Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-10 · Civilinė byla Nr. e2-29082-862/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
e2-29082-862/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22980-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Atsakovas
T. K.
Civilinė byla Nr. e2-29082-862/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22980-2019-2

Procesinio dokumento kategorija 2.1.5.1.2.6.; 2.6.4.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei T. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1336,46 EUR dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinys ir jo priedai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018-03-04 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl atsakovės, valdžiusios transporto priemonę VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės, kuri eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariato 2018-08-16 pranešimas Nr. 10R-33769993-18; Vilniaus miesto apylinkės teismo2018-07-13 nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1139-990/2018). Eismo įvykio metu, atsakovės valdoma transporto priemonė VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta pas ieškovę (2018-02-15 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė už transporto priemonei VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą eismo įvykio metu išmokėjo 1336,46 EUR dydžio draudimo išmoką (2018-08-20 mokėjimo nurodymas Nr. 14490227).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo)“ 59 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, taip pat asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina visa sumokėta draudimo išmoka, t.y. 1336,46 EUR žalos atlyginimo, regreso teise (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.6 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsni 2 ir 3 dalys, 6.270 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 59 punktas).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 1336,46 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 30 EUR sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės nepriteistinos 1,79 EUR dydžio patirtos pašto išlaidos valstybės naudai, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285 – 288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1336,46 EUR (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 46 centų) dydžio žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 1336,46 EUR už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 EUR (trisdešimties eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė