- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- I1-3742-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01265-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- N. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas N. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, LKT), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. vasario 22 d. buvo suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (toliau – Šiaulių kalėjimas) 59; 37; 48 kamerose netinkamomis sąlygomis. Kamerose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Taip pat kamerose sanitariniai mazgai buvo atitverti netinkamai, neveikė ventiliacija, kamerose tvyrojo blogas kvapas. Dėl to kameroje nuolat buvo nemalonus kvapas, nebuvo vėdinimo sistemos ir pareiškėjas negalėjo laisvai tuštintis. Pareiškėjas miegojo dviaukštėje lovoje viršutiniame gulte. Šioje lovoje nebuvo įrengtos kopėtėlės, todėl jis patyrė diskomfortą, nes norint nulipti arba užlipti tekdavo užlipti ant kito nuteistojo, dėl to kildavo konfliktinės situacijos, kadangi pareiškėjas buvo nerangus. Kamerose buvo netinkamas apšvietimas, įrengtos grotos languose, todėl pareiškėjas patyrė diskomfortą, pablogėjo jo rega.
Atsiliepimas
3. Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepime nurodo, kad:
3.1. Vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojanti teisės akto redakcija nuo 2023 m. sausio 5 d.), kurio 2.2 papunktyje numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
3.2. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, kurių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju LKT Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, taip pat nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, kadangi LKT Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi.
3.3. Visos LKT Šiaulių kalėjimo kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus. Prie ventiliacijos sistemų, kameros prijungtos grupėmis. Kiekvienos grupės kameroms, koridoriuose įrengti atskiri jungikliai. Ventiliacija įjungiama ryte, o išjungiama ramiajam paros periodui.
3.4. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 33 punkte nurodyta, kad įkalinimo įstaigų nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpos, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Normomis. Gyvenamosiose kamerose pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova yra dėžės asmeniniams daiktams sudėti. Visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės.
3.5. Ginčo laikotarpiu dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas LKT Šiaulių kalėjimo esančiose gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, kurių 12.7 papunktyje nurodyta, kad kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas buvo įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas. Lango angoje įrengtos apsauginės grotos netrukdė atidaryti lango ir pravėdinti kamerą, o esant būtinybei išvalyti lango stiklus bei lango rėmą, taip pat buvo sudaryta galimybė kreiptis į įstaigos administraciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
5. Pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. vasario 22 d., buvo kalinamas Šiaulių kalėjime. Pareiškėjo teigimu Šiaulių kalėjime buvo netinkamos sąlygos, t. y:. kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas; nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, bei sklido nemalonus kvapas; dviaukštėse lovose nebuvo įrengtos kopėtėlės; kamerose buvo netinkamas apšvietimas, įrengtos grotos languose, todėl pareiškėjas patyrė diskomfortą, pablogėjo jo rega. Pareiškėjas teigia, jog patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą.
6. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
7. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu įkalinimo kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas.
7.1. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Nuo 2023 m. sausio 5 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-15 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (išskyrus neįgaliuosius, kuriems skiriama 5 kv. m) (2 p.).
7.2. Kaip matyti iš LKT Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. lapkričio 4 d. pažymos Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: 59; 43; 62; 48. Kameroje 59 gyveno 3-5 asmenys, vienam iš jų teko nuo 6,59 iki 3,95 ploto; kameroje 43 gyveno 3 - 5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,11 iki 3,66 ploto; kameroje 62 gyveno 2 - 3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,50 iki 5,67 ploto; kameroje 48 gyveno 2 - 5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,40 iki 3,76 gyvenamojo ploto. Taigi pareiškėjo teisė į minimalų ploto reikalavimą, atliekant jam paskirtą bausmę ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Šiaulių kalėjime būnant nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2024 m. vasario 22 d., kamerose Nr. 59; 43; 62 ir 48, pažeista nebuvo. Teismo vertinimu, visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
7.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
7.4. Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį, sanitarinių mazgų užimamą plotą, nustatė, kad pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas, nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
8. Pareiškėjas nurodo, kad kameroje laikėsi nemalonūs kvapai, sanitariniai mazgai įrengti netinkamai, todėl pareiškėjui buvo sukeltas diskomfortas.
