- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-978-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02059-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 32-asis notarų biuras
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R., atstovaujamos įstatyminės atstovės D. R., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. R., atstovaujamos įstatyminės atstovės D. R., ieškinį atsakovei A. V. dėl paveldimo turto dalių nustatymo ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 32-asis notarų biuras, institucija, duodanti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė V. R. (buvusi pavardė V.), atstovaujama įstatyminės atstovės D. R. (buvusi pavardė V.), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad ieškovės tėvo R. V. paveldėtą turtą po senelio M. V. mirties sudaro 3/8 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 3/8 dalys žemės sklypo su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; bei atitinkamos šešių žemės sklypų, esančių Vilniaus raj., dalys; pripažinti negaliojančiu atsakovei (ieškovės senelei) A. V. 2005 m. sausio 26 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. RJ-391 dalyje dėl pirmame ieškinio reikalavime išvardinto turto paveldėjimo; taikyti restituciją ir priteisti 14 737,50 Eur piniginę kompensaciją.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovės senelis M. V. mirė 2004 m. birželio 20 d., o jo palikimą priėmė jo sutuoktinė (ieškovės senelė) A. V., paduodama palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, dėl ko Vilniaus miesto 32-asis notarų biuras 2005 m. sausio 26 d. išdavė A. V. paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiajam M. V. priklausiusį turtą. Ieškovės tėvas R. V. mirė 2008 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1732-160/2015, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. V. mirties palikimą priėmė jo sūnus R. V., pradėdamas faktiškai valdyti 3/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; po R. V. mirties palikimą priėmė V. V. (dabartinė pavardė R.), pradėdama faktiškai valdyti 3/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per savo įstatyminę atstovę – motiną D. V. (dabartinė pavardė R.); pripažino negaliojančiu 2005 m. sausio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą A. V., dalyje dėl 3/8 dalių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi dalis ieškovės paveldėto turto yra perleista sąžiningiems tretiesiems asmenims, ieškovė prašo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo, priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją už perleisto turto dalį. Ieškovės teigimu, draudžiama priimti palikimą iš dalies, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, dėl ko ieškovė laiko, kad jos tėvas, pradėjęs valdyti 3/8 dalis buto, laikomas priėmusiu visą savo tėvo palikimą, kas sudaro pagrindą tenkinti ieškinį (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. R., atstovaujamos įstatyminės atstovės D. R. ieškinį.
Teismas, atsižvelgdamas ieškovės ieškinyje nurodomą atsakovės adresą, taip pat į LITEKO duomenis, nustatė, kad atsakovės A. V. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Avižienių rajone. Todėl teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teismas taip pat konstatavo, kad šioje byloje egzistuoja ir kitas savarankiškas atsisakymo priimti ieškinį teisinis pagrindas – kitoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Teismas, įvertinęs šioje byloje pateikto ieškinio (pagrindinio savarankiško reikalavimo ir išvestinio reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu) pobūdį bei Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4908-110/2014 vykusio ginčo pobūdį, taip pat palyginęs ieškinių faktinius pagrindus ir sutampančius bylose dalyvaujančius asmenis, padarė išvadą, kad ieškovė naujai pateiktu ieškiniu siekia iškelti civilinę bylą dėl ginčo (ieškovės tėvo paveldėto turto) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuri jau yra išnagrinėta ir dėl jos priimtas įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1732-160/2015).
