Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. K., advokatui Sauliui Putriui, atsakovei J. Z., atsakovės atstovei advokatei Alisai Kostiuk, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei J. Z., tretiesiems asmenims DNSB ,,Rifas“, UAB ,,Momentus“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas V. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą ir papildomai paaiškino, kad buvo sugadintos ir grindys, ir lubos, todėl reikėjo keisti viską, dėl ko ir buvo patirta tokio dydžio žala, remontas buvo padarytas toks pat, koks buvo iki užliejimo. Į remonto darbus nesikišo, viską paliko meistrų žinioje. Į atsakovę kreipėsi ne vieną ir ne du kartus prieš remontą, bet atsakovė net neįleisdavo į savo butą pažiūrėti, atsakydavo, kad pas ją problemos nėra. Kreipėsi į atsakovę ir po remonto, kad išvengtų teismo, tačiau nesusitarė. Nurodė, kad nežinojo, jog atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, ji tik buvo minėjusi žodžiu, bet jokių įrodymų nepateikė. Iš AB „Lietuvos draudimas“ jiems paskambino tik 2015 metų rudenį, tuomet ir sužinojo tiksliai, kad atsakovė yra apsidraudusi, jie paprašė įleisti apžiūrėti buto, tačiau jie su ieškove bute negyvena, todėl to padaryti negalėjo, o draudimo atstovai kito laiko susitikti nesiūlė. Paaiškino, kad komisija nustatė, jog bėga vanduo pro balkoną. Grindims padarytų pažeidimų vizualiai nesimatė, todėl jos nebuvo fotografuojamos, tai pastebėjo UAB „Kirvukas“ meistrai jau atlikdami remonto darbus. Faktą, kad teka vanduo iš balkono, nuomininkai pranešė 2013 metais, nežino, ar tai buvo iki skardinimo, ar po to.

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės žentas. Nurodė, kad balkono skardinimo darbai buvo atlikti prieš užpylimą, iki tol jokių nusiskundimų ir problemų nekildavo. Darbus atliko kažkokia bendrijos pasamdyta įmonė, tiksliai nežino, kokia. Mano, kad užliejimo priežastis yra būtent nekokybiškai atlikti balkono skardinimo darbai. Iš pradžių, kai kaimynai kreipėsi, sakė, kad tai buvo vienkartinis užliejimas, ir tik gavus ieškinį, paaiškėjo, kad ten jau kurį laiką bėgo vanduo.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta atsakovę, nes ji buvo iškvietusi konsultacijai dėl balkono būklės, tuo metu jis užsiėmė individualia veikla. Mano, kad vanduo negali pratekėti, kadangi hidroizoliacija turėjo būti atlikta namo statybos metu, o apskardinus balkoną greičiausiai nebuvo padaryti vamzdeliai nutekėjimui, todėl ir įvyko užliejimas. Tačiau tiksliai to teigti negali, kadangi darbai yra paslėpti, kad tai tiksliai nustatyti, reikėtų išardyti skardinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei R. K., butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei J. Z.. 2015-07-20 tarp ieškovės ir UAB „Krivukas“ buvo sudaryta remonto darbų sutartis Nr. 2015/07/20, kurios pagindu UAB „Kirvukas“ įsipareigojo atlikti balkono remonto darbus, likviduojant užliejimo padarinius, o ieškovė įsipareigojo už tai sumokėti 530 Eur. 2015-07-29 ieškovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra 530 Eur sumai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 strapsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinį grindžia CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kuri numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovė mano, kad žalą patyrė dėl netvarkingo atsakovės balkono, kuriame buvo pasenusi hidroizoliacija, atsakovė turėjo imtis priemonių – įrengti naują hidroizoliaciją arba įstiklinti balkoną, tačiau tokių priemonių nesiėmė. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir mano, jog žala atsirado dėl netinkamų balkono skardinimo darbų atlikimo, o atsakingas už šiuos darbus buvo DNSB „Rifas“ ir kompanija, kuri atliko skardinimo darbus, tuo tarpu atsakovė nieko su balkonu nedarė, jo netvarkė, nekeitė, neremontavo, todėl ir už žalą negali būti atsakinga.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė patyrė žalą, atsakovė to neginčija, byloje yra kilęs ginčas, dėl kokios priežasties žala buvo padaryta ir kas yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat laikėsi pozicijos, jog balkonas apskritai yra išorinė namo konstrukcija, už kurios priežiūrą atsakinga daugabučių namų savininkų bendrija. Tokios pozicijos laikėsi ir trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ – iš būsto draudimo liudijimo matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2014-12-30 iki 2015-12-29 buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę. Iš 2015-08-17 ir 2015-11-27 AB „Lietuvos draudimas“ raštų nustatyta, kad draudimas nurodė negalintis išmokėti draudimo išmokos, nes nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti sugadintą ieškovės turtą, be to, žala yra pašalinta, todėl nustatyti nuostolio dydžio nėra galimybės, pažymėjo ir tai, kad balkonas yra laikytinas bendrąja daline nuosavybe ir už jo priežiūrą yra atsakinga pastatą administruojanti įmonė, todėl įvykis apskritai nėra draudiminis.

Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte (redakcija Nr. XII-882 galiojanti nuo 2014-07-01) nurodyta, jog pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai langai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Remiantis nurodytomis teisės normomis bei formuojama teismų praktika, darytina išvada, jog balkonas turi ne tik laikančiąsias konstrukcijas, bet balkonas būdamas kartu vientisame namo fasado kontekste yra ir namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektūriniu požiūriu, sukurdamas viso namo estetinį vaizdą. Taigi balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas, o ne asmeninė atsakovės nuosavybė (2011 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-712-160/2011). Taigi už balkono konstrukcijų priežiūrą bei remonto darbus šiuo konkrečiu atveju yra atsakinga DNSB „Rifas“. Tai iš esmės patvirtina ir byloje esanti 2012-09-11 statybos rangos sutartis Nr. 2012/09, kurios pagrindu DNSB „Rifas“ užsakė, o UAB „Momentus“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini), lauko balkonų atitvarų ir perdenginio plokščių apskardinimo darbus pagal projektinę dokumentaciją, t. y. ši sutartis patvirtina, jog būtent DNSB „Rifas“ ir rūpinosi daugiabučio namo balkonų priežiūra. 2013-07-31 DNSB „Rifas“ darbus priėmė atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pagrindu. Kad namo balkonai buvo apskardinti, tame tarpe ir atsakovės naudojamas balkonas, neginčijo nei ieškovė, nei atsakovė. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindė ir ta aplinkybe, jog būtent po atliktų apskardinimo darbų buvo užlietas ieškovės naudojamas balkonas. Nors ieškovės atstovas su tuo nesutiko, tačiau jokių objektyvių nesutikimą pagrindžiančių motyvų bei įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad apie tai, jog teka vanduo iš balkono nuomininkai pranešė 2013 metais, nežino, ar tai buvo iki skardinimo, ar po to. Iš jau minėto 2013-07-31 DNSB „Rifas“ atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto matyti, kad skardinimo darbai ir buvo baigti 2013 metais, todėl įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nekokybiškas atsakovės naudojamo balkono apskardinimas ir galėjo turėti įtakos vandens pratekėjimui į ieškovės naudojamą balkoną. Tokią versiją patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Č., nurodęs, jog apskardinus balkoną greičiausiai nebuvo padaryti vamzdeliai vandens nutekėjimui, todėl ir įvyko užliejimas. Teismas pažymi ir tai, jog atsakovė neturi teisės aktuose nustatytos pareigos įstiklinti savo balkoną, todėl tokia ieškovės nurodyta aplinkybės atmestina, kaip nepagrįsta.

CK 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Taigi, minėta norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas). Kadangi nagrinėjamos bylos atveju jau nustatyta, jog balkonas yra laikytinas bendrojo naudojimo objektu, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai žala padaroma vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline nuosavybe pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).

Taigi šiuo atveju, ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą bei jos dydį ir priežastinį ryšį tarp jų. Iš teismui pateikto VšĮ „Mano daugiabutis“ 2015-03-16 gyvenamojo namo apžiūros akto matyti, jog apžiūrėjus ieškovės naudojamą balkoną, turint tikslą nustatyti (duomenys neskelbtini) buto balkono patalpos užpylimo priežastis, buvo užfiksuota – (duomenys neskelbtini), balkone įrengtos plokštės nuo drėgmės išbrinkusios ir įlūžusios, prie sienos matyti pūslės, būtina (duomenys neskelbtini) buto balkone įrengti pagrindo hidroizoliaciją bei spręsti klausimą dėl balkono įstiklinimo. Teismo nuomone, šis aktas nėra pakankamas pripažinti faktui, jog atsakovė yra atsakinga už ieškovės balkono užliejimą, nes šiame akte tik apibendrintai nurodomi rekomenduojami darbai defektams pašalinti, t.y. būtina (duomenys neskelbtini) buto balkone įrengti pagrindo hidroizoliaciją bei spręsti klausimą dėl balkono įstiklinimo. Iš šio akto turinio nėra aišku, kas turi įrengti (duomenys neskelbtini) buto balkone pagrindo hidroizoliaciją, o įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, kad balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas, o ne asmeninė atsakovės nuosavybė, darytina išvada, jog už šiuos darbus yra atsakinga DNSB „Rifas“.

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad skirti ekspertizę byloje, tiksliai užliejimo priežasčiai nustatyti, yra per brangu. Be to, byloje yra nustatyta, kad dabartinė faktinė situacija nebeatitinka vandens tekėjimo metu buvusios situacijos – ieškovės balkone padarytas remontas, atsakovės balkonas yra įstiklintas, vandens pratekėjimo priežastys yra pašalintos, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju ekspertizės skyrimas nebūtų tikslingas, pažeidžiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus.

Teismas, įvertinęs visumą surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – jos neteisėtų veiksmų, kurie būtų įtakoję žalos atsiradimą, taigi tokiu atveju atitinkamai nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio su patirta žala. Be to, teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje nustaytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė J. Z. apskritai nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo išaiškinta jos teisė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ieškovė buvo atstovaujama advokato, t. y. profesionalaus teisininko, tačiau pasirinko šia teise nepasinaudoti. Įvertinus išdėstytą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro – išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas 200 Eur ir išlaidos už V. Č. konsultaciją 20 Eur, iš viso 220 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei J. Z. iš ieškovės R. K. 220 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.