aptariamą naktį tarp jos ir nuteistojo buvo lytinis aktas, kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo D. B. parodymai šiuo klausimu nebuvo vienodi: ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad nepamena, ar turėjo su ja lytinius santykius, o teisme jis jau kategoriškai nurodė, kad su nukentėjusiąja aptariamą naktį savo bute lytiškai nesantykiavo. Tokie nuteistojo parodymai gali būti vertinami kaip jo prisitaikymas prie surinktų įrodymų (byloje nebuvo nustatyti jo biologiniai pėdsakai, kurie galėtų patvirtinti aptariamą faktą dėl lytinių santykių buvimo), tačiau ir toks galimas vertinimas dėl jo parodymų pakeitimo, nesant pakankamai įrodymų, kad lytinė sueitis tarp jo ir nukentėjusiosios buvo, neleidžia teismui konstatuoti, kad taip ir buvo. Be to, realizuojant nekaltumo prezumpcijos nuostatas, kaltinamas asmuo neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo ar nekaltumo.

20.Taip pat nuteistasis keitė parodymus dėl nukentėjusiosios persirengimo: ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad nukentėjusioji išėjo iš jo namų su savo suknele, kuria ji buvo apsirengusi įvykio išvakarėse, teisme jis patvirtino jos parodymus, kad ji išėjo iš jo namų su rūbu, paimtu jo namuose, savo suknelę palikusi, tą suknelę kartu su kitais daiktais jis tą patį vakarą perdavė nukentėjusiosios draugei R. J.. Kolegijos nuomone, toks jo parodymų pakeitimas dėl aukščiau išdėstytų motyvų taip pat nėra vada aptariamos situacijos vertinti pagal nukentėjusiosios versiją.

21. Taigi, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp D. B. ir nukentėjusiosios G. P. aptariamą naktį buvo lytinis aktas, nenustatyta.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad ir nustačius šią faktinę aplinkybę (turėtus lytinius santykius), tam kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, yra būtini visi šios nusikalstamos sudėties požymiai: prievartinis tokių santykių pobūdis prieš nukentėjusiosios valią, taip pat svarstytina, ar nukentėjusioji buvo bejėgiškoje būklėje ir ar tokią jos būseną supratęs tuo pasinaudojo nuteistasis.

23.Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusioji G. P. įvykio vakarą buvo stipriai apgirtusi nuo alkoholio ir tuo galimai yra paaiškinamas jos parodymų nenuoseklumas, fragmentiškumas. Pirmos instancijos teismo posėdyje apklausta psichiatrė-ekspertė A. S. patvirtino, kad dėl suvartoto alkoholio kiekio, gali sutrikti atmintis. Asmuo gali neatsiminti viso vakaro detalių ar kai kurių aplinkybių, atmintis gali sugrįžti ir tada asmuo gali prisiminti kai kurias detales, fragamentus ar daugiau, bet ar šie grįžę prisiminimai yra tikri, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (t. 2, b.l. 174-176).

24.Iš nukentėjusiosios G. P. parodymų matyti, kad ji teigia, jog netrukus po įvykio, pamačius ant kūno mėlynes, jai grįžo atmintis ir ji prisiminė, kad tarp jos ir nuteistojo jo bute vonioje vyko lytinis aktas prieš jos valią ir ji tam priešinosi.

25.Kolegija, darydama prielaidą, kad galimai tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo aptariamą naktį buvo lytinė sueitis, analizuoja nukentėjusiosios elgesį iki jos atsiradimo nuteistojo bute.

26. Nuteistojo D. B. parodymus, kad, išeidama iš restorano, nukentėjusioji G. P. buvo puikios nuotaikos, linksma, dar būdama kavinėje, jam sakė, kad nori važiuoti pas jį į namus, geranoriškai su juo važiavo taksi automobiliu, patvirtina žemiau aptariami įrodymai:

26.1.Liudytojas Jevgenijus (Jevgenij) Ostapenko, UAB „Vilko apetitas“ užeigos „Amatininkai“ pamainos direktorius, dirbęs aptariamu laiku, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad iš nukentėjusiosios G. P. bendravimo su nuteistuoju, jam susidarė įspūdis, kad tai yra pora: nukentėjusioji buvo meili nuteistajam, jų prisilietimai buvo geranoriški, jie sėdėjo vienas šalia kito, nuteistasis rūpinosi ja, kai ši kavinės tualete vėmė, prilaikė plaukus, prausė jai veidą. Po to ta pora taksi automobiliu, stovėjusiu prie kavinės, išvažiavo kartu (t.1 b.l. 83)

