Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-20 nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., R. T. paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) iki 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės.

Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaitytas laikas, kurį R. T. praleido būdamas laikinai sulaikytas ir suimtas.

R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteistas už tai, kad jis 2013-08-03, apie 14¹⁵ val., vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,94 promilių girtumo laipsnis) ir narkotinių medžiagų; išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) miesto ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės link keliu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19) 9, 14, 132, 133, 134 ir 136.1 punktus, o būtent: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui; pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, važiavo ne mažesniu kaip 164 km/val. greičiu ir žymiai viršijo didžiausią leidžiamą 90 km/ val. greitį, priklausomai nuo greičio nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, iškilus grėsmei eismo saugumui ir atsiradus kelyje kliūčiai – priekyje pirmąja eismo juosta lėčiau važiuojančiam automobiliui VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. J., laiku nelėtino greičio ir neapvažiavo kliūties taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl to atsitrenkė į automobilio VW SHARAN galą ir abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio. Automobilio VW SHARAN vairuotojai E. J. padaryta poodinė kraujosruva abiejuose pečiuose, sprande, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o automobilio VW SHARAN keleivis V. J. tą pačią dieną apie 15⁴⁵ val. dėl stuburo krūtininės dalies lūžio su nugaros smegenų sužalojimu VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

R. T. už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatytą nusikalstamą veiką skirti 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., R. T. skirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-20 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą ir susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. T. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., tačiau netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą (Lietuvos Respublikos BK 54 str., 59 str.), baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (Lietuvos Respublikos BK 67 str., 68 str.) taikymą, ne visos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir yra pagrįstos neabejotinais įrodymais, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-20 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija R. T. inkriminuojamame kaltinime nurodytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta aplinkybe, kad V. J. nebuvo prisisegęs saugos diržo ir pažeidė KET 60 punktą. Prokuroro nuomone, tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių.

Pažymėtina, kad nuosprendyje išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados pripažįstamos neatitinkančiomis bylos aplinkybių tada, kai šių išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti šio teismo išvadas, kai yra prieštaringų įrodymų, turinčių daug reikšmės teismo išvadoms, kuomet teismas nenurodo nuosprendyje, dėl ko priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė nuteistojo kaltumo klausimo išsprendimą, baudžiamojo įstatymo pritaikymą ar bausmės paskyrimą. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog V. J. nebuvo prisisegęs saugos diržo ir pažeidė KET 60 punktą (KET 60 p. reikalauja, kad keleiviai, važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtų juos užsisegę). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė atsižvelgęs į tai, kad specialisto išvadoje (1 t. 110, 111 b. l.) vyresniojo teismo medicinos eksperto Henriko Daujoto nurodyta, jog mirusiojo V. J. sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais vienmomentiškai, taip pat į V. J. padėtį automobilyje, mirtinų sužalojimų dislokaciją ir juos palyginęs su hipotetiškai įmanomais kontaktuoti kietais bukais paviršiais atitinkamoje automobilio vietoje. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nėra neginčijamai nustatytos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl siekiant objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausta nukentėjusioji E. J. ir teismo medicinos ekspertas H. Daujotas, kuris byloje pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 110, 111 b. l.) dėl V. J. mirties priežasties nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo R. T. gynėjas advokatas taip pat teismui pateikė 2015-09-03 teismo medicinos specialisto A. A. Garmaus konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo atlikta 2015-09-03, jau po nuosprendžio pirmojoje instancijoje paskelbimo, ir kurioje atsakyta į teismo medicinos-neurochirurgijos specialistams pateiktą klausimą, ar žuvusiojo V. J. mirties priežastis – stuburo krūtininės dalies lūžis su nugaros smegenų sužalojimu galėjo atsirasti, jei V. J. būtų užsisegęs automobilio saugos diržą (4 t. 147-157 b. l.).

