Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009, 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010, 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

6. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

5. Bylos duomenimis teismas nustatė, jog A. O. S., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos N. K. bei suinteresuoto asmens G. S. motina. A. O. S. mirė būdama našlė, sutuoktinis J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. O. S. mirties liko jos turtas: (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kurio bendras plotas 4.88 ha, esantis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kurio bendras plotas 3.3 ha, esantis (duomenys neskelbtini). A. O. S. 2002 m. gruodžio 4 d. testamentu patvirtintu Anykščių raj. notarų biuro notarės R. Bučinskienės, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, paliko savo dukrai N. K.. 2003 m. spalio 30 d. Sutartimi, patvirtinta Anykščių raj. notarų biuro notarės R. Bučinskienės, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojo jai asmeninės nuosavybės teise prikalausančius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, ūkio pastatą bei kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro gyventojų registro duomenimis A. O. S. nuo 1968 m. rugsėjo 10 d. iki (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo 2003 m. liepos 16 d. deklaravo gyvenamąją vietą pareiškėja N. K., kur ir šiuo metu gyvena. Iš pareiškėjos N. K. pateiktos informacijos matyti, kad mirus A. O. S., jos visą turtą prižiūrėjo, palaikė tinkamoje būklėje, juo naudojosi pareiškėja. Valstybės įmonės Regitrų centro Testamentų registro išrašo 2025 m. kovo 12 d. duomenimis šiuo metu palikėjos palikimo priėmimų faktų nėra įregistruota (jos palikimas nepriimtas). Taigi po A. O. S. mirties liko nepriimtas jos turtas. Kitų įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į A. O. S. palikimą, nėra.

6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. N. K. laiku į notarą dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėja iš karto po palikėjos mirties naudojosi jos turtu, rūpinosi juo, prižiūrėjo, palaikė tinkamoje būklėje t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. N. K. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).

7. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog N. K. mirusios motinos A. O. S. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos N. K. prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai N. K. nustatomas tikslu įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teises.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.