26.2.Tai, kad nukentėjusioji G. P. išvažiavo iš kavinės „Amatininkai“ vienu taksi automobiliu su nuteistuoju, su kuriuo jos bendravo kavinėje, savo parodymais patvirtino ir nukentėjusiosios G. P. draugė R. J.. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad G. vienu metu buvo jau labai girta, jie visi trys išėjo į lauką ir jiems atėjus prie taksi, vyras griebė jai iš rankų G., ji nenorėjo G. leisti važiuoti kartu su juo, tačiau vyras išgriebė ją iš jos rankų, įsodino į taksi ir su G. išvažiavo, o ji liko taip ir neįlipusi.(t.1 b.l. 80-81). Teisminio nagrinėjimo metu ši liudytoja, neneigdama to, kad iškart ji prieštaravo G. išvažiavimui su tuo vyriškiu, nes ji tuo metu buvo gerokai apgirtusi, bet paskiau pagalvojusi, kad tas vyriškis ja geriau pasirūpins, su tuo sutiko. Tas vyriškis pasakė, kad ja pasirūpins, jai nebuvo pagrindo juo netikėti, manė, kad jis yra G. kaimynas, nes kažkaip jai pasirodė, kad savas (t. 2, b.l. 145-149).

26.3.Liudytojas E. G., taksi automobilio, kuriuo nuteistasis D. B. ir nukentėjusioji G. P. grįžo iš kavinės į nuteistojo namus (duomenys neskelbtini), patvirtino nuteistojo parodymus, kad jų pora įsėdo į jo automobilį, kai jis buvo privažiavęs prie kavinės. Važiuojant moteris užsilipo šiam vyrukui ant kelių, jį apžergė buvo atsukusi į jį (liudytoją) nugarą ir su batais išpurvino sėdynę. Vyras sėdėjo gale, už priekinės keleivio sėdynės. Moteris trynėsi klubais į to vyriškio kojas, pirmyn, atgal klubais judėjo, sėdėdama jam ant kelių. Vyrukas darė tą patį įsitraukęs į veiksmą, dirbo rankomis. Jis paprašė jų nusiraminti, norėjo išlaipinti, nes jam buvo nemalonu. Moteris nulipo nuo kelių, nusiėmė batus. Po to ji vėl atsisėdo tam vyriškiui ant kelių, jiedu bučiavosi, apie tai sprendė iš garsų, nes automobilyje tyliai grojo muzika. Jam- liudytojui tai nepatiko ir jis paprašė jų liautis, tada moteris persėdo atgal į savo vietą už jo - vairuotojo, vyrukas toliu sėdėjo ramiai. Pravažiavus Islandijos sankryžą link Pramogų banko, jis išgirdo rūgtelėjimą, o pasukus į Gedimino pr., išgirdo, kad pilasi: moteris vėmė ant vyro kelnių. Vyrukas padarė susiraukusį veidą ir pasakė, kad atsiskaitys už tai, kas sugadinta. Juos privežė prie (duomenys neskelbtini) dangoraižio. Išlipęs vyrukas pradėjo kratytis vėmalus, paprašė servetėlių, jis jam atidavė visas savo servetėles. Moteris išlipusi vaikščiojo prie mašinos, kažką tai veikė. Kai jis apžiūrėjo sėdynę, mergina lakstė be batų, nes buvo nusiavusi automobilyje, kad nedaužytų sėdynės. Moteris pasiėmė batus iš mašinos ir įkišo į juos į vyro švarko kišenę. (t. 2, b.l. 178-183)

26.4. Apylinkės teismas kritiškai vertino liudytojo E. G., atsiradusio gynybos prašymu tik teisminiame procese, parodymus, bet kolegija neturi pagrindo tokiais šio liudytojo parodymais netikėti. Atkreipiamas dėmesys, kad tokio liudytojo atsiradimas teisminiame procese yra paaiškinamas. Iš nuteistojo parodymų yra žinoma, kad jis įvykio vakarą su liudytoju už jo suteiktas pavežimo paslaugas neatsiskaitė, nes neturėjo grynųjų pinigų, o liudytojas neturėjo skaitytuvo, leidžiančio atsiskaityti bankine kortele. Iš nuteistojo bei liudytojo E. G. parodymų yra žinoma, kad jie, nuteistajam paskambinus taksi vairuotojo telefonu, susitiko tos pačios dienos vakare ir nuteistasis su juo atsiskaitė už paslaugas bei nukentėjusiosios vėmimu padarytą žalą ir atgavo užstatytą asmens dokumentą. Tas aplinkybes patvirtina ne tik jų parodymai, bet ir D. B. telefono Nr. 666 88688 paslaugų detalioji ataskaita už laikotarpį nuo 2017-08-10 iki 2017-08-12 (t. 2, b. l. 168-171, 2018-11-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), kuri patvirtina jo- 08-11 dienos telefoninį skambutį minėtam liudytojui. Apylinkės teismas, kritiškai vertindamas šio liudytojo parodymus, tokį vertinimą grindė tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas neprašė apklausti šio liudytojo (toks prašymas pateiktas tik praėjus daugiau nei metams po šios informacijos gavimo), be to, liudytojo parodymai, anot apylinkės teismo, kelia abejonių ir dėl to, kad šis asmuo negalėjo pateikti jokių objektyvių duomenų, kad 2017-08-10 dirbo taksi pavežėju, nepamena, kokį automobilį vairavo (teisme nurodė, kad galimai dirbo su mėlyna „Toyota Prius“, arba auksinės spalvos automobiliu). Šią pirmosios instancijos teismo išvadą teisėjų kolegija vertina, kaip nepakankamai argumentuotą, kadangi teismas nevertino, jog liudytojas paaiškino savo darbo specifiką ir parodė, kad pavežėju jis dirba iki šiol, nuo įvykio praėjo dveji metai ir per tą laiką jis pakeitė bent 12 automobilių, taip pat teismas nevertino, kad šis liudytojas buvo surastas būtent gynybos dėka, nors apie tai, kad D. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), vyko kartu su nukentėjusiąja taksi automobiliu, kuriame nukentėjusiajai pasidarė bloga, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusiai prokurorei buvo žinoma nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų šiam svarbiam liudytojui surasti ir jį apklausti, todėl teismo argumentai, šioje dalyje atmestini, kaip visiškai nepagrįsti, nes baudžiamajame procese negalioja kaltės prezumpcija, ir už netinkamai atliktus ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmus, D. B. neatsako. Byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo ieškota liudytojo - taksi vairuotojo, nors jo parodymai, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, turėjo svarbios reikšmės. Liudytojas J. O. savo parodymuose buvo suteikęs informaciją, kokiu automobiliu išvažiavo nukentėjusioji su nuteistuoju ( jo parodymais tai buvo automobilis Toyota Prius e transport 1424 sidabrinės spalvos), tačiau jokių priemonių šio automobilio vairuotojo nustatymui nebuvo imtąsi.

27.Darant prielaidą, kad nukentėjusiosios G. P. fragmentiniai prisiminimai apie buvusį lytinį aktą su apeliantu yra teisingi, kolegija neturi jokių įrodymų, kad toks aktas buvo prievartinis. Iš nukentėjusiosios elgesio: meilaus bendravimo su apeliantu kavinėje, gana intymaus bendravimo taksi automobilyje, savanoriško jos atėjimo į jo butą, tolesnio bendravimo jo namuose darytina išvada, kad nukentėjusioji savo elgesiu nuteistajam pagrįstai leido tikėtis lytinio suartėjimo su nukentėjusiaja jos valia. Tai, kad buvo kitaip, teigia tik nukentėjusioji, kurios parodymai dėl aukščiau aptartų motyvų negali būti laikomi kaip tinkamas įrodymų šaltinis, atitinkantis BPK 20 str. reglamentuojamą įrodymų sampratą.

28.Kolegija nesiima spręsti, ar yra galimybė atlikti lytinį aktą nuteistojo buto nedideliame vonios kambaryje nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, nors pagal nuteistąjį tokią galimybę paneigia teisminio nagrinėjimo metu pateiktas 2018-11-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie nuteistojo buto vonios kambario dydį. Asmenys tokiais atvejais ir mažose erdvėse būna išradingi ir prisitaikantys, todėl kategoriškai neigti lytinio akto atlikimo galimybę tokioje mažoje erdvėje nėra pagrindo. Vienok, įvertinus aptariamo vonios kambario dydį, jame esančius vonios indą, klozetą, kitus baldus ar aksesuarus, tikėtina, kad atliekant lytinį aktą tokioje patalpoje ir bendru sutarimu, galimi sužalojimai, kurie konstatuoti nukentėjusiajai.

29.Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas yra nuteistas už prievartinio lytinio akto atlikimą su nukentėjusiąja, pasinaudojant jos bejėgiška būkle dėl girtumo. Teismas pripažino, kad bylos įrodymai patvirtino, jog nukentėjusioji buvo būtent tokioje būsenoje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apylinkės teismo išvada yra grindžiama prielaidomis, nes tokia nukentėjusiosios būsena buvo įrodinėjama subjektyviais liudytojų parodymais, pačios nukentėjusiosios prieštaringais parodymais. Kolegija neginčija, kad nukentėjusioji aptariamu laiku buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tą patvirtina ji pati, liudytojas J. O., parodęs, kad nukentėjusioji vėmė kavinėje, kad ji, išvažiuojant iš kavinės, nesiorientavo aplinkoje, buvo „kominė“, jai reikėjo padėti įlipti į taksi, tą iš dalies patvirtino ir liudytoja R. J.. Liudytojas E. G. irgi patvirtino, kad nukentėjusioji buvo girta, kad ji, važiuojant taksi automobilyje, vėmė. To, kad nukentėjusioji buvo girta, neneigia ir nuteistasis, parodęs, kad nukentėjusioji vėmė kavinės tualete, kad, važiuojant taksi automobiliu, ji irgi vėmė. Visgi šios aplinkybės tik patvirtina, kad nukentėjusioji buvo apgirtusi, tačiau tokia jos būsena neleidžia kategoriškai tvirtinti, kad ji dėl tokio girtumo buvo bejėgiškoje būklėje. Teisminėje praktikoje asmens bejėgiška būklė dėl girtumo yra pripažįstama tik tada, kai toks asmuo negali suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl tokios būklės negali pasipriešinti kaltininkui. Kolegija sprendžia, kad įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji buvo būtent tokioje būsenoje, nėra. Iš jau anksčiau paminėto vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji į nuteistojo gyvenamąjį namą įeina savarankiškai, jos judesiai yra koordinuoti, ji pati savarankiškai nesvyruodama įeina į liftą, keliantį į 26 aukštą, kuriame buvo nuteistojo butas. Ši aplinkybė rodo, kad nukentėjusioji aplinkoje buvo orientuota, adekvati. Taip pat iš bylos duomenų yra žinoma, kad nukentėjusioji iki patekimo į apelianto butą, mažiausiai tris kartus (kavinėje, taksi automobilyje) vėmė, taip fiziologiškai organizmas pašalino alkoholio perteklių, tuo pačiu sumažinant alkoholio sukeltą apsvaigimą. Vertinant nukentėjusiojos būseną dėl apsvaigimo nuo išgerto alkoholio , pažymėtina, kad jos mama tokio jos apsvaigimo nepastebėjo ir jai neatrodė, kad dukra atrodytų taip, kaip būtų gėrusi visą naktį, nors pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuo tokios neva bejėgiškos būklės tebuvo praėjusios tik kelios valandos: iš liudytojo J. O. parodymų žinoma, kad nuteistasis su nukentėjusiąja iš kavinės išvažiavo prieš 5 valandą., o iš mamos parodymų yra žinoma, kad dukra į namus grįžo apie 9-10 val. Tokios byloje nustatytos aplinkybės neleidžia kolegijai, priešingai nei apylinkės teismui, konstatuoti, kad nukentėjusioji buvo bejėgiškoje būklėje. Asmens paprastas apsvaigimas nuo alkoholio negali būti prilyginamas to asmens bejėgiškai būklei.

