- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1403-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00112-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- T. T.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui T. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, institucija, duodanti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2024 m. sausio 25 d. priimtas ieškovės A. T. ieškinys atsakovui T. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2024 m. vasario 2 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. T. ir D. T. periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui po 250 Eur, mokamą kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 25 d.), nepilnamečiams vaikams skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; likusioje dalyje (dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) bei dėl laikinos gyvenančio skyriumi tėvo (atsakovo) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo) prašymą atmetė. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį pakeitė ir iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos sumažino nuo 250 Eur iki 200 Eur kiekvienam vaikui; likusioje dalyje nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2024 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo - nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove). Nurodė, kad pasikeitė faktinės aplinkybės - dėl nuolat tarp šalių kylančių konfliktų ir nesugyvenamo atsakovo būdo, šalys su vaikais negyvena tame pačiame gyvenamajame name, ieškovė gyvena bute, priklausančiame jos motinai. Šalims pradėjus gyventi skyrium, tarp jų kyla konfliktai dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Bendru sutarimu išspręsti šio ginčo neįmanoma, nes šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. Ieškovės vertinimu, tokie konfliktai neabejotinai daro neigiamą įtaką šalių nepilnamečiams vaikams. Ieškovė daug išsamiau ir plačiau suvokia bazinius, emocinius vaikų poreikius, geriausius jų interesus (mokslas, ugdymas, sveikata, maistas, priežiūra, disciplina, režimas, kryptingas laisvalaikis ir kt.), o atsakovas tėra linkęs užtikrinti bendravimo su vaikais, laisvalaikio praleidimo, aktyvios veiklos poreikius. Be to, iš esmės visų būtinųjų bei papildomų vaikų poreikių tenkinimo našta yra tekusi ieškovei.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieškovės prašymu. Nurodė, kad iki 2024 m. gegužės 16 d. ieškovės smurto prieš sūnų M., šalys su vaikais gyveno viename gyvenamajame name. Nuo 2024 m. kovo mėnesio sūnus buvo tik atsakovu, t. y. abu gyveno namo antrame aukšte ir laisvalaikį leido kartu, nes sūnus nenorėjo būti su mama, nes mama nuolat rėkia ant jo, nuolat blogai kalba apie tėtį ir vaikas blogai jaučiasi. Sūnui yra grasinama, kad jeigu šis nedarys, ko nori mama, mama kvies policiją arba vaikų teises ir jį vaikų teisių darbuotojai išveš. Lygiai taip pat elgiasi ir močiutė ir sesuo B.. Todėl M. jau yra įbaugintas ir vengia būti šalia mamos. M. yra tokio yra amžiaus, kad per prievartą nebus su mama, kuri prieš jį naudoja psichologinį ir fizinį smurtą ir tik todėl, kad patenkinti savo interesus santuokos nutraukimo byloje. Sūnus D. taip pat nori būti su tėvu (atsakovu), tačiau ieškovė specialiai išveža D., kad tik šis nesusitiktų su tėvu. D. ne kartą yra sakęs, kad nori savaitę laiko gyventi su mama, savaitę laiko su tėčiu ir taip buvo kalbėta pačioje pradžioje vaiko teisių apsaugos institucijoje, tačiau paskutiniu metu ieškovė neleidžia D. būti su atsakovu. Atsakovo vertinimu, labai svarbu yra vaikų nuomonė, nes vaikai jau yra nebemaži. Pažymėjo, kad ieškovės fizinė ir psichinė būklė yra nestabili. Atsakovas buvo priverstas grįžti į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės ir šiuo metu nuolat gyvena Lietuvoje, nes ieškovė bandė žudytis, ką matė ir girdėjo vaikai. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, vaikai būtų nuolatiniame pavojuje palikti vieni su ieškove, nes žmogus, kuris turi nepilnamečių vaikų ir kelia ranką prieš save, kuris smurtauja fiziškai ir psichologiškai prieš savo nepilnametį vaiką, ir toliau smurtaus. Dėl ieškovės smurto prieš vaiką Vilkaviškio PK vyksta tyrimas, pranešimo duomenys dėl smurto buvo ROIK 0124000290417. Nors ieškovė gauna išlaikymą nepilnamečiams dviem vaikam, tačiau M. ji nebeišlaiko nuo 2024 m. kovo mėnesio, už viską moka atsakovas.
5. Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadą (DOK-23882), kurioje nurodė, jog D. T. laikina gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę, jog jis tiek su mama, tiek su tėčiu sutaria gerai, ir nori gyventi su abiem, kad nepilnametis faktiškai jau nuo 2023 m. gegužės 17 d. gyvena kartu tik su motina, be to, vaikui labiausiai reikia stabilumo ir jam įprastos, nusistovėjusios gyvenamosios vietos išsaugojimo su tuo iš tėvų, su kuriuo nepertraukiamai gyveno iki šiol, t. y. su mama. M. T. laikina gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, atsižvelgiant į nepilnamečio M. išreikštą norą gyventi su tėvu, taip pat į tai, jog dėl galimo A. T. fizinio smurto panaudojimo sūnaus M. T. atžvilgiu, policijoje pradėtas aplinkybių tikslinimas. Todėl šiuo metu nepilnamečiui M. saugi ir stabili aplinka labiau būtų užtikrinta su tėvu. Kadangi šalių santykiai iki šiol nėra pakankamai bendradarbiaujantys ir geranoriški, ir tėvams sudėtinga savarankiškai spręsti su vaikų priežiūra susijusius klausimus, susitarti dėl nuoseklaus tėvų bendravimo su vaikais, pagarbiai, atsižvelgiant ir į vaikų, ir į kiekvieno iš tėvų poreikius bei galimybes, todėl yra tikslinga nustatyti konkrečią laikiną skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimą su šalių nepilnamečiais vaikais.
Šalies argumentai
6. Atsakovas 2024 m. birželio 10 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. ir D. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu); 2) pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo nustatytos Kauno apygardos nutartimi ir priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečių vaikų M. po 200 Eur ir D. po 100 Eur; 3) nustatyti laikiną bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovė su D. bendrauja po savaitę laiko – sūnų pasiimdama iš vaiko gyvenamosios vietos sekmadienį 19: 00 valandą ir grąžindama jį į D. gyvenamąją vietą po savaitės sekmadienį 19:00 valandą; 4) nustatyti laikiną bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovė su M. bendrauja pereinamuoju 6 mėnesių laikotarpiu tik kartu dalyvaujant socialiniam darbuotojui, po 6 mėnesių laikotarpio bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18:00 valandos iki sekmadienio 19:00 valandos ir darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį nuo 17:00 valandos iki 20:00 valandos.
7. Nurodė, kad ieškovė yra išsikrausčiusi iš namų ir M. gyvena su atsakovu. Prieš M. ieškovė 2024 m. gegužės 16 d. smurtavo ir M. nenori gyventi su mama (ieškove). M. vaikų teisių apsaugos skyriuje apklausos metu aiškiai yra pasakęs, kad nenori gyventi su mama, o D. - kad nori po lygiai bendrauti su tėčiu ir su mama. Ieškovė yra išsivežusi D., neleidžia šiam bendrauti su atsakovu. Ieškovė nuolat sudaro sąlygas, kad D. būtų kur nors išvežtas, kad tik neleistų laiko su jo tėčiu.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į prašymą ieškovė nesutinka dėl atsakovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad atsakovas byloje nėra pareiškęs priešieškinio su savarankiškais materialiniais reikalavimais, todėl atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturės jokios įtakos byloje galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui. M. yra išreiškęs savo nuomonę, tačiau vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje, pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Tėvo namuose trūksta disciplinos, t. y. atsakovui itin trūksta socialinių įgūdžių, susijusių su tinkamu vaikų auklėjimu, jų parengimu savarankiškam gyvenimui, ko pasėkoje po bendravimo su tėvu, sūnus D. nuolatos grįžta „išsibalansavęs“ – vaikas atrodo pasimetęs, dažnai nusiminęs. M. likus gyventi su tėvu, jaučiasi, jog mokslams skiriama mažiau laiko, trūksta disciplinos, valios ir motyvacijos mokytis, vaikas mažiau linkęs laikytis gero elgesio taisyklių ir normų, kas suponuoja tėvo (atsakovo) kontrolės stoką. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad vaiko nuomonė sutampa su jo geriausiais interesais. Ieškovė kategoriškai nesutiko su atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, t. y. jos modeliais, kai su vaikais skyriumi gyvenantis tėvas bendrautų pagal modelį „50:50 procentų laiko“ ir (ar) „dalyvaujant socialiniam darbuotojui“.
9. Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadą (DOK-25148), kurioje nurodė, kad po vaikų apklausos metu išsakytos savo nuomonės, palaiko savo ankstesnę poziciją dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Rekomendavo šalims nustatyti 50/50 bendravimo su vaikais modelį, kuris neprieštarautų geriausiems vaikų interesams, taip pat būtina užtikrinti vaikų turtinius interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir priteisti laikiną išlaikymą vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2024 m. birželio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos: nustatė laikiną nepilnamečio vaiko D. gyvenamąją vietą su ieškove, nepilnamečio vaiko M.- su atsakovu; pakeitė Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį - priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui D. po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. birželio 10 d., pavedė ieškovei išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą jos nepilnamečiam vaikui M. po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. birželio 10 d., pavedė atsakovui išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; nustatė laikiną atsakovo ir sūnaus D. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi D. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bendraus tokia tvarka: 1) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. 00 min. iki 20 val. 00 min.; 2) kas antrą mėnesio sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val.; 3) tėvas su sūnumi bendraus nuo 17 val. 00 min. iki 20 val. 00 min. vaiko gimimo dieną, arba jei per vaiko gimimo dieną organizuojama gimimo dienos šventė, turi šventėje dalyvauti abu tėvai, jų sūnus M., nenustatant konkretaus laiko tėvo ir sūnaus D. bendravimui; 4) tėvo bendravimą su sūnumi D. per tėvo gimimo dieną, Tėvo dieną, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas šalys derins atskiru susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais; nustatė laikiną ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė su sūnumi M. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bendraus tokia tvarka: 1) kiekvieną trečiadienį ir penktadienį nuo 18 val. 00 min. iki 20 val. 00 min.; 2) kas pirmą mėnesio sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val.; 3) motina su sūnumi bendraus nuo 17 val. 00 min. iki 20 val. 00 min. vaiko gimimo dieną, arba jei per vaiko gimimo dieną organizuojama gimimo dienos šventė, turi šventėje dalyvauti abu tėvai, jų sūnus D., nenustatant konkretaus laiko motinos ir sūnaus M. bendravimui; 4) motinos bendravimą su sūnumi M. T. per motinos gimimo dieną, Motinos dieną, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas šalys derins atskiru susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais.
11. Teismas, įvertinęs byloje nurodytas aplinkybės dėl šalių konfliktinių santykių, išreikštus vaikų norus, kad dėl galimo ieškovės fizinio smurto panaudojimo sūnaus M. atžvilgiu policijoje pradėtas aplinkybių tikslinimas, siekiant maksimaliai vadovautis vaikų interesais, nustatė laikinas vaikų gyvenamąsias vietas. Kadangi D. faktiškai nuo 2023 m. gegužės 17 d. gyvena kartu tik su motina, todėl siekiant jam įprastos, nusistovėjusios gyvenamosios vietos išsaugojimo - su motina (ieškove). Teismo vertinimu, šiuo metu M. saugi ir stabili aplinka labiau būtų užtikrinta su tėvu (atsakovu).
12. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra 11 ir 7 metų amžiaus, nėra duomenų, kad vaikai turėtų sveikatos problemų, atsakovas nepateikė šalių nepilnamečių vaikų poreikių detalizavimo, nenurodė savo ar ieškovės darbinių bei kitų pajamų, nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 708,42 Eur, kiekvienam šalių vaikui išlaikyti valstybė nuo 2024 m. sausio 1 d. skiria po 96,25 Eur dydžio išmoką per mėnesį. Todėl priteisė iš šalių laikiną išlaikymą vaikui, gyvenančiam su kitą šalimi, po 200 Eur kas mėnesį.
13. Nustatant šalių laikiną bendravimo su vaikais tvarką teismas atsižvelgė į D. nuomonę, jog nori praleisti su mama ir tėčiu vienodą laiko tarpą, į M. nuomonę, jog, gyvendamas su tėčiu, norėtų bendrauti su mama. Abu vaikai nurodę, jog, gyvendami atskirai vienas nuo kito, pasiilgsta vienas kito. Teismas sprendė, kad nustatomas 50/50 bendravimo modelis neprieštaraus geriausiems vaikų interesams. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog yra priežastis nustatyti ieškovei pereinamąjį bendravimo su vaikais laikotarpį, dalyvaujant socialiniam darbuotojui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu ieškovė A. T. prašo: pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį dalyje dėl nepilnamečio vaiko M. laikinos gyvenamosios vietos ir nustatyti M. gyvenamąją vietą su ieškove; panaikinti nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovo T. T. laikinas išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui D. po 200 Eur ir iš ieškovės A. T. laikinas išlaikymas jos nepilnamečiui vaikui M. po 200 Eur; pakeisti nutarties dalį, kuria nustatyta laikina ieškovės bendravimo tvarka su sūnumi M. ir laikina atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi D., ir šią dalį išdėstyti: „nustatyti laikiną atsakovo T. T. ir vaikų M. bei D. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas T. T. su vaikais M. ir D. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bendraus tokia tvarka: 1) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. 00 min. iki 20 val. 00 min.; 2) kas antrą mėnesio sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val.; 3) tėvo bendravimą su sūnumis M. ir D. per jų (vaikų) gimtadienius, tėvo gimimo dieną, Tėvo dieną, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas šalys derins atskiru susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesą bendrauti su abiem tėvais“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovas byloje nėra pareiškęs priešieškinio su reikalavimais, susijusiais su šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo jiems priteisimu bei bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymu, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės iškreipia jų taikymo esmę, paskirtį ir tikslus, nes neturės jokios įtakos byloje galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui.
