- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 2-399-251/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07926-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- UAB „Vitera Baltic“
- Atsakovas
- R. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vitera Baltic“ ieškinį atsakovui ūkininkui R. K. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vitera Baltic“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ūkininko R. K. ieškovo UAB „Vitera Baltic“ naudai 8250,00 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012-07-03 ieškovas pateikė atsakovui sutarties dėl bandymų su ieškovo parduodamomis trąšomis projektą. Sutartyje buvo numatyta, kad iki bus pradėti bandymai, ieškovas sumokės atsakovui 8250,00 Lt avansą, o likusią 8250,00 Lt sumą sumokės po bandymų. Sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau atsakovas 2012 metų gruodį pareiškė ieškovui, kad sutinka su sutartimi ir ketina nuo 2013 m. pavasario atlikti trąšų bandymus ir pateikė ieškovui sąskaitą-faktūrą 8250,00 Lt sumai. Ieškovas sąskaitą apmokėjo, tačiau atsakovas ir toliau nepasirašė sutarties.
Ieškovo atstovas advokatas A. Damulevičius teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytas lėšas – 8250,00 Lt, nes sutartis nebuvo sudaryta, bandymai nebuvo atlikti. Taip pat papildomai nurodė, kad bandymai turėjo vykti 2012 metų liepos mėnesį – 2013 metų liepos mėnesį. Buvo sutartas apmokėjimas dvejomis dalimis. Dėl bandymų buvo sutarta žodžiu, nes sutarties atsakovas nepasirašė, bandymai atlikti nebuvo. Buvo sumokėti pinigai pagal sutartį – pirmoji sutartos sumos dalis – iki tyrimo pradžios. Nebuvo gauta iš atsakovo darbų vykdymo schema, todėl bandymai neatlikti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tą sutartį būtų įvykdęs, t. y. bandymai vyko, kad pinigus iš ieškovo gavo teisėtai. Akcentavo, kad atsakovas neįrodė savo teiginių teisiškai, nėra įrodymų, kad pinigus gavo teisėtai, juos užskaitė kaip nuostolius ar pan..
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas ūkininkas R. K. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes nėra skolingas ieškovui. Ginčo sumą jis gavo iš ieškovo kaip nuostolių atlyginimą už nekokybišką ieškovo produkciją panaudotą per bandymus 2011 metų rugpjūtį-rugsėjį ir 2012 metų pavasarį, dėl kurių patyrė nuostolių – negavo braškių derliaus. Papildomai paaiškino, kad tiesiogiai iš ieškovo preparatų negaudavo. 2011 metais ir 2012 metų ankstyvą pavasarį purškė braškes, tai yra darė bandymus. Po jų buvo nuostoliai, kuriuos prašė ieškovo atlyginti. Ieškovas kaip nuostolius apmokėjo 8250,00 Lt. Sąskaitoje nenurodė, kad čia nuostoliai, nes ieškovas prašė nurodyti, kad čia mokėjimas pagal sutartį. 2012 metų gegužės mėnesį bandymai baigėsi, nes patyrė nuostolius, ataskaitos po bandymų nepateikė. Apie 2013 metų bandymus nieko negali pasakyti, nes ieškovo pasirašytą sutartį gavo su teismo dokumentais. Sutarties numerį, kurį nurodė sąskaitoje, liepė parašyti ieškovas, kai buvo susitikę. Kad gavo pinigus pagrįstai įrodo tai, kad R. K. 2012 m. kovo mėn. per mokymus ūkininkams reklamavo savo produkciją minėdama bandymus jo ūkyje. Nuo 2012 metų liepos iki 2013 metų liepos jokių bandymų neatliko.
Atsakovo atstovė advokatė K. Pugačienė teismo posėdyje palaikė atsakovo poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovas įrodė, kad šalis siejo civiliniai teisiniai santykiai, atsakovas atliko ieškovo preparato bandymus, tą patvirtino ir R. K., kuri vyko į sklypą, stebėjo augalus. Šalių susitarimu atsakovui buvo sumokėtas atlyginimas už bandymus. Ieškovas logiškai nepaaiškino kodėl paruošus sutartį 2012-07-03 tik po pusmečio buvo mokėta dalis mokesčio, kai nei preparato atsakovui neperdavė, nei bandymų nepradėjo.
Liudytojas M. S. teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo UAB „Lytagros prekyba“ vadybininku ir platino įvairius cheminius preparatus ūkininkams. Jam žinoma, kad 2011 metais ir 2012 metais patręšęs braškes ūkininkas R. K. pastebėjo, kad braškynas sunyko, todėl jis ūkininkui pasiūlė kalbėtis su gamintojo atstovais Lietuvoje (ieškovu) ir 2012 metų pavasario gale suorganizavo susitikimą su ieškovu. Po susitikimo su ieškovo agronomėmis, atsakovas pretenzijų UAB „Lytagros prekybai“ nebereiškė, nes galimai pretenzijas išsprendė su trąšų gamintojo atstovu – ieškovu. 2012 metų gale ūkininkas turėjo bėdų su finansais - delsė sumokėti UAB „Lytagros prekybai“ už parduotas trąšas, todėl skolos išieškojimas buvo nukreiptas vykdyti antstoliams.
Liudytoja R. K. teisme paaiškino, kad yra agronomė. Nurodė, kad 2011 metais pas atsakovą lauke buvo atliekami bandymai su trąšomis. Bandymų rezultatai buvo geri, tik vienai braškių veislei cheminiai preparatai netiko, nes ji buvo galimai įšalusi. Atsakovas dėl bandymų ir jų rezultatų jokių pretenzijų nereiškė, tik nurodė, kad viena braškių veislė sukrovė mažiau žiedynų. Bandymai buvo atliekami nedideliame plote. 2013 metais atsakovas skundėsi, kad derlius buvo nevykęs, bet kalba ėjo apie kitą bandomąjį plotą, ne tą, kuriame ji dalyvavo. 2012 metais M. S. kvietė į R. K. ūkį, kur nedideliame plote 2011 metais vyko bandymai, pažiūrėti kaip veikia trąšos. Į tą susitikimą vyko ji su kolege ir gamintojo atstovas iš Ispanijos, vyko apžiūrėti laukų, o ne dėl ūkininko nusiskundimų. Atvykus į ūkį atsakovas buvo nepatenkintas viena braškių veisle, kitos veislės atrodė gerai. R. K. ūkyje naudoti preparatai buvo tinkami naudoti Lietuvos klimato sąlygomis.
Liudytojas N. Ū. teisme paaiškino, kad yra mokslininkas. Jis negirdėjo, jog preparatas Florone būtų ištirtas, todėl negali teigti, jog Lietuvos klimato sąlygomis jį galima plačiai naudoti. Su minėtu preparatu niekada nedirbo ir neteikė rekomendacijų dėl jo naudojimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas nustato bendrąsias įrodinėjimo pareigos paskirstymo civilinės bylos nagrinėjimo metu taisykles: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, aplinkybę, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio – įrodyti, kad pinigus gavo teisėtai. Tokiu būdu įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 str.). Nuo atitinkamų šalių nurodytų aplinkybių įrodytinumo priklauso ginčo išnagrinėjimo teisme rezultatas. Teismas šalių teikiamų įrodymų pagrindu visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, t. y. nustatyti, kokiu pagrindu turtas (pinigai) atsakovo gautas ir atitinkamai koks įstatymas reglamentuotų nustatytu pagrindu įgyto turto išreikalavimo taisykles.
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, bylos Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011). Pažymėtina, kad tai, koks įstatymas turi būti taikomas, bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti ex officio (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).
Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą ar buvo teisinis pagrindas taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teises normas, svarbu nustatyti, ar egzistuoja pirmiau minėtos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui.
Byloje nustatyta, kad ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo buvo grindžiamas tuo, kad 2012 metų gegužės-birželio mėnesiais atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl trąšų, kuriomis galėtų padidinti auginamų braškių derlių. Ieškovui sutikus su atsakovu, 2012-07-03 buvo parengta sutartis dėl bandymų ūkininko lauke atlikimo. Iki bandymų pradžios ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 8250,00 Lt avansą, likusią sumą 8250,00 Lt – sumokėti susitarė atlikus bandymus, šalims pasirašius priėmimo-perdavimo aktą (5 b. l.). Sutartis pasirašyta tik vienos šalies – ieškovo. Atsakovas sutarties nepasirašė, neigia ją matęs iki teismo. Prie bylos pridėta ūkininko R. K. 2012-12-21 sąskaita-faktūra serija KVT Nr. 286, iš kurios matyti, kad ji išrašyta už bandymus pagal 2012-07-03 sutartį Nr. 2012/07/03-01 (4 b. l.). Iš 2013-01-21 bankinio mokėjimo nurodymo Nr. ŠB 1042 matyti, kad atsakovui bankiniu pavedimu buvo pervesta 8250,00 Lt pagal sąskaitą faktūrą Nr. KVT286 (6 b. l.). Šalys neginčija nei pinigų pervedimo ir gavimo fakto, nei pervestų lėšų dydžio. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pinigus būtų grąžinęs ieškovui, nėra. Atsakovas posėdyje nurodė, kad ieškovo pervesta suma buvo nuostolių atlyginimas už nepavykusius bandymus 2011 metų rugpjūtį - 2012 metų gegužės mėnesius. Iš bylos duomenų, liudytojų ir šalių paaiškinimų matyti, kad šalis siejo civiliniai teisiniai santykiai 2011 - 2012 metais, tačiau nėra duomenų apie sutartinius šalių santykius dėl bandymų 2012 liepos-2013 liepos mėnesiais. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, šalių santykiai gali būti kvalifikuoti kaip kilę iš nepagrįsto praturtėjimo ne tik tada, kai nebuvo teisinio pagrindo turtui įgyti, bet ir tada, kai toks pagrindas buvo, bet vėliau išnyko (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
Sutarties dėl bandymų nesudarius (abiems šalims nepasirašius), darytina išvada, kad atsakovas, gavęs pinigus pagal šalių tinkamai neįformintą susitarimą, įgijo turtą be teisinio pagrindo, ir tai yra pagrindas reikalauti jį grąžinti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad bandymai 2012 metų liepos – 2013 metų liepos mėnesiais atliekami nebuvo. Byloje liudiję asmenys taip pat kalbėjo apie braškių purškimą trąšomis ankstesniu 2011-2012 m. laikotarpiu.
Kaip nurodyta aukščiau, pinigų pervedimo atsakovui aplinkybė byloje nustatyta ir neginčijama, tačiau atsakovas neįrodė tarp šalių esant sutartiniams santykiams, t. y. aplinkybių, patvirtinančių teisėtą jam pervestų lėšų gavimo pagrindą. Darytina išvada, kad atsakovas, gavęs pinigus, įgijo turtą be teisinio pagrindo, ir tai yra pagrindas reikalauti jį grąžinti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių santykiai kvalifikuotini kaip nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.237 straipsnis) ir be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Taigi, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai, ieškovui iš atsakovo priteistina 8250,00 Lt skola.
CK 6.261 str. ir 6.240 str. 1 d. nustatyta, kad skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo sumokėti 6 procentus procesinių palūkanų nuo visos teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
Ieškinį tenkinant pilnai, iš atsakovo ieškovui priteistinas 248,00 Lt žyminis mokestis ir 1000,00 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str.), taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 21,92 Lt (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Vitera Baltic“, įmonės kodas 302415400, iš atsakovo R. K. ūkio, kodas 4570233, 8250,00 Lt (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų, 00 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8250,00 Lt), nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. lapkričio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 248,00 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių litų, 00 ct) žyminį mokestį, 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų, 00 ct) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. K. ūkio, kodas 4570233, 21,92 Lt (dvidešimt vieno lito, 92ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.