Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-6920-428/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-09
Bylos Nr.: eI2-6920-428/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00494-2024-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Itina“
Atsakovas: Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-6920-428/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00494-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2; 55.1.1

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Itina“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Itina“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2024 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 3R-30 (2.13-1E), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad skundžiamu sprendimu jai buvo paskirta bauda už tai, jog nevykdė Inspekcijos nurodymų, nors pati Inspekcija pripažįsta faktą, jog pareiškėja minėtų nurodymų negavo. Už tai, kad UAB „Itina“ iki 2023 m. lapkričio 28 d. nebuvo įteikti Inspekcijos siunčiami pranešimai, Inspekcija tai kvalifikuoja kaip ilgą pažeidimo trukmę. Inspekcijos nurodymas pateikti informaciją buvo gautas elektroniniu paštu 2023 m. lapkričio 28 d., o 2023 m. gruodžio 1 d. Inspekcijai buvo pateikta prašoma informacija. Paskambinus ir paklausus, kodėl iš karto pareiškėjai nebuvo atsiųstas prašymas elektroniniu paštu, o tik po dešimties mėnesių, Inspekcijos atstovė negalėjo šio fakto paaiškinti. Pareiškėjos manymu, Inspekcijos pareiga tinkamai informuoti įmonę, apie jos atžvilgiu pradėta tyrimą, tinkamai įteikti prašymus pateikti informaciją. Šiuo atveju, to nebuvo padaryta. Inspekcijos skaičiuojamas dešimties mėnesių nebendradarbiavimo terminas yra neteisingas, kadangi terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada UAB „Itina“ buvo įteiktas Inspekcijos prašymas pateikti prašomą informaciją, tai yra nuo 2023 m. lapkričio 28 d. Inspekcija, pradėjusį tyrimą, suprato, kad jokio pažeidimo nebuvo padaryta, todėl siuntinėjo raštus, kurie nebuvo įteikti, taip sukūrė nenoro bendradarbiauti iliuziją ir už tai skyrė baudą, kuri yra neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog vadovaujantis teisės aktais, sprendimai, pranešimai, kiti dokumentai ir informacija juridiniams asmenims siunčiama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – JAR) nurodytu buveinės adresu arba Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) nurodytu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba JAR arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu. Pažeidimo padarymu įtariamas asmuo, dėl kurio yra priimtas sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo, yra tinkamai informuotas ir jam tinkamai pranešta, jei Inspekcijos dokumentai šiems asmenims siunčiami JAR nurodytu buveinės adresu arba Gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Inspekcija, atsižvelgdama į teisės aktų reglamentavimą, taip pat į suformuotą teismų praktiką dėl JAR nurodomo buveinės adreso bei pareigos juridiniam asmeniui pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, atsižvelgdama ir į tai, kad pareiškėja neginčija fakto, jog jos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), yra teisingas, laiko, kad pareiškėja buveinės adresu yra pasiekiama. Be kita ko, pareiškėja Inspekcijai 2024 m. sausio 16 d. pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, kurio rekvizituose buvo nurodytas tas pats buveinės adresas. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, Inspekcija mano, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos 2024 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 3R-30 (2.13-1E), kuriuo pareiškėjai UAB „Itina“ už nurodymų nevykdymą buvo paskirta 2 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Inspekcija, nagrinėdama I. S. 2022 m. spalio 31 d. skundą dėl galimai neteisėtai tvarkomų asmens duomenų, 2023 m. sausio 31 d. raštu Nr. 2R-561 (2.13.Mr) ir 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 2R-2853 (2.13.Mr) kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos ir įrodymų pateikimo, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Minėti raštai buvo siunčiami registruotu paštu, adresu – (duomenys neskelbtini), – kuris nurodytas VĮ „Registrų centras“, kaip pareiškėjos buveinės adresas.

Atsižvelgusi į tai, Inspekcija 2023 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2R-3986 (2.13.Mr) kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu pateikti pareiškėjos vadovo duomenis, nurodant jo vardą, pavardę bei kontaktinius duomenis, kuriais Inspekcija galėtų susisiekti. Gavus šiuos duomenis, Inspekcija 2023 m. liepos 18 d. raštu Nr. 2R-4168 (2.13.Mr) kreipėsi į pareiškėjos vadovą su prašymu pateikti paaiškinimus dėl I. S. skunde nurodytų aplinkybių, tačiau atsakymas į Inspekcijos raštą nebuvo gautas.

Inspekcija 2023 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 2R-5357 (2.13.Mr) kreipėsi į antstolį M. D., prašydama įteikti pareiškėjos vadovui Inspekcijos 2023 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. 2R-5336 (2.13.Mr) dėl paaiškinimų pateikimo ir nustatė terminą atsakyti į rašte išdėstytus klausimus. Antstolis 2023 m. spalio 3 d. Inspekcijai pateiktoje dokumento gavimo pažymoje nurodė, kad gavėjas nurodytu adresu nebuvo rastas. Taip pat paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. 14.55 val. ir 2023 m. rugsėjo 27 d. 14.30 val. nuvykus nurodytu adresu ir skambinus domofonu, niekas neatsiliepė.

Inspekcija 2023 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 2R-6689 (2.13.Mr) „Dėl siūlymo skirti baudą“ informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nepateikė informacijos pagal Inspekcijos teiktus nurodymus ir nurodymų neįvykdė, nusprendė pareiškėjos atžvilgiu pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą, pasiūlydama pareiškėjai iki 2023 m. gruodžio 11 d. pateikti paaiškinimus dėl rašte išdėstytų aplinkybių ir suteikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą (nustatant jos dydį).

Inspekcijoje 2023 m. gruodžio 1 d. gautas pareiškėjos raštas, kuriame nurodė, kad ji netvarko I. S. duomenų. Taip pat prašoma nutraukti tyrimą pareiškėjos atžvilgiu, nes priešingu atveju pareiškėja kels klausimus dėl Inspekcijos veiksmų. Pareiškėja nenurodė priežasčių, kodėl anksčiau neteikė informacijos pagal Inspekcijos nurodymus.

Inspekcija, atsižvelgusi į tai, jog iš pareiškėjos iki Inspekcijos 2023 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 2R-6689 (2.13.Mr) nurodytos datos (2023 m. gruodžio 11 d.) daugiau paaiškinimų nebuvo gauta, priėmė skundžiamą 2024 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 3R-30 (2.13-1.E), kuriuo pareiškėjai paskyrė administracinę baudą už Inspekcijos nurodymų nevykdymą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ), kurio paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį (1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, <...> atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnyje įtvirtinta Inspekcijos kompetencija. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyvos 95/46/EB (toliau – BDAR) nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju priežiūros institucija yra Inspekcija, todėl sprendžiamas jos priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

BDAR 58 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad priežiūros institucija turi įgaliojimus nurodyti duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui ir kai taikoma, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atstovui pateikti visą jos užduotims reikalingą informaciją. BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte nustatyta, kad jei nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomenų tvarkymo apribojimo arba duomenų srautų sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dalį arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant 58 straipsnio 1 dalį, skiriama administracinė bauda.

ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad priežiūros institucija pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui išsiunčia dokumentą, kuriame išdėstytas siūlymas skirti administracinę baudą. Pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui pasiūloma per priežiūros institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 10 darbo dienų nuo šio priežiūros institucijos dokumento gavimo dienos, raštu pateikti savo paaiškinimus dėl šiame dokumente išdėstytų aplinkybių, išskyrus atvejus, kai šie paaiškinimai jau buvo gauti atliekant tyrimą ir (ar) patikrinimą ar nagrinėjant skundą, suteikti informacijos, reikšmingos skiriant administracinę baudą ir pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo žodinės procedūros tvarka. Paaiškinimų ir kitos informacijos nepateikimas per šioje dalyje nurodytą terminą netrukdo spręsti klausimą dėl administracinės baudos skyrimo.

Kiekviena priežiūros institucija užtikrina, kad pagal BDAR 83 straipsnį skiriamos administracinės baudos už 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus šio reglamento pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo.

