Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens vykdymo procese I. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-17623-191/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ prašymą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys: E. R., I. R., antstolė J. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo vykdant asmeninę skolininko prievolę, kai turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka (CPK 667 str., CK 3.110 str. 1 d.).Antstolės J. Ž. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0161/14/00727 pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-25151-191/2013 dėl skolos išieškojimo iš E. R..Vykdymo proceso metu paaiškėjus, kad skolininkas jokio turto neturi, pareiškėja UAB „4finance“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko E. R. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nustatyti, kad skolininko E. R. sutuoktinės I. R. gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ šių pajamų priklauso skolininkui E. R..Suinteresuotas asmuo I. R. atsiliepimu su prašymu nesutiko. Nurodė, kad nesutinka mokėti E. R. nesant santuokoje padarytų skolų, šiuo metu tvarkomi dokumentai dėl santuokos nutraukimo, ji augina nepilnametį sūnų, nuomojasi būstą ir nepajėgi sumokėti E. R. skolas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino.Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininko sutuoktinės I. R. gaunamas darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė, santuoka tarp šalių nėra nutraukta, Vedybų sutarčių registre nėra registruota vedybų, turto padalinimo ar kitokia sutartis, o suinteresuoto asmens I. R. atsiliepime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti prašymo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą laikoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys jungtinėje nuosavybėje lygios, o darbo užmokestis – sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, prašymas tenkintas visiškai.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad skolininko skola susidarė dar iki santuokos, todėl yra asmeninė prievolė ir ji negali būti išieškoma iš sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio;Teismas neįvertino to, kad I. R. su sutuoktiniu bendro ūkio neveda, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, neturėtų būti taikoma. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos (išieškotojos) prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).Iš nagrinėjamos bylos ir prie jos prijungtos civilinės bylos Nr. L2-25151-191/2013 matyti, kad skolininkui E. R. nevykdant paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kreditoriaus UAB „4finance“ pareiškimo pagrindu buvo priteista skola ir palūkanos, o įsiteisėjęs 2013 m. gruodžio 17 d. teismo įsakymas (civilinės bylos Nr. L2-25151-191/2013 b. l. 3, 14) pateiktas vykdyti (vykdomoji byla Nr. 0161/14/00727). Vykdant teismo įsakymą paaiškėjo, kad skolininkas lėšų atsiskaitomose sąskaitose neturi, niekur nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, tačiau yra sudaręs santuoką su I. R., gaunančia pajamų, susijusių su darbine veikla, todėl kreditoriui 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymu išaiškinta teisė per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, siekiant nukreipti išieškojimą į sutuoktinės darbo užmokesčio dalį (b. l. 5). Kreditorė nustatytu terminu pareiškė teismui prašymą dėl turto dalies nustatymo, kuris buvo priimtas ir išnagrinėtas.Pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino kreditorės prašymą, nustatė skolininko turto dalį bendrame turte, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Apeliantė, nesutikdama su teismo nutartimi nurodė, kad bendro ūkio su skolininku niekada nevedė, jo skola yra asmeninio pobūdžio, todėl negalėtų būti išieškoma iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia suinteresuoto asmens kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – santuokos liudijimo kopiją, kuria grindžia savo atskirojo skundo argumentus dėl išieškomos prievolės pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina atskirajame skunde nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 338 str.).

Dėl prievolės pobūdžio vertinimo nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje

Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jos sutuoktinio skola susidarė dar iki jų santuokos sudarymo, t. y. prievolė yra asmeninė, todėl išieškojimas negali būti nukreipiamas į santuokinį turtą. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas turėjo prijungti civilinę bylą Nr. L2-25151-191/2013, kurioje buvo priimtas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo, iš kurios medžiagos galima nustatyti prievolės pobūdį.Apeliacinės instancijos teismas išsireikalavo nurodytą bylą, iš kurios duomenų nustatė, jog kreditorė UAB „4finance“ kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. R. nurodydama skolos sumą (700 Lt, atitinka 202,73 Eur) ir paskaičiavus 988,85 Lt (atitinka 286,39 Eur) palūkanų už 2011-06-27 – 2012-03-13 laikotarpį (nurodytos b. l. 3). Šia aplinkybe patvirtinama, kad skola susidarė dar iki apeliantės ir E. R. santuokos, kuri buvo sudaryta 2013 m. kovo 7 d. (santuokos liudijimo kopija b. l. 52). Tačiau ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, ir tokia apeliacinės instancijos teismo nuomonė argumentuojama žemiau nutartyje išdėstomais motyvais.Pirmiausia pažymėtina, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai reiškia, kad tik pavyzdžiui santuokos nutraukimo byloje gali būti teismo nusprendžiama ar ši prievolė yra asmeninė, ir kurio iš jų konkrečiai (ar abiejų sutuoktinių kartu) ji turi būti vykdoma. Taip pat tik dalinant turtą teismas gali nukrypti nuo lygių dalių, atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių, tam tarpe ir į tai, su kuriuo sutuoktiniu lieka gyventi vaikas. Todėl apeliantės argumentas dėl auginamo vaiko, nėra laikomas pagrįstu nagrinėjamos bylos kontekste.Be to kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmeninė sutuoktinio prievolė atlyginti žalą vykdoma ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.115 str.), o tik iš asmeninio turto. Šiuo atveju yra priteista ne žala, o paskola ir netesybos dėl netinkamo prievolinių santykių vykdymo. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka, tai kreditorius, skolininkas ar kitas bendraturtis, turi inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ar turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo (CPK 667 str., CK 3.116 str.; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Taigi, nurodytų nuostatų pagrindu teismas tik konkretizuoja skolininko turimą turtą, įskaitant jo dalį ir bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas pagal skolininko asmenines prievoles. Todėl turto dalies nustatymo šiuo atveju niekaip neįtakoja ta aplinkybė, jog paskolą suinteresuoto vykdymo procese asmens sutuoktinis gavo dar iki santuokos sudarymo.

Dėl darbo užmokesčio kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objekto vertinimo

Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad jos darbo užmokestis yra asmeninė nuosavybė, nes ji su skolininku nors ir buvo santuokoje, bendro ūkio niekada nevedė, todėl CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija (preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) yra paneigta. Su šiais skundo argumentais nesutiktina.Kaip jau nurodyta, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Ta aplinkybė, kad apeliantė su sutuoktiniu kartu negyvena, neveda bendro ūkio, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Nors apeliantė teigia, kad yra ruošiami skyrybų dokumentai, teismas neturi įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų būtų nutraukta ir prievolės padalintos, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, taip pat įrodymų, dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo. Todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, šiuo atveju apeliantės darbo užmokestis, laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, nes byloje nėra įrodyta priešingai (CK 3.87 ir 3.88 str.). Byloje nustačius, kad skolininkas kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip užtikrinant kreditoriaus interesus, neturi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, jog skolininko sutuoktinės po santuokos sudarymo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje nustatė skolininko E. R. dalį.Apeliantė skunde nenurodo argumentų dėl teismo nutartimi, remiantis sutuoktinių lygių dalių prezumpcija, nustatytos skolininko dalies (1/2 dalies) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 straipsniai), to nevertina.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.