8.1. Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
8.2. Pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką, Šiaulių kalėjimo kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022, 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-610-415/2022, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1543-968/2022 ir kt.).
8.3. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
8.4. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad LKT Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, visose gyvenamosiose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu teko būti pareiškėjui – Nr. 43, 48, 59, 62 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Be to, jokių duomenų / įrodymų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu nėra.
8.5. Pažymėtina, kad nurodytos Taisyklės privalomos tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais (Taisyklių 2 punktas). Šiaulių kalėjimas pastatytas iki šių Taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020; LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023). Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad atsakovo neteisėtų veiksmų dėl sanitarinių mazgų atitvėrimo, nemalonaus kvapo kamerose ir ventiliacijos nėra.
9. Pareiškėjas nurodo, kad kamerų lovose nebuvo įmontuota kopėtėlių, buvo sunku įlipti į savo miegamąją vietą.
9.1. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.
9.2. Aprūpinimo normų 10.1 punkte numatyta, jog kameroje turi būti, be kita ko, metalinė lova. Šis teisės aktas nedetalizuoja kitų lovų parametrų, nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles. Atsižvelgiant į tai, nuoseklioje LVAT praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-624/2021).
9.3. Teismo vertinimu, pareiškėjo pretenzijos dėl kopėtėlių nebuvimo nepagrįstos, nes teisės aktai neįpareigoja laisvės atėmimo vietų administracijos įrengti kamerų lovose kopėtėles, be to, pareiškėjas dėl kopėtėlių nebuvimo skundžiasi abstrakčiai, nes nepagrindžia, kad būtent jis miegojo antrame gulto aukšte ir patyrė tam tikrus nepatogumus, užlipdamas ir nulipdamas į antrą gulto aukštą. Iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, taigi atsakovas veikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti.
10. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina taip pat iš to, jog kamerose buvo netinkamas apšvietimas, laikėsi drėgmė, įrengtos grotos languose, todėl pareiškėjas patyrė diskomfortą.
10.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad, remiantis Higienos normos HN 134:2015 14 punktu, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o, pagal 15 punktą, natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s.
10.2. Vertinant pareiškėjo bendro pobūdžio argumentus, kad kamerose buvo netinkama drėgmė, netinkamas apšvietimas, pažymėtina, kad, vertinant higienos sąlygas įkalinimo įstaigose, analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Kaip pažymima administracinių teismų praktikoje, yra svarbu, kada tokie patikrinimai atliekami bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje buvimo metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; kt.). Pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; kt.).
10.3. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų LKT Šiaulių kalėjimo gyvenamųjų kamerų langų angose buvo įrengtos grotos ir tai atitiko Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kurių 12.9 papunktyje nurodoma, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant neplonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas.
Sutiktina su atsakove, jog lango angoje įrengtos apsauginės grotos netrukdė atidaryti lango ir pravėdinti kamerą, o esant būtinybei išvalyti lango stiklus bei lango rėmą, taip pat buvo sudaryta galimybė kreiptis į įstaigos administraciją.
10.4. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių jo teiginius apie netinkamą dirbtinį apšvietimą ir drėgmę patalpose patvirtinančių įrodymų. Kaip minėta, pareiškėjas dėl įkalinimo sąlygų galimo neatitikimo higienos normų reikalavimams taip pat nesikreipė į Šiaulių kalėjimo administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Be to, bylos duomenimis, nei pareiškėjas, nei kiti nuteistieji nepateikė skundų Šiaulių kalėjimo administracijai dėl netinkamos temperatūros, drėgmės, ventiliacijos ar dirbtinio apšvietimo laisvės bausmės atlikimo patalpose. Pabrėžtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl pažeidimų nesikreipė į kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Tarnybos pateiktais duomenimis, patalpose užtikrinamas higienos normų laikymasis, patalpose yra galimybė atsidaryti langus ir tinkamai prižiūrėti patalpas, jas vėdinti patogiu metu, o dirbtinis apšvietimas patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kaip to reikalaujama pagal higienos normas.
11. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl skunde išdėstytų aplinkybių patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą.
11.1. Kaip minėta, šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Taigi, pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1840/2012).
11.2. Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. A. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.