BDAR 83 straipsnio 6 dalyje numatyta, jei nesilaikoma 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo, pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

Pareiškėja skunde teigia, jog Inspekcijos pareiga yra tinkamai informuoti įmonę apie jos atžvilgiu pradėta tyrimą, tinkamai įteikti prašymus pateikti informaciją ir pan.

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjos UAB „Itina“ buveinė registruota adresu – (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad būtent toks buveinės adresas yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, jog Inspekcija registruotu laišku pareiškėjai išsiuntė 2023 m. sausio 31 d. raštą Nr. 2R-561 (2.13.Mr) „Nurodymas pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą“ ir 2023 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 2R-2853 (2.13.Mr) „Pakartotinis nurodymas pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą“. Pareiškėja skunde nurodo, jog šių nurodymų ji negavo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Taigi, šios aplinkybės suponuoja pakankamai pagrįstą išvadą, jog pareiškėja, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, sąžiningumo standartai, netinkamai vykdė savo pareigą priimti procesinius dokumentus bei domėtis jų turiniu.

Pareiškėjos skunde nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai bei nenurodyti argumentai, kurie galėtų paneigti jos atžvilgiu priimtos administracinės baudos teisėtumo ir pagrįstumo faktą, kadangi iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, jog registruotu laišku siųstus nurodymus pareiškėja turėjo galimybę priimti bei susipažinti su jų turiniu. Tai, jog pareiškėja savalaikiai nesirūpino savo teisių įgyvendinimu bei apgynimu, nėra laikytina svarbia aplinkybe panaikinti skundžiamą sprendimą, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai vertinami kaip jos gynybinė pozicija. Pati pareiškėja turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai elgiamasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.

Be to, teismo vertinimu, ginčo situacijoje reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, kad Inspekcijos nurodymų įteikimas pareiškėjai vyko tris kartus. Pirmiausia, minėti nurodymai du kartus buvo išsiųsti pareiškėjos buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre: (duomenys neskelbtini). Kadangi dokumentų abu kartus įteikti nepavyko, Inspekcija, sužinojusi pareiškėjos vadovo gyvenamosios vietos adresą, kreipėsi į antstolį M. D., prašydama įteikti dokumentus pareiškėjos vadovui. Taigi, dokumentai buvo išsiųsti ne tik Juridinių asmenų registro registruotos pareiškėjos buveinės adresu, bet ir jos vadovo gyvenamosios vietos adresu, kuris taip pat yra Juridinių asmenų registro duomuo ir laikomas teisingu tol, kol yra nenuginčytas ir turi prima facie galią. Tačiau visais šiais atvejais siunčiami dokumentai buvo neatsiimti. Teismas pažymi, kad pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą pareiškėjos buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), – yra registruotas nuo 2013 m. kovo 26 d., o pareiškėjos vadovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), – registruotas nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. Taigi, šioje situacijoje juridinis asmuo neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės adresu, bet ir savo vadovo gyvenamosios vietos adresu.

Byloje nėra ginčo, kad Inspekcija teisėtai teikė pareiškėjai nurodymą pateikti paaiškinimus (informaciją) dėl duomenų tvarkymo. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji Inspekcijos nurodymą įvykdė laiku, t. y. 2023 m. gruodžio 1 d. Teismas pažymi, kad iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog 2023 m. sausio 31 d. raštu Nr. 2R-561 (2.13.Mr) ir 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 2R-2853 (2.13.Mr) buvo kreiptasi į pareiškėją dėl informacijos ir įrodymų pateikimo bei iki 2023 m. gegužės 29 d. pateikti prašomą informaciją. Taigi, pareiškėja Inspekcijos nurodymus turėjo įvykdyti vėliausiai iki 2023 m. gegužės 29 d. Kaip skunde nurodo pareiškėja, ji Inspekcijos nurodymą įvykdė tik 2023 m. gruodžio 1 d. Pažymėtina, kad pareiškėja Inspekcijos nurodymus bandė įgyvendinti tik gavusi Inspekcijos raštą dėl siūlymo skirti baudą, todėl nesutiktina su pareiškėjos skunde dėstomu argumentu, kad ji Inspekcijos nurodymą įvykdė laiku. Be to, būtent pareiškėja privalo įrodyti, kad įteikė Inspekcijai savo paaiškinimus laiku. Tad nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog viešojo administravimo subjektas turėjo įvertinti duomenis, kurių šis sprendimo metu neturėjo ar jam nebuvo pateikta.

