- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- e2-10236-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- V. K., L. K.
- Atsakovas
- K. K. S.
- Advokatai
- Valerij Kuvšinčikov, Michailas Sadovničius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir L. K. ieškinį atsakovei K. K. S. dėl leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be atsakovės (bendraturtės) sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovai V. K. ir L. K. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. K. S. (toliau – atsakovė), prašydami leisti jiems be atsakovės (bendraturtės) sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – žemės sklypas), formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjos Z. G. 2020 m. sausio 28 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jiems ir atsakovei nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir žemės sklypas). Ieškovų lėšomis buvo parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio siekiama suformuoti apie 40 kv. m įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypų. Remiantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos žemės ūkio ministro ir Lietuvos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu (toliau – Taisyklės), parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis. Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti rengiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. 2020 m. sausio 28 d. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-368-(8.30) nurodė, kad ieškovų lėšomis parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų bendraturčių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Ieškovų teigimu, jiems nepavyko susisiekti su žemės sklypo bendrasavininke (atsakove) K. K. S.. Siekiant nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, buvo kreiptasi VĮ „Registrų centras“, kuris informavo, jog neturi duomenų apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Neturėdami duomenų apie atsakovės buvimo vietą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be atsakovės sutikimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė K. K. S. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.
4. Atsakovė K. K. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovams puikiai žinoma, kad ji yra Ispanijos pilietė, kad name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena jos mama A. K., kuri turi įgaliojimą atstovauti jos interesus. Ieškovai iki kreipimosi į teismą nesikreipė į ją ar įgaliotą asmenį su prašymu dėl sutikimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą. Atsakovės teigimu, nėra jokio ginčo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pagal ieškovų parengtą planą. Faktiškai civilinė byla iškelta be jokio pagrindo.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, galiojančių teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (4.80 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – Žemės įstatymas) nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Minėtų Taisyklių 11.1 punkte numatyta, kad pertvarkant privačios žemės sklypus projektų rengimo organizatoriumi gali būti privačios žemės savininkas. Pagal Taisyklių 19 punktą, privačios žemės savininkas, organizuojantis projekto rengimą, prašymą leisti pradėti rengti projektą pagal Taisyklių 1 priede pateiktą formą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui, kai projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje. Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Taisyklių 66 punkte reglamentuota, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje. Taisykliu? 24 punkte reglamentuojama, kad kai priimamas sprendimas prade?ti rengti projekta?, organizatorius, atsiz?velgdamas i? projekto tikslus, per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistemą (toliau – Z?PDRIS) parengia projekto rengimo reikalavimus (Taisykliu? 3 priedas). Taip pat organizatorius de?l reikalavimu? pateikimo per Z?PDRIS kreipiasi i? savivaldybe?s administracija?, kai organizatorius yra Nacionaline?s z?eme?s tarnybos vadovas ar jo i?galiotas teritorinio padalinio vadovas; Nacionaline?s z?eme?s tarnybos teritorini? padalini?, kai organizatorius yra savivaldybe?s administracijos direktorius ir projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionaline?s z?eme?s tarnybos patike?jimo teise valdomos valstybine?s z?eme?s; kitus Lietuvos Respublikos z?eme?s i?statymo 7 straipsnyje nurodytus valstybine?s z?eme?s patike?tinius, jei projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra ju? patike?jimo teise valdomos valstybine?s z?eme?s. Pagal Taisykliu? 29 punktą, jeigu z?eme?s sklypas, kuri? pras?oma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybe?s teise, pras?yma? gali pateikti vienas ar keli bendraturc?iai. Žeme?s i?statymo 40 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad z?eme?s sklypu? formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas s?ia tvarka: 1) parengtam projektui turi ras?tis?kai pritarti projekto rengima? inicijave? asmenys, z?eme?s sklypo savininkai; 2) apie projekto rengima? visuomene? informuojama Taisykle?se nustatyta tvarka; 3) projektas turi bu?ti suderintas Taisykle?se nustatyta tvarka; 4) z?eme?s sklypu? formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamu?ju? vietoviu?, is?skyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionaline?s z?eme?s tarnybos vadovas ar jo i?galiotas teritorinio padalinio vadovas, o z?eme?s sklypu? formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestu? ir miesteliu? teritorijose, tvirtina savivaldybe?s administracijos direktorius Z?eme?s sklypu? formavimo ir pertvarkymo projektu? rengimo taisykle?se nustatyta tvarka. Taip pat akcentavo, kad gali bu?ti tvirtinamas toks projektas, kuris nepries?tarauja Vilniaus miesto savivaldybe?s teritorijos bendrojo plano bei kitu? galiojanc?iu? teritoriju? planavimo dokumentu? sprendiniams, i?statymu? ir kitu? teise?s aktu? reikalavimams. Z?eme?s sklypu? formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris yra z?eme?tvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas z?eme?s valdos projektams, rengiamas, derinamas, vies?inamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos z?eme?s i?statymu ir auks?c?iau mine?tomis Taisykle?mis. Taigi, atsiz?velgiant i? mine?tas Taisykliu? nuostatas, darytina is?vada, kad vienas is? z?eme?s sklypo bendraturc?iu? turi teise? inicijuoti z?eme?s sklypo projekto, kurio tikslai – atidalyti bendrosios daline?s nuosavybe?s teise turimas z?eme?s sklypo dalis ir suformuoti atskirus z?eme?s sklypus bei nustatyti z?eme?s sklypui (-ams) naudojimo bu?da? pagal savivaldybe?s teritorijos bendra?ji? plana?, rengima?, tac?iau parengtas ir visu? atsakingu? instituciju? suderintas ir patikrintas projektas gale?s bu?ti tvirtinamas tik tada, kai projekto sprendiniams pritars visi z?eme?s sklypo bendraturc?iai (kai bus gauti ju? ras?tis?ki pritarimai) arba kai teismas pripaz?ins, kad pagal toki? projekta? turi bu?ti vykdomas z?eme?s sklypo pertvarkymas. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje nėra prasmės analizuoti tolesnę galimą situaciją, kadangi šioje stadijoje turi būti gautas žemės sklypo bendraturtės sutikimas. Gavus bendraturtės sutikimą arba teismui patenkinus ieškinį, atsiras galimybė toliau priimti vienokius ar kitokius sprendimus dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo pertvarkymo procedūros. Vilniaus miesto savivaldybės administracija žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procese neturi jokio tiesioginio intereso, tolesnės žemės sklypo formavimo ir planavimo procedūros bus vykdomos teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodo, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis aktualia informacija, esančia viešuosiuose registruose, kad 0,1100 ha žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 615/1100 dalis žemės sklypo – K. K. S.; likusios dalies žemės sklypo nuosavybės teisės viešajame registre nėra išviešintos. Viešajame registre matoma žyma, kad 2014 m. vasario 5 d. apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. sausio 28 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-368-(8.30) be kita ko nurodė, kad ieškovų parengtas projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas. Taigi, valstybinės žemės patikėtinis įvertino šį projektą bei pateikė savo poziciją. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, projektuojamas kaip įsiterpęs apie 40 kv. m ginčo žemės sklypas potencialiai atitinka sąlygas, keliamas įsiterpusiems žemės sklypams, nes jis yra mažesnis nei 400 kv. m, o teritorijoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų kito žemės sklypo.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas.
10. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas papildomai paaiškino, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo. Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Atkreipė dėmesį į pačios atsakovės K. K. S. elgesį, kuriai teismo iniciatyva siųsti dokumentai į Ispanijos Karalystę grįžo neįteikti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės motinai išrašytą įgaliojimą ji neturi teisės priimti atsakovei adresuotų dokumentų. Atstovo vertinimu, ieškovai elgėsi sąžiningai nurodydami ieškinyje atsakovės procesinių dokumentų įteikimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes duomenų apie kitą atsakovės gyvenamąją vietą jiems nepavyko gauti iš viešojo registro.
Atsiliepimas
11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją, prašė ieškinį ir ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovų reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme, tačiau tik tuo atveju, jeigu jis tinkamai pagrįstas nurodant aplinkybes, pateikiant atitinkamus įrodymus ir argumentus. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės veikimą ar neveikimą, priešingą ieškovų interesams. Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendrąją ir supaprastintą tvarką, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento rūšį ir lygmenį. Atstovo teigimu, ieškovai, kaip teritorijų planavimo organizatoriai, pažeidė egzistuojančią prievolę registruotu laišku pranešti atsakovei apie parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pakartotinai patvirtino, kad ieškovams buvo žinoma apie tai, kad atsakovė yra Ispanijos pilietė bei tai, kad name gyvena jos motina, tačiau prieinamais būdais jie net nebandė susisiekti su atsakove ar jos motina. Tarp atstovaujamosios ir ieškovų nėra ginčo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pagal ieškovų parengta projektą, todėl buvo siūloma sudaryti taikos sutartį, kurią sudaryti ieškovai nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
14. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Kai yra nesutarimas, bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).
16. Taigi, susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, kaip žemės sklypo bendrasavininkai, prašydami leisti jiems be atsakovės (žemės sklypo bendraturtės) sutikimo vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą. Pateiktame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad jiems nebuvo žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, todėl kitu būdu, nei kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl atitinkamų veiksmų atlikimo be bendraturtės sutikimo, jie negalėjo apginti savo pažeistos teisės. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovai nekonkretizavo, kokią jų teisę ir kokiais veiksmais ir/ar neveikimu pažeidė atsakovė, tačiau įvertinus pareikšto ieškinio pobūdį, akivaizdu, jog ieškovai siekia apginti jų teisę atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą. Kaip minėta, atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį bei jos atstovas posėdžio metu paaiškino, kad ginčo dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pagal ieškovų projektą – nebuvo ir nėra, kad atsakovė net nežinojo apie ieškovų ketinimus pertvarkyti ir performuoti žemės sklypą, todėl neturėjo realios galimybės išreikšti savo sutikimo.
18. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės galimo pažeidimo, pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų (šalių, jų atstovų paaiškinimai, LITEKO duomenys ir kt.), iš kurių galima spręsti, jog šalių tarpusavio santykiai ilgą laiką yra labai konfliktiški. Esant tokiai situacijai atmesti ieškinį taikant CPK 5 straipsnį būtų neteisinga, kadangi liktų aiškiai neapibrėžta situacija dėl bendraturčių realių ketinimų atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, liktų prielaidos naujam teisminiam ginčui. Tokiu atveju liktų iš esmės neišnagrinėtas klausimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, kuriam atsakovė neprieštarauja. Teismo vertinimu, siekiant nagrinėjamoje byloje įgyvendinti teisingumą bei užkirsti kelią naujiems ginčams, atsakovei sutinkant su ieškovų parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, ieškinys tenkintinas.
19. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovei sutinkant su ieškinio reikalavimu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pagal ieškovų parengtą planą, galutiniam bylos rezultatui tampa nebeaktualus ieškovų parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.
20. Teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atlyginimo, pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą taip pat svarbią reikšmę turi asmens kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
21. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas siūlė ieškovams sudaryti taikos sutartį, pateikė teismui taikos sutarties projektą, tačiau ieškovai sudaryti taikos sutartį atsisakė, laikydamiesi pozicijos, jog atsakovė privalo atlyginti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Kaip matyti iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovė yra Ispanijos pilietė, gyvenanti Ispanijoje. Atsakovė 2013 metais buvo inicijavusi teisminį ginčą ieškovų atžvilgiu dėl savo pažeistų teisių - žemės sklypo valdymo (civilinės bylos Nr. 2-2916-101/2014). Minėtoje civilinėje byloje K. K. S. interesus atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovauja jos interesus ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-2916-101/2014 atsakovė buvo atskleidusi ir pateikusi išsamius duomenis apie savo gyvenamąją vietą Ispanijoje, taip pat duomenis apie 2011 m. liepos 22 d. įgaliojimą motinai A. K., kuriuo įgaliojo ją atstovauti jos teises ir teisėtus interesus, įskaitant teisę sudaryti atstovavimo sutartį su pasirinktu advokatu, spręsti klausimus, susijusius su žemės sklypo valdymu. Ieškovų interesus minėtoje civilinėje byloje atstovavo taip pat tas pats advokatas, kuris jų interesus atstovauja nagrinėjamoje civilinėje byloje. Civilinė byla Nr. 2-2916-101/2014 buvo išnagrinėta 2014 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovams buvo žinomas faktas apie tai, kad atsakovė yra Ispanijos pilietė bei gyvena Ispanijoje. Šios išvados nepaneigia ieškovų atstovo argumentai, kad jis neįsimena informacijos apie visus klientus ir bylas, kuriose teikia teisines paslaugas.
23. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovai ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų tikslu tinkamai informuoti atsakovę (jos įgaliotą asmenį) apie savo ketinimus pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo veiksmus bei gauti jos sutikimą, išvengiant kreipimosi į teismą. Ieškovai ir atsakovės motina (jos įgaliotas asmuo) faktiškai bendrai naudojasi gyvenamuoju namu, todėl nėra suprantama, kodėl nebuvo bandyta aktualią informaciją, susijusią su žemės sklypo valdymu, perduoti atsakovės motinai bei tokiu būdu išvengti naujo teisminio ginčo bei papildomų bylinėjimosi išlaidų.
24. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovai nagrinėjamoje situacijoje turėjo realią galimybę tiesiogiai susisiekti su atsakove ar jos įgaliotu asmeniu (motina) bei išspręsti klausimą dėl jiems priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje ieškovai tinkamai bendradarbiaudami su atsakove, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo išimtinai teisminiu keliu, būtų apginę savo, kaip bendraturčių teisę, tinkamai valdyti bendrosios dalinės teisės objektą (žemės sklypą). Kadangi ieškovai elgiesi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl tenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos.
25. Išdėstytų argumentų pagrindu, teismas tenkina ieškovų V. K. ir L. K. ieškinį atsakovei K. K. S. dėl leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be atsakovės (bendraturtės) sutikimo, tačiau atmeta jų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Leisti ieškovams V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) be atsakovės (bendraturtės) K. K. S. (gimusi (duomenys neskelbtini)) sutikimo vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjos Z. G. 2020 m. sausio 28 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.