Minėtoje 2015-09-03 teismo medicinos specialisto A. A. Garmaus konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vairuotoja E. J., kuri buvo prisisegusi saugos diržu, buvo sužalota palyginti nesunkiai, o kartu važiavęs jos vyras V. J., kuris nebuvo prisisegęs saugos diržu, buvo sunkiai sužalotas. V. J. sunkus stuburo krūtininės dalies sužalojimas su nugaros smegenų pažeidimu įvyko vartantis nuo kelio nuvažiavusiam automobiliui „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir esant V. J. nefiksuotam saugos diržu, atsitrenkiant pakaušio bei sprando ir stuburo krūtinine dalimi į kurią nors salono vidaus dalį, dėl ko įvyko stiprus stuburo krūtininės viršutinės dalies persilenkimas, stuburo krūtininių pirmojo ir antrojo slankstelių lūžimai, nugaros smegenų šiame lygyje suspaudimas ir sužalojimas, o po to išsivystė spinalinis bei kardiogeninis šokas, sukėlę V. J. mirtį. Remiantis ilgamete kelių eismo įvykių bei medicinine praktika, galima teigti, kad tokių mirtį lėmusių sužalojimų V. J. nebūtų patyręs, jeigu jis šios autoavarijos metu segėtų saugos diržą. Be to yra pagrindas teigti, kad jeigu V. J. autoavarijos metu būtų segėjęs saugos diržą ir nepatyręs sunkios stuburo ir nugaros smegenų traumos, tikimybę įvykti spinaliniam ir kardiogeniniam šokui tektų atmesti (4 t. 147-157 b. l.).

Nukentėjusioji E. J. apklausiama apeliacinės instancijos teisme parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu ji vairuodama automobilį segėjo saugos diržą, jos vyras V. J. – taip pat jį segėjo, nes jie neužsisegę diržų nevažiuodavo. Pažymėtina, kad tokius pačius parodymus nukentėjusioji E. J. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 158, 159 b. l.). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme teismo medicinos ekspertas H. Daujotas paaiškino, kad V. J. sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais vienmomentiškai, t. y. to įvykio vienu metu. Neatmetama galimybė, kad V. J. stuburo krūtininės dalies lūžis su nugaros smegenų sužalojimu (sužalojimas, dėl kurio įvyko V. J. mirtis) galėjo gautis nuo smūgio į automobilio galą, bet labiau tikėtina, kad šį sužalojimą V. J. patyrė vartantis automobiliui. Automobilis, kuriuo važiavo nukentėjusieji yra nemažas, mirusiojo V. J. svoris buvo 113 kg, todėl vartantis automobiliui V. J. judėjo labiau. Paprastai, jeigu asmuo būna be diržo, tai būna kontaktas su priekiniu stiklu, o vartantis automobiliui, daugeliu atvejų, kiek teko atlikti tyrimų, tai žmogus iškrenta iš automobilio. Jeigu V. J. būtų buvęs rastas iškritęs, tai būtų galima teigti, kad jis nebuvo prisisegęs diržo. Tačiau nagrinėjamu atveju, jis buvo rastas viduje, todėl sakyti, kad jis nebuvo prisisegęs saugos diržo, nėra galimybės. V. J. sužalojimas pakaušio dešinėje pusėje galėjo gautis vartantis automobiliui, kadangi jis sėdėjo dešinėje pusėje, todėl jis galėjo kontaktuoti su durelėmis, atsitrenkti į durelių rėmą, įlenktą stogą. Įvertinus tas aplinkybes, kad buvo smūgis į automobilį, automobilis keletą kartų vertėsi, V. J. krūtinėje sužalojimų nėra, jis neiškritęs iš automobilio, kategoriškai teigti, kad V. J. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržo, kaip teigiama konsultacinėje išvadoje, negalima.

