Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, J. B., G. N. (prisijungę nuotoliniu būdu),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2603-839/2022 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei J. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., G. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė poreikio pasinaudoti advokato teisine pagalba atsakovė nenurodė. Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo manyti, jog be advokato pagalbos atsakovė negali tinkamai ginti savo teisių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis G. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. N., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus. 2020 m. rugsėjo 4 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1481-839/2020 buvo laikinai apribota motinos valdžia J. B. ir neterminuotai apribota tėvo valdžia G. N. sūnaus G. N. atžvilgiu.

Teismas, terminuotai apribodamas motinos valdžią, konstatavo, jog atsakovei trūksta įgūdžių, motyvacijos pakeisti savo gyvenimo būdą ir sąlygas, jog ji galėtų tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą gyvenimo aplinką. Nustatyta, kad nors atsakovė stengiasi vykdyti teikiamos socialinės pagalbos priemones, priima siūlomą pagalbą, nėra visiškai nutraukusi ryšio su vaiku, bendrauja su juo, tačiau nėra pilnai atsikračiusi žalingų įpročių (alkoholio vartojimo), šiuo metu neturi sąlygų vaikui augti kartu. Atsižvelgiant į tai, kad emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir motinos nėra nutrūkęs, atsakovė pripažįsta savo žalingus įpročius ir nurodo sieksianti pakeisti savo gyvenimo būdą, teismas motinos valdžią ribojo terminuotai.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-10-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4710-839/2020 likusiam be tėvų globos G. N. nustatyta globa ir vaiko globėja paskirta J. B., su kuria vaikas gyvena iki šiol.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovo atstovę, trečiuosius asmenis, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog ieškinys pagrįstas ir įrodytas. 2020-10-02, 2021-05-19, 2022-05-05 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų, 2020-10-02, 2021-05-19 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto, 2022-05- Utenos rajono socialinių paslaugų centro rašte nurodyta informacija, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovė visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, nerodo noro ir nededa jokių pastangų atnaujinti ir sustiprinti ryšį su vaiku, nerodo jokio noro pati auginti savo vaiką, su vaiku praktiškai nebendrauja ir jo neaplanko, kitokios pagalbos iš socialinių tarnybų pati neieško, turimo žalingo įpročio neatsikratė, taigi darytina išvada, kad motinos elgesys po 2020-09-04 teismo sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė ir yra žalingas vaiko vystymuisi. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra pateikta (CK 3.180 str. 3 d.).

Globojamo vaiko aplankymo aktuose fiksuoti duomenys patvirtina, jog artimesnis emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir motinos po minėto teismo sprendimo priėmimo neatsirado, motina su vaiku bendrauja retai, skambina jam būdama neblaivi, atsakovė iniciatyvos dėl ryšio su vaiku palaikymo nerodo. Artimesnio ryšio su motina atsiradimo, sustiprėjimo vaikas taip pat nenurodė.

Taigi, bylos duomenimis po 2020-09-04 teismo sprendimo, kuriuo laikinai apribotos atsakovės motinystės teisės, yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė, nesistengia formuoti įgūdžius dėl artimesnio bendravimo su vaiku, nerodo iniciatyvos bendrauti ir padėti savo vaikui, rūpintis ir domėtis jo mokslais bei sveikata, nesidomi jo pasiekimais, kasdieniais užsiėmimais, pomėgiais, jo savijauta, nesudaro sąlygų pabūti kartu su vaiku, gyventi kartu. Vaiko motina neišreiškė susirūpinimo ir noro pati rūpintis ir auginti savo vaiką, jos nurodytas siekis pakeisti savo gyvenimo būdą iš esmės nepasikeitė. Atsakovė ilgalaikėmis priemonėmis nesprendžia piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, pastovus išlaikymas vaikui neteikiamas.

Iš esmės būtent tokios aplinkybės buvo pagrindas dėl ko atsakovei buvo laikinai apribotos motinystės teisės, tačiau iki šiol praėjus beveik pusantrų metų po laikino motinos valdžios ribojimo, neatsirado ir nėra pateikiama jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog atsakovės elgesys pasikeis. Taip pat nėra nustatyta objektyvių priežasčių, kurios neleido atsakovei pakeisti savo gyvenimo būdą, įpročius ir imtis visų priemonių, kurios leistų siekti auginti, išlaikyti sūnų pačiai. Pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad laikino motinos valdžios apribojimo tikslo – pakeisti motinos elgesį vaiko atžvilgiu nepavyko iš esmės dėl atsakovės kaltės ir abejingumo.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, pagrįstai galima konstatuoti, kad atsakovė šalinasi nuo vaiko auklėjimo ir auginimo, nesiekia sudaryti ir nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti kartu su ja, nesiekia užmegzti ir išlaikyti ryšio su vaiku, nerodo jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, kas leidžia konstatuoti, jog ateityje situacija negali pasikeisti. Suteiktas tam tikras laikas, per kurį atsakovė galėjo ir turėjo įrodyti savo požiūrio bei elgesio pasikeitimą, pastangų nuolatinumą ir stabilumą, nebuvo rezultatyvus, todėl atsakovės motinos valdžia ribotina neterminuotai (LR CK 3.180 str. 1, 3, 4 dalys).

Atsakovei apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo klausimai išspręsti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. priimtu sprendimu ir 2020 m. spalio 8 d. nutartimi. Duomenų, jog atsižvelgiant į vaiko interesus šiuo metu yra poreikis priimtus sprendimus, nutartis keisti, nėra pateikta.

Ieškinį patenkinus iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 96 str.). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus G. N., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas - 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.