- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- P2-16-1004/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00232-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės E. R. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolė pateikė teismui pareiškimą vykdymo procese, kuriuo prašo nubausti pinigine bauda BUAB ,,Risvė&Co“ buvusią direktorę L. M. (buv. J.) už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Šiaulių apygardos teismo 2015-06-22 vykdomąjį raštą, kuriuo UAB ,,Risvė&Co“ valdymo organams nustatytas 15 dienų laikotarpis nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo bylos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus BUAB „Risvė&Co“ direktorei L. M. buvo išsiųstas reikalavimas perduoti turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus bankroto administratoriui UAB „Bankrovista“, ir apie atliktus veiksmus informuoti antstolį. Vykdymo procese surinkus papildomus duomenis paaiškėjo, kad bendrovės vadovė L. M. pasibaigus įgaliojimams išvyko gyventi į užsienį. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 585 str., antstolė prašo BUAB ,,Risvė&Co“ direktorei L. M. skirti baudą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su UAB ,,Risvė&Co“ neturi nieko bendro jau 7 metai, jos draudimo laikotarpio įmonėje pabaiga – 2009-03-09, o įmonės vadovavimą perėmė ir jo laikinuoju vadovu save pasiskyrė prieš ją buvęs įmonės vadovas K. Š. (b.l. 12-13).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolis vykdymo procese privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (LR CPK 634 str. 2 d.). LR CPK 585 str. 1 d. numatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289,00 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (LR CPK 585 str. 2 d.). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (LR CPK 585 str. 3 d.).
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolės E. R. kontoroje vykdomas išieškojimas iš BUAB ,,Risvė&Co“, pagal Šiaulių apygardos teismo 2015-06-22 vykdomąjį raštą, kuriuo UAB ,,Risvė&Co“ valdymo organams nustatytas 15 dienų laikotarpis nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo bylos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Antstolei išsiuntus BUAB ,,Risvė&Co“ reikalavimą įmonės direktorei, šis reikalavimas iki šiol neįvykdytas. Bylos duomenys patvirtina, kad reikalavimas buvo įteiktas juridinio asmens BUAB ,,Risvė&Co“ vadovei el. p. adresu, t.y. tinkamai.
Antstolio reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, duodami neviršijant suteiktų įgaliojimų (intra vires), yra privalomi visiems asmenims (LR CPK 585 str.). Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes.
Iš LITEKO duomenų matyti, kad byla dėl bankroto bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teismui pateikta 2015-05-12, įmonei iškeltas bankrotas - 2015-06-22, o vykdomasis raštas pateikti duomenis išduotas – 2015-08-11. Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkė (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Iš SODRA pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2016-01-31 skolininkė nebuvo susijusi darbiniais santykiais su BUAB ,,Risvė&Co“ (b.l. 8,13). Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad skolininkė buvo įmonės vadove laikotarpiu nuo 2006-06-07 iki 2015-07-14 (b.l. 5-7). Nors įmonių vadovo pareiga nurodyti antstoliui pas kokius asmenis yra bendrovės turtas, finansiniai dokumentai, imtis priemonių, kad jie būtų perduoti bankroto administratoriui, tačiau baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą (LR CPK 585 str.). Nagrinėjamu atveju skolininkė L. M. įvardijo priežastis, dėl ko ji negali perduoti įmonės turto bei dokumentų, taip pat antstolei bei teismui nurodė jų galimą buvimo vietą ir jų saugotoją - akcininką K. Š. (b.l. 12-13, vykd. b.l. 13, 19, 20). Bankroto byloje Nr. B2-330-267/2016 nėra duomenų, kad bankroto administratorius kreipėsi dėl K. Š. įpareigojimo perduoti įmonės turtą, prašant išduoti vykdomąjį raštą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma atsižvelgiant į nurodytus skirtumus bei vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo. Dėl to sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mitnija“ v. E. R., V. G., bylos Nr. 3K-7-124/2014). Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario mėn. 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Plėtodama šią praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas narys gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).
Iš skolininkės atsiliepimo, pateiktų duomenų negalima nustatyti, kaip buvo atliekamas faktinis valdymas šioje įmonėje, ar bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu jai vadovavo L. M., ar įmonės akcininkai.
Darytina išvada, kad šiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis baudos paskyrimu buvusiai bendrovės direktorei L. M. nebūtų pasiektas baudos taikymo tikslas – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti įpareigojimą, nes vien baudos paskyrimas įpareigojimo perduoti įmonės turtą įvykdymo neužtikrins. Antra vertus, tokia išvada anaiptol nereiškia, kad atsisakymas skirti baudą paneigia patį įpareigojimo vykdymo privalomumo principą. Minėta, kad duomenų, kad bankroto administratorius kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo įmonės akcininko (ar kitų akcininkų) atžvilgiu, nėra. Iš Šiaulių apygardos civilinės bylos Nr.B2-330-267/2016 duomenų LITEKO sistemoje taip pat matyti, kad bankroto administratorius UAB „Bankrovista“ BUAB „Risvė&Co“ bankroto procese iki šiol nesinaudojo teise kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nustatyta tvarka dėl baudos skyrimo nei UAB „Risvė&Co“ direktorei L. M., nei akcininkui K. Š. ir taip pastarąjį, ar kitus bendrovės akcininkus, skatinti vykdyti teismo nutartį.
Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo teigti, jog antstolės E. R. pareiškimas dėl baudos skyrimo L. M. nėra pagrįstas ir atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585, 593, 612 str., teismas
nutaria:
Atmesti antstolės E. R. pareiškimą dėl baudos skyrimo.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti antstolei ir suinteresuotiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.