Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. prašymą dėl 2019 m. birželio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo termino išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2019 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi atmestas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas (17 t., b. l. 177-187).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. S. prašymas tenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jei jas išsprendus nepasikeičia nuosprendžio esmė. Vadovaujantis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį <...> išnagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

5. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 22–25 straipsniuose. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

6. BPK 352 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

7. Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. S. įpareigotas likusią nesumokėtą baudos dalį – 64 (šešiasdešimt keturis) MGL (2 410,24 – du tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų ir dvidešimt keturis euro centus) sumokėti per 1 (vienus) metus, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2019 m. birželio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) Taigi, pagal BVK 22 straipsnio 2 dalį paskirtą baudą nuteistasis T. S. turėjo sumokėti per vienus metus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

9. Apygardos teismas pažymi, jog byloje nepaneigtas nuteistojo T. S. aiškinimas, kad jis neturėjo finansinės galimybės per įstatyme nurodytą terminą sumokėti baudos. Pateikti rašytiniai duomenys apie tai, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sirgo bei neuždirbo jokių pajamų ((duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini)), kas sudarytų sąlygas nuteistajam sumokėti teismo nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nuosprendyje nurodytą terminą. Apygardos teismas papildomai, savo iniciatyva, patikrino „Sodros“ duomenis apie asmens darbovietes bei gaunamas išmokas. Iš (duomenys neskelbtini) „Sodros“ duomenų registro išrašo matyti, kad nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „V.“ bei gavo atlyginimą, kuris siekia daugiau nei (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį. Be to, nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) gauna papildomas pajamas iš (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini). Išraše taip pat aiškiai matyti, kad nuteistojo nurodytais laikotarpiais (kai jis sirgo) jis iš darbovietės negaudavo jokių pajamų, tik gaudavo socialinę ligos išmoką iš „Sodros“. Kartu su prašymu pateikti nuteistojo T. S. duomenys patvirtina, jog jis yra mažamečio sūnaus N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o tai patvirtina ir tą aplinkybę, kad jis privalo jį išlaikyti ((duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nuteistojo kartu su prašymu pateikti duomenys (T. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) išrašas) patvirtina, jog jis jau yra savanoriškai sumokėjęs 645 (šešis šimtus keturiasdešimt penkis) eurus jam paskirtos baudos. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis T. S. vengia sumokėti baudą. Prašymą nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti, jos mokėjimą išdėstant dalimis nuteistasis teismui pateikė baigiantis baudos sumokėjimo terminui. Tai patvirtina jo ketinimą savanoriškai įvykdyti paskirtą bausmę.

10. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, jog po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).

11. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kokį maksimalų šios bausmės rūšies įvykdymo laikotarpį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį, nei iš karto buvo nustatyta, baudos įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai iš karto ar per atitinkamą nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Atsižvelgiant į paskirtos baudos ir sumokėtos baudos dydžius, jos likutį – 1 765,24 (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt penki eurai ir dvidešimt keturi euro centai), T. S. pateiktus dokumentus, kuriuose matyti, kad nuteistasis nemažą laiko tarpą sirgo, į tai, kad nuteistasis nevengia ir sutinka įvykdyti jam paskirtą piniginę baudą, tačiau šiuo metu neturi tiek pajamų, kad galėtų baudą sumokėti per teismo nuosprendyje nustatytą terminą, teismas sprendžia, kad šiuo metu T. S. neturi realios galimybės sumokėti visą likusią baudos sumą. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti, jos mokėjimą išdėstant dalimis, nes yra pagrindas daryti išvadas, kad T. S. neturėjo finansinės galimybės laiku sumokėti baudą, todėl yra įstatyminis pagrindas tenkinti jo prašymą, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminą, jos dydį išdėstant lygiomis dalimis mokant per mėnesį, t. y. po 147,11 (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir vienuolika euro centų) eurų 11 (vienuolika) mėnesių, o paskutinį mėnesį sumokant – 147,03 (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir tris euro centus) eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7-8 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, 361–362 straipsniais, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo T. S. prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad 2019 m. birželio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu T. S. paskirta ir nesumokėta – 1 765,24 (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir dvidešimt keturių euro centų) bauda privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, 11 (vienuolika) mėnesių sumokant po 147,11 (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir vienuolika euro centų) eurų, o paskutinį mėnesį sumokant – 147,03 (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir tris euro centus) eurų.

Išaiškinti nuteistajam T. S., kad paskirtą baudą privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Išaiškinti nuteistajam T. S., jog jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.