- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-61-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-303460-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- M. J., V. J., S. J.
- Atsakovas
- A. M., P. D.
Teisėja Erinija Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-303460-2010-7)
2012 m. vasario 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų M. J., V. J. ir S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. J., V. J., S. J. ieškinį atsakovams A. M. ir P. D., dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašė solidariai priteisti iš atsakovų 1034,85 Lt turtinės žalos, M. J. 50 000 Lt neturtinės žalos, V. J. ir S. J. po 5000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovams priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui M. J., atstovaujamam V. J. ir S. J., solidariai iš atsakovų A. M. ir P. D. 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra 2010-03-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė ieškovams S. J. ir V. J. solidariai iš atsakovų A. M. ir P. D. po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra 2010-03-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė ieškovui S. J. solidariai iš atsakovų A. M. ir P. D. 821,18 Lt turtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra 2010-03-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovų A. M. ir P. D. ieškovui S. J. po 646 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui P. D. iš ieškovų V. J. ir S. J. po 380 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui A. M. iš ieškovų V. J. ir S. J. po 380 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Atsakovai neįvykdė pareigos garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai. Šuo nebuvo laikomas aptvertas (voljeru, tvora), nebuvo uždėtas antsnukis, šuo buvo pririštas arti sklypo ribos, tai yra nebuvo imtasi net įprastų saugumo priemonių, laikant tokį šunį. Tokius atsakovų veiksmus, vykdant savo pareigą garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip didelį aplaidumą. Atsakovai, būdami brandaus amžiaus, su pakankama gyvenimiška patirtimi, galėjo įvertinti tokią riziką ir pasirūpinti tinkamu ir saugiu šuns laikymu, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo padaryti dėl didelio neatsargumo (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertinęs, kad atsakovų veiksmai nepasireiškė didžiausio pavojingumo visuomenei forma, ieškovui M. J. padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, tačiau nesusijęs su organų, atliekančių tam tikras funkcijas, sužalojimu, organizmo funkcijų sutrikimu, padarytą turtinę žalą, nustatė 12 000 Lt dydžio neturtinės žalos dydį. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog pagal sveikatos sužalojimo pobūdį M. J. buvo būtina dermatovenerologo konsultacija.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai S. J. ir V. J. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimą ir ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų solidariai 140 Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovų turto arešto panaikinimo, tai pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas išvardindamas kompensaciją didinančius faktorius atsižvelgė tik į vieną, t.y. į atsakovų elgesį po įvykio. Atsakovai užuot atsiprašę, elgėsi ciniškai teigdami, kad šuns apkandžiotas mažametis pats yra kaltas dėl įvykio. Apeliantai mano, kad M. J. priteistas praktikos neatitinkantis neturtinės žalos kompensacijos dydis. Konstitucinis teismas tinkamai išaiškino, jog esminis kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra pasekmės sveikatai, t.y. sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kadangi kasacinio teismo praktika, pagal kurią minimalus priteisiamas neturtinės žalos dydis esant panašioms aplinkybėms ir padariniams, yra 7000 Lt, maksimalus 100 000 Lt, o vidutinis 50 000 Lt. Apeliantų nuomone, teismas taip pat neatsižvelgė į tą faktą, jog žala buvo padaryta mažamečiam nukentėjusiajam, o sukelti padariniai turės įtakos visam likusiam nukentėjusiojo gyvenimui. Teismas, spręsdamas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ieškovams S. J. ir V. J., nepagrįstai nevertino byloje esančių liudytojų parodymų bei pačių ieškovų paaiškinimų. Neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog S. J. medicininiuose dokumentuose nėra atžymėta, kad susirgimai gali būti streso, nervinės įtampos pasekmė. Šiuose dokumentuose pateiktas aiškus raštas, jog S. J. somatiniai sveikatos sutrikimai kilę nerviniu pagrindu dėl patirto streso. Racionali kompensacija ieškovams S. J. ir V. J. atžvilgiu yra kiekvienam po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nepagrįstai iš atsakovų nepriteisė 140 Lt už dermatovenerologo konsultaciją, kadangi ji buvo būtina ir susijusi su M. J. padarytos odos sužalojimais ir randų gydymu. Sprendimo dalis, kuria laikytina, kad didžioji dalis reikalavimų buvo atmesta, prieštarauja teismo sprendimo motyvuojančiai daliai bei teisingumo ir protingumo principams. Nepagrįstai priteista daugiau iš ieškovų nei iš atsakovų. Taip pat teismas nepagrįstai panaikino atsakovų turtui taikytą areštą. Tokiu būdu iškilo grėsmė sprendimo įvykdymui, nes atsakovai įgys galimybę turtą perleisti, įkeisti ar išvaistyti iki sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir panaikinti apskųstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimą. Nurodo, kad priteistas neturtinės žalos dydis sudaro pakankami rimtą ir sunkią finansinę naštą. Be to, byloje esama aplinkybių, kurios tarpusavyje viena kitai prieštarauja, todėl byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2009-06-20, Mazūriškių kaime, Klaipėdos r., nukentėjusįjį mažametį M. J. sukandžiojo šuo, už kurio priežiūrą buvo atsakingi atsakovai, kadangi jie buvo šuns valdytojai. Dėl padarytų sužalojimų ieškovui M. J. nustatytas sunkus sveikatos sužalojimas. Dėl šio įvykio Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, kuris 2009-09-08 Klaipėdos rajono apylinkės prokuroro nutarimu nutrauktas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovų A. M. ir P. D. kaltę, dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat 2011-12-23 nutarimu nutarta ieškovų prašymo netenkinti, nenaikinti nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo neatnaujinti, kadangi nepaaiškėjo esminių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai spręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Byloje kilo ginčas dėl nukentėjusiajam mažamečiui vaikui priteistinos neturtinės žalos dydžio bei turtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija įvertina kaip teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgta į atsakovų elgesį po įvykio, jog jie ieškovų neatsiprašė bei nesiėmė kitų priemonių įvykio pasekmėms sušvelninti, žalai atlyginti. Tuo pačiu kolegija atsižvelgia į atsakovų kaltės formą, pobūdį, kuri pasireiškė dideliu neatsargumu. Priežastinis ryšys su atsiradusia žala susijęs su atsakovų veiksmais ir atsakovų auginto ir prižiūrėto šuns padaryta žala yra atsakovų veiksmų (neveikimo) rezultatas. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai motyvavo ir tai įrodyta bylos duomenimis, kad atsakovų prižiūrėtas šuo buvo netinkamai pririštas, buvo naudojamas netinkamos kokybės priemonės šuniui pririšti, kas sąlygojo šuns atitrūkimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad gyvūnų savininkai (valdytojai) privalo garantuoti, jog gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai. Tai reiškia, kad atsakovų, kaip šuns valdytojų pareiga buvo pasirūpinti, kad jų turimas šuo nesužalotų žmonių. Atsakovų neatsargumas patvirtina, kad yra CK 6.248 straipsnio 3 dalyje preziumuojama kaltė, pasireiškusi atsakovų nerūpestingumu, nes atsakovai nenumatė, kad gali kilti neigiamos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino žalos padarymo aplinkybes, kurios kolegijos nuomone, buvo susijusios su itin dideliais išgyvenimais, stipriu stresu. Sprendime konstatavo, kad ieškovas buvo užpultas įnirtusio ir nekontroliuojamo šuns, kurio agresijos protrūkis buvo nevaldomas, o antpuolio trukmė, pabaiga ir padariniai – neprognozuojami, ieškovui nepilnamečiui vaikui buvo kandžiojama gyvybiškai pavojinga vieta – galva, kas sudarė pagrindą pergyventi ne tik dėl savo sveikatos, bet ir gyvybės, todėl ieškovai patyrė didelį išgąstį, sąlygotą intensyvių pergyvenimų ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl gyvybės. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgė į tai, kad ieškovui padarytais sužalojimais buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nes tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, į sužalojimo sunkumą, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo procentą, ligos progresavimo tikimybę, ateities prognozes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo protingumo ir protingumo kriterijus. Kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas priteistas neturtinės žalos dydis yra tinkamas, jis optimaliai kompensuoja nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą, todėl kolegijos nuomone, nėra pagrindo didinti atlygintinos žalos dydį iki ieškovų prašomos sumos, t.y. iki 50 000 Lt.
Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo tėvams S. J. ir V. J. priteista neturtinė žala yra per maža. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad racionali kompensacija ieškovų S. J. ir V. J. neturtinei žalai atlyginti yra po 5 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ieškovams S. J. ir V. J. išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu sutinka. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė, tiesiogiai susijusi su neigiamus išgyvenimus patyrusiu asmeniu. Tačiau ieškovai S. J. ir V. J. yra sveikatos sužalojimą patyrusio mažamečio vaiko tėvai, kurių emocinis ryšys su vaiku yra neabejotinai labai glaudus, todėl atskirais atvejais neturtinė žala, patirta dėl sveikatos sužalojimo, gali būti priteisiama ir tiesiogiai sveikatos sužalojimų nepatyrusiems, bet dėl padaryto sveikatos sužalojimo emocinį skausmą, sukrėtimą, baimę ir netikrumo dėl ateities jausmą išgyvenusiems fiziškai nukentėjusiam artimiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai vadovavosi 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7. Pagal šias nuostatas tėvai turi įrodyti jiems asmeniškai padarytą neturtinę žalą dėl vaiko sveikatos sužalojimo ir priežastinį ryšį tarp sveikatos sužalojimo ir padarytos žalos (CPK 178 straipsnis). Ieškovų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad dėl mažamečio sūnaus sužalojimo, ieškovai S. J. ir V. J. patyrė stresą, sveikatos sužalojimas padarytas ieškovų akivaizdoje, todėl esant ypatingam dvasiniam ir fiziniam mažamečio vaiko ir tėvų ryšiui konstatuotina, S. J. ir V. J. turėjo teisę reikšti ieškinį dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista bendra 2 000 Lt neturinės žalos suma tėvams yra pakankama, kad būtų kompensuoti jų patirti neigiami išgyvenimai.
Nepagrįstais laikytini ieškovų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teisminės praktikos, nes apeliantų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo teismo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-12-27 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-560/2010, 2011-04-12 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-171/2011) nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės yra skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, o būtent šiose ieškovų nurodomose nutartyse neturtinė žala buvo padaryta tiesiogiai atsakovų, kurie įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais buvo pripažinti kaltais padarę BK 281 straipsnio 3 dalyje (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir BK 281 straipsnio 5 dalyje (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) numatytus nusikaltimus. Priešingai, negu nurodo ieškovai, teismų praktikoje, panašiose bylose, netgi nustačius atsakovams baudžiamąją atsakomybę iš jų buvo priteisiama 6 000 Lt neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-352/2009, 2K-19/2008).
Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 140 Lt už dermatovenerologo konsultaciją, kadangi ji buvo būtina ir susijusi su nukentėjusiajam padarytos odos sužalojimais ir randų gydymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantai neįrodė 140 Lt patirtos turtinės žalos (CPK 178 straipsnis), todėl sumažino ieškovams priteistiną turtinę žalą. Šios žalos ieškovai nepagrindė ir apeliacinės instancijos teisme.
Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstytos neteisingai. Nustatyta, kad ieškovai prašė priteisti iš viso 60 000 Lt neturtinės žalos ir 1 034,85 Lt turtinės žalos, o buvo priteista 14 000 Lt neturtinės žalos ir 821,18 Lt turtinės žalos, t. y. ieškinys patenkintas iš dalies ir patenkintų reikalavimų suma yra 24 proc. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos – tai žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 79, 88 ir 96 str.). Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje detalizavo bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo nesilaikyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių nuostatų.
Pagal CPK 150 straipsnio 5 dalį (iki 2011-10-01 galiojusi redakcija), jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė atsakovams P. D. ir A. M. 2010-03-20 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – jiems priklausančio turto ir/ar piniginių lėšų areštą – taikyti iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, o sprendimui įsiteisėjus – panaikinti. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas 2011-05-06 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, pakeitė atsakovams P. D. ir A. M. 2010-03-20 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – arešto – taikymo mastą ir nustatė, kad areštas taikomas 14 821,18 Lt sumai, nutarė laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įvykdžius tesimo sprendimą. Ši nutartis įsiteisėjo 2011-08-25, todėl nepagrįstas apeliantų teiginys, kad laikinosios priemonės sprendimu panaikintos ir yra grėsmė sprendimo vykdymui (t. 2, b. l. 29, 50–51).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimą palikti nepakeistą.