Teismas pažymi, kad pareiškėja pagal BDAR 58 straipsnio 1 dalį turėjo pareigą priežiūros institucijai nurodyti visą jos užduotims atlikti reikalingą informaciją, tačiau tos pareigos neįvykdė, todėl Institucija pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, kad pažeidus išvardytas nuostatas, pagal 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė: e) jei nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomenų tvarkymo apribojimo arba duomenų srautų sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dalį arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant 58 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja nesilaikė Institucijos nurodymų (pirminio ir pakartotinio) pateikti reikalaujamą informaciją, nors tokia pareigą pagal BDAR turėjo, todėl teismo vertinimu, sprendimas priimtas ir administracinė bauda pareiškėjui skirta pagrįstai.

Inspekcija, spręsdama dėl administracinės baudos dydžio, atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nustatytu laiku nepateikė Inspekcijai prašomos informacijos, reikalingos skundo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui, taip užkirsdama kelią Inspekcijai nagrinėti skundą, taip pat į ilgą pažeidimo trukmę, į tai, kad pareiškėja pavėluotai, t. y. tik 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė informaciją. Inspekcija šias aplinkybes vertino kaip atsakomybę sunkinančias ir pareiškėjai skyrė minimalią 2 000 Eur administracinę baudą.

Teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo pareiškėjai skirtą baudą mažinti ar visai panaikinti skunde nurodytų argumentų pagrindu. Pareiškėja, teigdama, kad Inspekcija, skirdama baudą, pasielgė neteisingai, nedetalizavo ir nenurodė kitokių atsakomybę švelninančių veiksnių, susijusių su konkretaus atvejo (teisėtų nurodymų pateikti paaiškinimus nevykdymu) aplinkybėmis. Būtent dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo tyrimas dėl konkretaus skundo užtruko ilgiau nei įprasta ir būtent dėl to skundžiamu sprendimu pareiškėjui skirta bauda. Jokių kitų faktinių aplinkybių, dėl kurių skirta nurodyto dydžio bauda galėtų būti laikoma neproporcinga, skunde nenurodyta. Pareiškėja apskritai nenurodė aplinkybių, dėl kurių nevykdė Inspekcijos duotų nurodymų (pirminio ir pakartotinio) ir kliudė Inspekcijai operatyviai išnagrinėti skundą. Pažymėtina, kad Inspekcijos skiriamos baudos, įskaitant ir dėl nurodymų nevykdymo, turi būti veiksmingos ir atgrasančios.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).

Išanalizavus skundžiamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad Inspekcijos priimtas sprendimas dėl administracinės baudos paskyrimo atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų reikalavimus. Sprendimas yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais bei teisės aktų normomis, todėl jį pripažinti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimams nėra teisinio pagrindo. Teismo manymu, Inspekcijos surinkta medžiaga yra pakankamas pagrindas Inspekcijai konstatuoti pareiškėjai paskirtų nurodymų nevykdymo pažeidimą. Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aiškiai motyvuotas, t. y. atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ginčo dalyką, visumą, darytina išvada, kad Inspekcijos priimtas sprendimas atitinka VAĮ ir ADTAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, sprendime nurodyti konkretūs faktai, kurie pagrįsti įrodymais, nurodytos taikomos BDAR nuostatos, aktualios pareiškėjo atžvilgiu, paaiškinta, kaip pasireiškė BDAR nuostatų pažeidimas, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija vadovavosi priimdama sprendimą, išdėstytas išsamus visų aplinkybių vertinimas. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuojama, kad naikinti sprendimo tiek pareiškėjos išdėstytais, tiek kitais motyvais teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja skundu taip pat prašė atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju sprendimu atmetus pareiškėjos skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovės naudai skundu pareikštas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Itina“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos UAB „Itina“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė