Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), prašymą nustatyti ilgesnį terminą sumokėti baudai, paskirtai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-4293-865/2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. e1-4293-865/2025, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskiriant galutinę 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, jos sumokėjimui, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą.

Motyvuojamoji dalis

Minėtu procesiniu sprendimu R. Š. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 31 d., o taip pat BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotinas automobilis „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis aptariamas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 26 d.

Prašymas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistajam nesumokėjus teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai.

Sistemiškai aiškinant pateiktas nuostatas matyti, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Tai yra akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BVK 6 straipsnio nuostatas teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Kita vertus, bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Turi būti įvertintos nuteistojo objektyviai turėtos bei turimos galimybės sumokėti paskirtą baudą per įstatyme numatytą ar teismo nustatytą terminą, taip pat atsižvelgta į nuteistajam paskirtos baudos dydį, nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, jo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, sudarančias sąlygas įvykdyti bausmę, ar byloje yra duomenų, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą, ar prašymas atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) pateiktas teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios. Be to, baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. T-155-397/2018).

Teismas bausmės vykdymo procese, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 4 dalimi, gali spręsti klausimą dėl termino baudai sumokėti pratęsimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-40-518/2019).

Iš nuteistojo prašymo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. e1-4293-865/2025, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskiriant galutinę 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, jos sumokėjimui, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą. Minėtas teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 26 d., todėl aptariamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta iki 2026 m. sausio 26 d.

Nuteistasis R. Š. prašymą dėl baudos termino pratęsimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2025 m. lapkričio 17 d., kuris Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo užregistruotas 2025 m. lapkričio 17 d. Tai reiškia, kad nuteistasis prašymą, dėl paskirtos baudos sumokėjimo per ilgesnį terminą, pateikė nepasibaigus savanoriškam terminui baudai sumokėti ir nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso.

Iš nuteistojo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto prašymo matyti, kad R. Š. šiuo metu Lietuvos Respublikoje nedirba. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir išrašas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į bausmės paskirtį bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga suteikti galimybę nuteistajam R. Š. sumokėti paskirtą baudą savanoriškai, tokiu būdu išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, R. Š. prašymas tenkintinas ir baudos sumokėjimo terminas pratęstinas dar dvylikai mėnesių, nustatytinas bendras 14 mėnesių terminas sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2025 m. lapkričio 26 d.

Nuteistajam išaiškintina, jog teismas nustato tik bendrą 14 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl nuteistasis pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą tenkinti.

Nustatyti R. Š. 14 (keturiolikos) mėnesių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-4293-865/2025 paskirtos 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos mokėjimo terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2025 m. lapkričio 26 d.).

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. baudžiamajame įsakyme.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.