Taigi, sugretinus nukentėjusiosios E. J. parodymus ir teismo medicinos eksperto H. Daujoto paaiškinimą apeliacinės instancijos teisme, akivaizdu, jog šie faktiniai duomenys iš dalies sutampa, t. y. E. J. parodė, kad V. J. byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo užsisegęs saugos diržą, o teismo medicinos ekspertas F. Daujotas paaiškino, kad atsižvelgiant į aplinkybes, jog į nukentėjusiosios vairuojamą automobilį buvo smūgis iš galo, automobilis keletą kartų vertėsi, automobilis, kuriuo važiavo nukentėjusieji, yra nemažas, mirusiojo V. J. svoris buvo 113 kg, todėl vartantis automobiliui V. J. judėjo labiau, jo krūtinėje sužalojimų nėra, jis rastas automobilio viduje, o ne iškritęs iš jo, kategoriškai teigti, kad V. J. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržo, negalima. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad jokių duomenų apie tai, kad V. J. įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržo, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog specialisto A.Garmaus konsultacinė išvada nesudaro objektyvaus pagrindo netikėti anksčiau nurodytais teismo medicinos eksperto H. Daujoto paaiškinimu ir nukentėjusiosios E. J. parodymais apeliacinės instancijos teisme. Iš neprikausomo eksperto A. A. Garmaus teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateikiant šią išvadą nebuvo tirta, ar mirusysis V. J. byloje nagrinėjamo įvykio metu automobilyje buvo užsisegęs saugos diržą, teismo medicinos-neurochirurgijos specialistams pateiktas klausimas (ar žuvusiojo V. J. mirties priežastis – stuburo krūtininės dalies lūžis su nugaros smegenų sužalojimu galėjo atsirasti, jei V. J. būtų užsisegęs automobilio saugos diržą?) suformuluotas taip tarsi faktas, kad V. J. byloje nagrinėjamo įvykio metu automobilyje nebuvo užsisegęs saugos diržo, yra neginčytinai įrodytas, todėl ši konsultacinė išvada nei patvirtina, nei paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismo padarytą išvadą, jog V. J. nebuvo prisisegęs saugos diržo. Taip pat pastebėtina, kad eksperto A. A. Garmaus pasirašyta Teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra tik konsultacinio pobūdžio, ekspertas A. A. Garmus dirba privačioje įmonėje – (duomenys neskelbtini) biure ir savo išvadą davė R. T. gynėjo advokato A. Damulevičiaus prašymu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo remtis eksperto A. A. Garmaus duota išvada.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismo padaryta išvada, jog V. J. nebuvo prisisegęs saugos diržo ir pažeidė KET 60 punktą, yra nepagrįsta, ji visiškai neatitinka teismo medicinos eksperto H. Daujoto paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios E. J. viso proceso metu nuoseklių parodymų apie V. J. buvimą užsisegus diržu byloje nagrinėjamo įvykio metu. Netikėti nukentėjusiosios E. J. parodymais teismas neturi objektyvaus pagrindo, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šio asmens parodymais, priimdamas skundžiamą nuosprendį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei remiantis nuostata, jog ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prielaido­mis, teis­mo išva­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais tiek kaltininko kal­tę pa­da­rius nusi­kals­ta­mą vei­ką, tiek ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes, skundžiamas nuosprendis keistinas ir iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama aplinkybė, jog V. J. nebuvo prisisegęs saugos diržo ir pažeidė KET 60 punktą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kaip apylinkės teismas šioje byloje taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios E. J. (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d.) ir taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d. nurodoma, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, aptariamo straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas R. T. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai ir atsiprašė jos (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2, 3 p., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p., nustatytos visiškai pagrįstai, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nukentėjusiosios E. J. atsiprašymą laikyti atskira R. T. atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad ši aplinkybė (nukentėjusiojo asmens atsiprašymas) nesudaro pagrindo nustatyti jos kaip atskiros nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes ji laikoma vienu iš esminių požymių, rodančių nuoširdų asmens gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų (kasacinė nutartis 2K-377/2011), o nuoširdus asmens gailėjimąsis yra Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) sudėtinė dalis. Taigi pirmosios instancijos teismas, R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatęs tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, nuoširdžiai gailisi, nepagrįstai kaip savarankišką nuteistojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino ir nukentėjusiosios E. J. atsiprašymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.), panaikinant šią nuteistojo R. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. T. paskyrė per švelnią laisvės atėmimo bausmę, prašo R. T. paskirti laisvės atėmimo bausmę, artimą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui ir nustatyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam R. T. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimus.

Paskirdamas nuteistajam R. T. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta neatsargių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika, kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į R. T. asmenybę – vidutinio amžiaus, du kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, teistas už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, į VšĮ respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registrus neįtrauktas, mokosi, dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai, išsituokęs, yra labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajai E. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o jos sutuoktinis žuvo, kaltinamasis sukėlė būdamas neblaivus, be to, apsvaigęs nuo narkotinių (psichoaktyviųjų) medžiagų. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepakankamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą, jog bausmės tikslai R. T. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką minimalią Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį, tinkamai neįvertino R. T. asmenybės, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir padarinių, reikšmingų parenkant bausmės dydį, todėl R. T. paskyrė neteisingą bausmę.

Už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nuteistas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Pažymėtina, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, skiriant bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. turi būti atsižvelgta į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo šiurkštūs, ar jie padaryti sąmoningai. Atvejai, kai kaltininkas Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonių, tai suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Be to, šių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti ir byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama kaltininko asmenybė.

