Telšių apylinkės teismo sprendimas

2018-06-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-2133-304/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
e2YT-2133-304/2018
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00382-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Staševičienė
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus, E. B., R. B., J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2133-304/2018 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00382-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 20 d.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus, E. B., R. B., J. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, kad ji, po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė visą palikimą, pradėdama jį valdyti, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pastato – sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamasis turtas nurodytu adresu yra registruotas pareiškėjos vardu, tačiau vadovaujantis LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iš kurio dalis priklausė pareiškėjos sutuoktiniui.

Šalies argumentai

Pareiškime nurodė, kad po sutuoktinio mirties ji priėmė sutuoktiniui priklausantį visą turtą. Naudojosi žemės sklypu, visu pastatu bei pagalbiniais statiniais, juos prižiūri, remontuoja, tvarko.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė J. B. palikimą pradėdama jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pareiškėjos pareiškimą prašė nagrinėti vadovaujantis teisės normomis teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius prašė pareiškimą nagrinėti vadovaujantis teisės normomis teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys: E. B., R. B., J. K. atsiliepimų nepateikė, laikytina, kad dėl pareiškimo tenkinimo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausė dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pastato – sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Vienas iš įstatyme nustatytų palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas pradedant jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą – dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pastato – sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo remontavo, t. y. elgėsi ir iki šiol elgiasi kaip paveldimo turto savininkė, rūpestinga ir atidi šeimininkė, turinti teisę į palikimą, todėl yra pagrindas pripažinti, jog G. B. po J. B. mirties jam priklausiusį turtą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-271, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos G. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą – dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pastato – sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Judita Staševičienė