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) V. R., atstovaujamos įstatyminės atstovės D. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-02 nutartį ir perduoti pirmos instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
1. Atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vadovaujantis CK 4.262 str., į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas ieškinio teismingumą, vadovavosi ne viešuose registruose esančia informacija, o LITEKO sistemoje esančia informacija, t.y. kitoje civilinėje byloje užfiksuota atsakovės gyvenamąja vieta. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui ir išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu ji turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kadangi atsakovės deklaruotas adresas yra Vilniaus mieste.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4908-110/2014 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-23 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. V. mirties 2004-06-20 palikimą priėmė R. V., pradėdamas faktiškai jį valdyti, miręs 2008-08-11, o po R. V. mirties 2008-08-11 palikimą priėmė V. V., gim 2008-07-08, pradėdama jį faktiškai valdyti per savo įstatyminę atstovę – savo motiną D. V. (R.) bei pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro 2005-01-26 A. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. RJ-391. Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą, tačiau patikslino rezoliucinę dalį, nurodant, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį pradėjus valdyti į 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taigi, byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo sprendžiamas klausimas tik dėl R. V. teisės paveldėti M. V. turtą, tačiau nebuvo nustatinėjama paveldimo turto apimtis, kadangi tai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl to, kad jis nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir dėl to, kad pareikštas ieškinys yra tapatus ieškiniui, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnis). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinyje nurodė du atsakovės adresus: deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Avižienių rajone. Apeliantė ieškinyje nepateikė jokių duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone. Teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį, atsižvelgė į LITEKO duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovės adresas civilinėje byloje Nr. 2-4908-110/2014 ir 2A-1732-160/2015 buvo nurodomas Vilniaus rajone. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nėra pagrindžiantys aplinkybę apie atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, kadangi nuo šių bylų išnagrinėjimo praėjo daugiau nei pusė metų ir atsakovės faktinės gyvenamosios vietos adresas nuo to laiko galėjo pasikeisti. Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nurodytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovės gyvenamoji vieta ieškinio priėmimo stadijoje, yra jos deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Apeliantė taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti jos ieškinį, nes tuo pagrindu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31nutartis c. b. Nr. 3K-3-475/2007; 2007-11-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-486/2007; 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-123/2011; 2011-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2011; 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2013). Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra / nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje / išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, nors ir papildytais arba (ir) patikslintais faktais, taip pat teisinio reikalavimo pagrindo modifikavimas (t. y. tų pačių / patikslintų / papildytų faktinių aplinkybių kvalifikavimo pagal kitas teisines normas) taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4908-110/2014 vykusio ginčo pobūdį, taip pat palyginęs ieškinių faktinius pagrindus ir sutampančius bylose dalyvaujančius asmenis, padarė išvadą, kad ieškovė naujai pateiktu ieškiniu siekia iškelti civilinę bylą dėl ginčo (ieškovės tėvo paveldėto turto) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuri jau yra išnagrinėta ir dėl jos priimtas įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas – Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1732-160/2015. Apeliantė, skųsdama nutartį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisme tapačios aplinkybės jau buvo išnagrinėtos bei tvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinys reiškiamas dėl paveldėjimo turto dalių nustatymo ir kompensacijos priteisimo. Pažymi, kad ankstesnėje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl R. V. teisės paveldėti M. V. turtą, tačiau nebuvo nustatinėjama paveldimo turto apimtis. Todėl apeliantės įsitikinimu, išnagrinėti ir reiškiami reikalavimai nėra tapatūs.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2-4908-110/2014 faktinius abiejų reikalavimų pagrindus, daro išvadą, kad šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai ir jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4908-110/2014 ieškinio reikalavimai nėra visiškai tapatūs. Civilinėje byloje Nr. 2-4908-110/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-23 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. V. mirties 2004-06-20 palikimą priėmė 3/8 dalių buto, pradėdamas jį faktiškai valdyti, miręs 2008-08-11, o po R. V. mirties 2008-08-11 palikimą priėmė V. V., gim. (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti per savo įstatyminę atstovę – savo motiną D. V. (R.). Teismas taip pat pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto 32-asis notarų biuro 2005-01-26 A. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. RJ-391. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka sprendimą paliko nepakeistą, o rezoliucinę dalį patikslino, nurodant, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį pradėjus valdyti į 3/8 dalis buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikslino teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria pripažintas negaliojančiu Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro 2005-01-26 A. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, reg. Nr. RJ-391, nurodant, kad Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro 2005-01-26 A. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. RJ-391, negaliojančiu pripažįstama liudijimo dalis, kuria A. V. paveldėjo 3/8 dalis buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taigi šioje byloje buvo išspręstas klausimas tik dėl 3/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės bei panaikinta Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro 2005-01-26 A. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. RJ-391 dalis dėl 3/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje tapatus reikalavimas kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4908-110/2014 yra tik apeliantės ieškinio reikalavimas susijęs su 3/8 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nes su šiuo butu paveldėjimo ir nuosavybe susiję klausimai jau yra išspręsti anksčiau išnagrinėtoje byloje ir kitose bylose jie negali būti kvestionuojami. Tuo tarpu paveldėjimo klausimai, susiję su žemės sklypo dalimis ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei žemės dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini) nebuvo sprendžiami išnagrinėtoje byloje. Taip pat nebuvo ginčijamas A. V. išduotas 2005-01-26 paveldėjimo teisės liudijimas dalyje dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl šie reikalavimai nėra tapatūs reikalavimams išnagrinėtoje byloje.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pateiktas ieškinys šioje byloje nėra visiškai tapatus su anksčiau išnagrinėtos bylos dalyku ir pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį kaip tapatų pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taisykles.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta netinkamai taikant civilinio proceso teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.