Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Jolitai Juknienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,

kaltinamajam K. P.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 7 kartus:

1) 2010 m. birželio 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2011 m. vasario 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme laisvės apribojimu 1 metams 10 mėnesių;

3) 2011 m. gruodžio 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams;

4) 2012 m. vasario 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

5) 2012 m. rugsėjo 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams;

6) 2015 m. gruodžio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme 20 parų areštu;

7) 2016 m. birželio 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 10 mėnesių; 2017 m. rugpjūčio 18 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, būdamas apklaustas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, o būtent: atliekant ikiteisminį tyrimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36676-18 dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo fakto pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje (keista 2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1929 (BK 281¹ straipsnio 1 dalis įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 1 d.)), būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2018 m. rugsėjo 25 d., laikotarpiu nuo 10.22 val. iki 11.19 val., Pakruojo mieste, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate, Veiklos skyriaus tyrėjai D. K. atliekant jo, kaip liudytojo, apklausą; 2018 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 13.14 val. iki 15.44 val., Pakruojo rajone, L. mieste, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai D. K. ir vyresniajai tyrėjai A. Š. atliekant jo, kaip liudytojo, parodymų patikrinimą vietoje; 2018 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 16.02 val. iki 16.12 val., Pakruojo mieste, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate Veiklos skyriaus tyrėjai D. K. atliekant jo, kaip liudytojo, papildomą apklausą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2018 m. liepos 31 d., laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 22.01 val., Pakruojo rajone, L. mieste jis, o ne V. M., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo V. M. priklausančią transporto priemonę - automobilį „X“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 18 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 11.20 val., Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-153-284/2019 m., teismo posėdyje prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus, analogiškus jo duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ne jis, o V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju K. P. dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nesutinka su kaltinamuoju aktu. Dalyvavo nagrinėjant bylą, kurioje kaltinamasis buvo V. M., jis jo pažįstamas. Žino, kad teismas pripažino V. M. kaltu, pripažįsta, kad teismas jį nuteisė teisingai. Turi dvi teorijas: V. M. buvo išvažiavęs su mašina anksčiau ir nuskėlė „bamperį“, arba jis išvažiavo su ta mašina vėliau, kai jie susipyko ir jis išlipo iš mašinos. Apklausiamas sakė, kad važiavo su V., bet tikslaus laiko sakė, kad nežino. Šventė pas M., iš ten išvažiavo kartu su V. M., buvo vakaras, tikslaus laiko negali pasakyti. Parodymų patikrinimą atliko parodymų patikrinimo vietoje, nežino, kad buvo paimta vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota medžiaga. Maršrutą nurodydamas gal ir susimaišė, nes yra ne vietinis, keliukų nežino. Išvyko iš M., adreso nežino. Išvyko abu, tuomet vairavo jis, bet turi teoriją, kad V. anksčiau išvažiavo, kol jie buvo kieme, nes ten nesimato kada, kas ėjo ar kur išvažiavo. Pas M. vakarojo, buvo nemažai žmonių, gal jis kažkur išvažiavo ir atsitrenkė, yra byloje parodymai, liudytojai kažkokie matė, kad jis vairavo. Jis gal buvo vienas išvažiavęs, o po to išvažiavo kartu. Arba dar viena teorija, t. y. kai kartu važiuodami susipyko, sustojo, nes padangą nuleido, išėjo namo, o jis gal prisipūtė padangą ir nuvažiavo. Jo versija yra tokia, kad V. pirmiau važiavo vienas, o po to važiavo kartu. Nežino, kada jį pareigūnai sulaikė, bet tai buvo po to, kai susipyko. Abi jo versijos yra tokios, kad sulaikant V. M. jis kartu nebuvo. Negali tiksliai pasakyti, kelintą valandą vairavo mašiną. Kai išvyko iš M. automobilį vairavo jis;