29.1.Byloje tik iš nuteistojo parodymų yra žinoma, kad jie su nukentėjusiąja parėję į jo butą, gėrė konjaką ir bendravo: kalbėjosi, nukentėjusioji grožėjosi vaizdu pro langą, minėjo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kad iš jos buto nėra tokio gražaus vaizdo, taip pat sakė, kad jos dukros vardas Gerda, t.y. toks pat, kaip ir nuteistojo sužadėtinės. Tokios nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiosios gyvenamosios vietos, dėl jos dukros vardo atitinka tikrovę, tai patvirtina jo parodymus apie jų tolesnį bendravimą bute. Pati nukentėjusioji tokių aplinkybių nenurodė, išskyrus jos paminėjimą, kad bute galimai gėrė, lyg prisimena burnoje brendžio skonį . Tokie jos parodymai dėl alkoholio vartojimo nuteistojo bute atitinka pastarojo parodymus. Byloje nėra nustatyta, kiek alkoholio išgėrė bute nukentėjusioji ir kokį jo poveikį ji patyrė, kaip nėra nustatyta, kad ji alkoholį gėrė prieš savo valią, tik iš jos parodymų yra žinoma, kad jai bute buvo bloga ir ji vėl vėmė. Įvertinus ir šias galimas aplinkybes, kolegija visgi sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, jai būnant bejėgiškoje būklėje. Nukentėjusioji, iki patekimo į nuteistojo, kurio iki to vakaro nepažinojo, butą, savo veiksmais leidusi jam suprasti apie galimus lytinius santykius, toliau bute gerdama alkoholinius gėrimus, sąmoningai save pastatė į tokią būseną, todėl lytinė sueitis su nuteistuoju, jei ji ir buvo, nevertinama kaip sueitis, pasinaudojant jos bėjėgiška būkle.

29.2.Be to iš įstatymo, reglamentuojančio išžaginimą, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, dispozicijos akivaizdu, kad tokios veikos kaltininkas turi suvokti, kad nukentėjusysis yra tokios būsenos ir tai suprasdamas, tuo pasinaudoja, atliekant lytinį aktą prieš nukentėjusiojo valią. Nuteistasis neigia, kad nukentėjusioji buvo tokioje būsenoje. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad ir pats apeliantas aptariamu laiku irgi ganėtinai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl akivaizdu, kad jam tikrąją nukentėjusiosios būseną jam įvertinti buvo sunku.

30. 2019-01-16 Krizių centro Vilniaus miesto specializuotos pagalbos centro psichologės E. D. pažymos matyti, kad G. P. 2019-01-11 teikta psichologinė pagalba, atliktas potrauminio streso sindromo testas (PTSS), naudojant PDS-5 metodiką. Moteriai nustatyti būdingi PTSS bruožai dėl patirtos seksualinės prievartos (t.3 b.l. 83-85), tačiau VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnybos 2019-02-07 specialisto išvada Nr. S/19 nustatyta, kad aukščiau nurodyta PDS metodika Lietuvoje neadaptuota, nenaudojama, nes jos tyrimai yra neobjektyvūs, nepatikimi (t. 3 b.l. 108). Esant tokiai specialistų išvadai, nėra pagrindo teigti , kad nukentėjusioji G. P. patyrė potrauminį stresą, susijusį su aptariama situacija.

31. Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad nukentėjusioji būtų linkusi piktnaudžiauti alkoholiu, linkusi į pažintis ir seksualinius nuotykius su nepažįstamais vyrais, kaip tik priešingai, tiek iš jos parodymų, pareiškimų, iš jos artimųjų parodymų, ji buvo šeimos žmogus, todėl akivaizdu, kad situacija, kurioje ji atsidūrė dėl jai nebūdingo per didelio jos atsipalaidavimo girtumo pasekoje, jai yra itin nemaloni, iki šiol sukelianti neigiamas emocijas. Kolegija, tai įvertinusi, mano, kad neatmetama galimybė, jog nukentėjusioji, sau ir artimiesiems ieškodama pasiteisinimų dėl aptariamos jai nepalankios situacijos, nepagrįstai kaltina nuteistąjį, duodama jį kaltinančius parodymus.

32. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, itin didelę reikšmę teikė nukentėjusiosios parodymams, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė D. B. apkaltinamąjį nuosprendį, yra nepakankami ir keliantys abejonių, grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, t. y. duomenimis, kuriais remiantis galima buvo tik manyti, kad D. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Konstatuota ir tai, kad šių abejonių taip pat nepavyko pašalinti apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą, priešingai, nebuvo surinkta jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių D. B. kaltumą, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi, įvertinęs nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimus ir remdamasis įrodymų visumos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais D. B. kaltę padarius BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl yra naikintinas ir D. B. atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5d. 1 p.).

34. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433/2016). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

35. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusiosios G. P. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kolegijai pripažinus, kad D. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 115 str. 3 d.2 p.). Taip pat, kolegijai priimant sprendimą, kad apeliantui pareikštas kaltinimas nepasitvirtino, naikinamas teismo sprendimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nukentėjusiajai G. P..( BPK 106 str.).

36.Apeliantas be skunde išdėstytų argumentų dėl jo nekaltumo, nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, pažeidė rungtyniškumo principą. Kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu , tokią teisę reglamentuojančios nuostatos yra suformuluotos Konstitucijos 29 str., 31 str. 2d., 109 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1d. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad teisėja E. G., nagrinėdama šią bylą, buvo šališka. Teisminio proceso metu nuteistasis D. B. buvo pareiškęs nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai E. G. tuo pagrindu, kad nukentėjusiąją G. P. atstovaujantis advokatas Remigijus Merkevičius neva yra ne tik bylą nagrinėjančios teisėjos bendramokslis, tačiau juos sieja ir artimesni draugiški santykiai. Vilniaus m. apylinkės teismo 2018-09-14 nutartimi toks nušalinimas nebuvo priimtas (t. 2, b.l. 88-89). Kolegija neturi jokio pagrindo vertinti, kad tokia teismo nutartis buvo neteisėta, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad teisėja būtų artimesniuose santykiuose nei su byla sietinuose procesiniuose santykiuose. Iš teisminio bylos nagrinėjimo matyti, kad teisėja buvo objektyvi, siekdama byloje nustatyti tiesą, ji neapsiribojo ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų vertinimu, bet tyrė tiek kaltinančios šalies, tiek besiginančios šalies pateiktus įrodymus, pats teismas procese buvo aktyvus. Byloje nurodyti apelianto pastebėti proceso trūkumai dėl nukentėjusiosios vyro dalyvavimo kaip ją lydinčio asmens neviešame procese nesuderinimo su kitais proceso dalyviais, dėl leidimo atsikirtimuose nukentėjusiojo atstovui pasakyti kaip ir naują baigiamąją kalbą, kuri nebuvo susijusi su kalba, išsakyta baigiamųjų kalbų stadijoje ir pan., vertintini kaip proceso ydingumas, tačiau tai nėra vada išvadai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Susipažinus su teisminiu procesu, akivaizdu, kad procesas buvo įtemptas, teisėja nuolat turėjo spręsti įvairius sudėtingus ar mažiau sudėtingus prašymus, todėl kai kuriais atvejais dėl proceso sudėtingumo galėjo padaryti apelianto minimus pažeidimus, tačiau jie jokiu būdu nevertinami kaip esminiai ar tendencingi. Tai, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat nėra vada to vertinti kaip šališkos teisėjos sprendimą. Šiuo atveju, teisėja, priimdama tokį sprendimą, surinktus įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Pažymėtina, kad aptariamoje situacijoje įrodymų vertinimas yra gana komplikuotas, byloje nėra akivaizdžių neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų vienos pusės ar kitos pusės versiją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti sprendimą dėl G. P. priteisto ieškinio 18, 67 Eurų turtinei žalai atlyginti, 3000 Eurų neturtinei žalai atlyginti iš D. B. ir priimti naują sprendimą:

G. P. ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

Panaikinti sprendimą dėl 3000 Eurų atstovavimo išlaidų priteisimo iš D. B. G. P..

Paskirtą D. B. kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą- neišvykti panaikinti.

Daiktinius įrodymus – rūbus (suknelę, kelnaites, liemenėlę) grąžinti G. P..

Byloje esančius vaizdo ir kitus įrašus, užfiksuotus magnetinėse laikmenose, palikti prie bylos.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai(parašai) Virginija Pakalnytė TamošiūnaitėUgnius TrumpulisLaureta UlbienėNuorašas tikras :Teisėja Laureta Ulbienė