R. T. jam inkriminuojamą neatsargų nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas KET, automobilį vairavo būdamas neblaivus ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o tai rodo padidintą jo neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams, žymiai viršijo didžiausią leidžiamą važiavimo greitį, laiku nelėtino greičio ir neapvažiavo kliūties taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galą ir sukėlė eismo įvykį su itin sunkiais padariniais – dėl R. T. padarytų grubių KET reikalavimų pažeidimų kilo daugiau nei Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. dispozicijoje numatyti minimalūs neatstatomi padariniai – dėl stuburo krūtininės dalies lūžio su nugaros smegenų sužalojimu VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė V. J. ir buvo sutrikdyta sveikata E. J.. Be to, tą pačią dieną, R. T., likus maždaug valandai iki byloje nagrinėjamo įvykio, būdamas neblaivus ir vairuodamas tapačią transporto priemonę padarė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus, už ką yra nubaustas administracine tvarka Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-19 nutarimu (remiantis LITEKO duomenimis). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo R. T. paskirta minimali Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni, neatitinka bausmės paskirties, teisingumo ir protingumo principų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.) ir R. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė didintina iki 6 metų. Šiuo atveju taip pat taikytinos ir Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, paskyręs R. T. laisvės atėmimo bausmę, nenustatė jos atlikimo vietos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 50 str. 3 d. nuostatas, bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo R. T. nustatyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau, įvertinus R. T. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis R. T. galėtų atlikti atviroje kolonijoje. Atvira kolonija yra švelniausio rėžimo laisvės atėmimo bausmę vykdanti pataisos įstaiga (Lietuvos Respublikos BVK 62 str.). Laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtent tokios rūšies pataisos įstaigoje, kurioje nustatyti žymiai mažesni apribojimai, teisėjų kolegijos nuomone, užtikrins ne tik Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, bet ir teisingumo principo įgyvendinimą. R. T. paskirtos bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su R. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminu, prašydamas jį pailginti. Teigia, kad atsižvelgiant į R. T. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ši baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti skirta maksimaliam – trejų metų terminui. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą šioje dalyje, visiškai sutinka su šias skundo argumentais.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad R. T. įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir dėl to mirė žmogus bei buvo sužalotas dar vienas asmuo. Ši R. T. veika pasireiškė tuo, kad jis vairuodamas transporto priemonę – lengvąjį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, važiuodamas didesniu nei leistinu gyvenvietėje 50 km per valandą greičiu, t. y. važiuodamas ne mažesniu kaip 164 km/val. greičiu ir žymiai viršydamas didžiausią leidžiamą 90 km/ val. greitį, atsiradus kelyje kliūčiai – priekyje pirmąja eismo juosta lėčiau važiuojančiam automobiliui, laiku nelėtino greičio ir neapvažiavo kliūties taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl to atsitrenkė į šio automobilio galą, ir taip sukėlė eismo įvykį, abu automobiliai po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio.

Akcentuotina, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam, įvertinamas ne tik siekis pataisyti nuteistąjį, bet ir prevencinis šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 68 str. taikymas nuteistojo atžvilgiu, uždraudžiant jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šioje konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į jo neatsargių ir neapdairių veiksmų skaudžias pasekmes, savo terminu – neadekvati nuteistojo R. T. padaryto nusikaltimo pobūdžiui, todėl jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė 1 metų laikotarpiui laikytina neatitinkanti teisingumo kriterijų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nuteistajam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas ilgintinas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skiriant nuteistajam R. T. maksimalų įstatyme nustatytą teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo laikotarpį, tai neabejotinai turės taisomąjį poveikį nuteistajam, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti nuteistąjį nusveria jo patiriamus nepatogumus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu pritaikė Lietuvos Respublikos BK 68 str. ir uždraudė jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau netinkamai nustatė jos taikymo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir nuteistajam skirtos baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas didintinas iki maksimalaus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu,

nusprendžia:

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad jog V. J. nebuvo prisisegęs saugos diržo ir pažeidė KET 60 punktą.

Panaikinti R. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios E. J. (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d.).

R. T., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 6 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., R. T. paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, R. T. kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą pailginti iki 3 (trejų) metų.

Nustatytą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmės atlikimo pradžią R. T. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.