liudytoja D. K. parodė, kad yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja. K. P. apklausė liudytoju ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. liepos 31 d. dėl V. M., kuris 2018 m. liepos 31 d. vairavo automobilį „X“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 2,5 promilės. K. P. apklausė kaip liudytoją, buvo atliktas parodymų patikrinimas ir lyg dar viena apklausa buvo. Apklausų metu K. teigė, kad automobilį vairavo ne V. M., o jis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Vairavo nuo draugės R. M. ir M. M. namų, iki tos vietos, kur buvo rastas automobilis, beveik P. kaime. Jis nurodė gatves, kuriomis važiavo, po to, parodymų patikrinimo metu, jis sėdėdamas šalia jos rodė gatves, kuriomis jis važiavo ir kur sustojo. Prieš parodymų patikrinimą ir kiekvieną apklausą K. P. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tiek parodymų patikrinimo metu, tiek apklausos metu K. P. nurodė, kad vairavo jis, o V. M. sėdėjo šalia, vėliau nuleido padangą, jie sustojo ir jis išėjo namo, B. kaimo link. K. P. prieš duodant parodymus buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Prieš parodymų patikrinimą jam buvo dar kartą teisės išaiškintos, tai buvo atlikta filmuojant. Apklausų metu K. P. nurodė, kad buvo namuose pas R. M., ar V. M. tuo metu buvo kur išvažiavęs ar ne, jis negalėjo pasakyti, nes jis buvo tai namuose, tai lauke. Dar nurodė, kad kai išsiskirstė, jie važiavo namo kartu;

2019 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. V. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 7–12);

2019 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, iš kurios matyti, kad nuteistojo V. M. apeliacinis skundas, dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, atmestas (1 t., b. l. 27–32);

2018 m. rugpjūčio 1 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36676-18 (1 t., b. l. 36–40);

2018 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. N. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo (1 t., b. l. 41);

2018 m. rugsėjo 14 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo ir garso kamerų įrašai. V. M. nurodo, kad ne jis vairavo, kad vairavo blaivas ir su teisėmis bei nurodo, kad nieko vis tiek neįrodys (1 t., b. l. 42–45);

2018 m. rugsėjo 18 d. – 2018 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo ir garso kamerų įrašai. Įraše užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d., 1.04 val. V. M., priėjęs prie tarnybinio automobilio, kalbasi su pareigūne, kuriai pasakė, kad pats vairavo automobilį X, vėliau savo nuomonę pakeitė (1 t., b. l. 46–51);

2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas L. miestelio, Pakruojo r., vaizdo kameros įrašas (1 t., b. l. 52–58);

2018 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos A. Š. tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės, kur užfiksuota, kad išanalizuotos V. M. ir K. P. telefoninių pokalbių išklotinės, ir nustatyta, kad V. M. su K. P. nebendravo telefonu nei 2018 m. liepos 31 d. nei po to, pirmas pokalbis tarp jų įvyko 2018 m. rugpjūčio 5 d., 10.57 val. 2 s., o K. P. 2018 m. liepos 31 d. paskutinį kartą telefonu bendravo 17 val. 06 min. 08 s., kitas bendravimas įvyko tik kitą dieną 2018 m. rugpjūčio 1 d., 13 val. 3 min. 33 s. (1 t., b. l. 59–61);

2018 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. K. tarnybinis pranešimas dėl V. M. pokalbių išklotinių analizės (1 t., b. l. 64–65);

teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas, iš kurio matyti, kad prieš apklausą, 2018 m. rugsėjo 25 d., 10.21 val., K. P., kaip liudytojas, buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d. ir jame pasirašė (1 t., b. l. 68–69);

2018m. rugsėjo 25 d. liudytojo K. P. apklausa, kurioje jis Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK Veiklos tyrėjai D. K. davė parodymus apie tai, kad 2018 m. liepos 31 d. jis vairavo V. M. priklausantį automobilį X, o ne V. M. (1 t., b. l. 70–73);

teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas, iš kurio matyti, kad prieš parodymų patikrinimą vietoje, 2018 m. spalio 30 d. 13.31 val., K. P., kaip liudytojas, buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d. ir jame pasirašė (1 t., b. l. 74–75);

teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas, iš kurio matyti, kad prieš papildomą apklausą, 2018 m. spalio 30 d., 16.01 val., K. P., kaip liudytojas, buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d. ir jame pasirašė (1 t., b. l. 80–81);

2018 m. spalio 30 d. liudytojo K. P. papildoma apklausa, kurioje jis Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK Veiklos tyrėjai D. K. davė parodymus apie tai, kad 2018 m. liepos 31 d. išvažiavęs V. M. X automobiliu, jis važiavo tokiu maršrutu, kokį nurodė 2018 m. spalio 30 d. parodymų patikrinimo metu, niekur sustojęs nebuvo, važiavo iki tol, kol jam nuleido padangą P. kaime. Per centrą ar bažnyčią niekur nevažiavo. Kada išvažiavo iš draugų M. M. ir R. M. namų, nežino, nebeatsimena, ar buvo sutemę, ar ne. Taip pat nežino kada tiksliai pas juos atvažiavo. Niekur iš jų kiemo nebuvo išvažiavęs. Ar V. buvo kur išvažiavęs jis nežino, neatsimena. V. su R. bei M. vartojo alkoholį pavėsinėje. Jis buvo blaivus. Būdavo taip, kad V. išeidavo parūkyti ar į tualetą, bet ar galėjo jis tuo metu, kai buvo pas draugus išvažiuoti savo automobiliu, jis nežino (1 t., b. l. 82–84);

įspėjimas - priesaika, iš kurio matyti, kad prieš 2019 m. sausio 18 d. teisiamajame posėdyje duodant parodymus, buvo įspėti už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d. ir po priesaikos tekstu pasirašė – R. Č., R. M., M. M., G. B., A. R., D. S., K. P. (1 t., b. l. 85);

2019 m. sausio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad teisme V. M. savo kaltės nepripažino. K. P. parodymais, kad 2018 m. liepos 31 d. jis vairavo V. M. priklausantį automobilį iki tol, kol nuleido padangą, po to jis išėjo namo link Ž. Jis buvo blaivus. Teisių vairuoti neturi. Jis susipyko su V. M. ir jį palikęs ten, kur sustojo, išėjo. Po to, išgirdo, kad policija sulaikė V. M. toje pačioje vietoje, kur jį paliko. Jis pagalvojo, kad kas čia per nesąmonė, todėl vyko į policiją ir papasakojo viską kaip buvo. Jo ūgis 196 cm. Alkoholio tą vakarą nevartojo (1 t., b. l. 86–93);

2019 m. vasario 4 d. teisiamojo posėdžio protokolas (1 t., b. l. 95–99);

2019 m. vasario 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas (1 t., b. l. 101–115).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Melagingų parodymų davimas – veika, padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus.

Kaltinamasis K. P. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad kai išvyko iš R. M. automobilį vairavo ne V. M., o jis. Tokia kaltinamojo versija nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais. Priešingai, akivaizdu, kad norėdamas padėti kaltinamajam V. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, K. P., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tris kartus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė melagingus, kaltinamajam palankius parodymus, tačiau teismas, priimdamas V. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, K. P. parodymus vertino kritiškai, kaip jo norą padėti savo draugui išvengti atsakomybės, nes K. P. parodymai prieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams: mobiliųjų telefonų pokalbių išklotinių analizei, tarnybinio policijos automobilio kamerų vaizdo ir garso įrašams, L. miesto vaizdo kamerų įrašams bei įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolui. Teismas taip pat rėmėsi liudytojų: R. Č., A. R., D. S. ir policijos pareigūnų: M. B., J. N., A. Š. bei V. A., kurie atvyko į įvykio vietą ir bendravo su V. M., parodymais. Nuosprendis, kuriuo V. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 26 d.

K. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, jog jis duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, siekė ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota V. M. baudžiamojoje byloje. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad K. P., kaip liudytojas galimai neteisingai suprato įvykio aplinkybes, sąžiningai klydo duodamas parodymus ar pan. Naujas versijas apie tai, kad V. M. galbūt dar buvo išvažiavęs su mašina anksčiau arba vėliau nei jie vyko kartu, K. P. nurodė tik duodamas parodymus kaip kaltinamasis šioje byloje. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-284/2019 nėra duomenų ir apie tai, kad K. P. aptariamo įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, ir tam tikrų įvykio aplinkybių galimai negalėjo nurodyti dėl neblaivumo. 2019 m. sausio 18 d. teisiamojo posėdžio metu minėtoje byloje apklausiamas kaip liudytojas ir atsakydamas į teisėjos klausimus K. P. nurodė, kad jokio kito įvykio nebuvo (1 t., b. l. 92) ir jokių kitų versijų apie galimą V. M. vairavimą nekėlė.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad K. P. veika, duodant melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigiant V. M. nusikalstamus veiksmus atitinka BK 235 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 235 straipsnio 1 dalyje yra numatytos penkios alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas skirdamas bausmę K. P. atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, bei į tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: K. P. teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 5–67), administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu, metų laikotarpiu baustas ir turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 68–70) nedirba (2 t., b. l. 71), užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 72). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, skirtina BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – artimos vidutinei trukmės areštas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 86–87), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais teismas

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam K. P., kad jis, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, privalo darbo dienomis, Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbo metu, atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis K. P. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.