1.2. Teismas savo išvadas dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo grindė ir vaiko M. nuomone, tačiau, apeliantės nuomone, būtina išsiaiškinti vaiko staiga pasikeitusios nuomonės (dėl jo gyvenamosios vietos) susiformavimą lėmusias aplinkybes. Akivaizdu, kad vaiko nuomonė dėl to, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi, pasikeitė kai jis pradėjo daugiau laiko leisti su atsakovu (tėvu), kuris vaiku manipuliuoja. Tai patvirtina ir pateiktas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Viso proceso metu atsakovas tendencingai klaidino teismą, neva vaiko motina (ieškovė) prieš sūnų M. smurtavo fiziškai. Pažymėtina, kad tokie atsakovo teiginiai buvo grindžiami vaiko paaiškinimais, kuriuos, ieškovės vertinimu, sugalvojo ir vaikui „įteigė“ pats atsakovas. Šiuo atveju vaiko nuomonė neatitinka geriausių jo interesų, todėl M. laikina gyvenamoji vieta nustatytina su motina (ieškove) bei broliu D.. Ieškovė daug išsamiau ir plačiau suvokia bazinius, emocinius vaikų poreikius, geriausius jų interesus (mokslas, ugdymas, sveikata, maistas, priežiūra, disciplina, režimas, kryptingas laisvalaikis ir kt.), o atsakovas tėra linkęs užtikrinti bendravimo su vaikais, laisvalaikio praleidimo, aktyvios veiklos poreikius.
1.3. Apeliacinės instancijos teismui nustačius šalių nepilnamečio vaiko M. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, atitinkamai turi būti panaikinta skundžiamos nutarties dalis, kuria priteistas iš ieškovės laikinas išlaikymas jos nepilnamečiam vaikui M. bei paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2024 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-694-950/2024.
1.4. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarka labiausiai atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrina vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kol byla bus išnagrinėta iš esmės.
15. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
16. Ieškovė (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymą – Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Reagavimo skyriaus 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-28351-24), nenustačius objektyvių ir patikimų duomenų, patvirtinančių, kad motina A. T. tyčia naudojo fizinį smurtą M. T. atžvilgiu.
17. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimas, apeliantės pateiktą naują įrodymą priima, tačiau pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl atskirojo skundo esmės
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo priteisimo bei bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų M. gimusio (duomenys neskelbtini) , bei D. gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. ir D. periodinėmis išmokomis, kiekvienam po 250 Eur, mokamą kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 25 d.). Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį pakeitė ir iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams sumažino nuo 250 Eur iki 200 Eur kiekvienam vaikui. Pasikeitus aplinkybėms dėl ieškovės gyvenamosios vietos - ieškovė su sūnumi D.iš šalių gyvenamojo namo persikėlė gyventi į savo motinos butą, ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove). Atsakovas taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu), pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo nustatytos Kauno apygardos nutartimi ir priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečių vaikų M. po 200 Eur ir D. po 100 Eur; bei nustatyti ieškovei laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė laikiną nepilnamečio vaiko D. gyvenamąją vietą su ieškove, nepilnamečio vaiko M. - su atsakovu, priteisė iš šalių laikiną išlaikymą skyrium gyvenančiam nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. birželio 10 d., nustatė šalių bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu nepilnamečiu vaiku. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka iš esmės su atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nustatyta laikina šalių nepilnamečio vaiko M. gyvenamąja vieta, ir, atitinkamai, iš ieškovės priteistu laikinu išlaikymu sūnui M. bei nustatyta jų bendravimo tvarka.
21. Atskirajame skunde keliamos abejonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal atsakovo prašymą sąlygų (ne)buvimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
22. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
23. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio sūnaus M. gyvenamąją vietą su atsakovu, vadovavosi tik nepilnamečio vaiko išreikštu noru, tačiau neįvertino, kad M. nuomonę įtakoja atsakovas, kuris manipuliuoja sūnumi, todėl nustačius M. gyvenamąją vietą su atsakovu bus pažeidžiami geriausi vaiko interesai.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Pažymėtina, kad atsižvelgti į vaiko nuomonę yra teismo teisė, bet ne pareiga.
25. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje (DOK-25148) nurodė, kad nepilnamečio sūnaus M. situaciją vertino jau 2023 m. gruodžio 6 d., M. tuo metu teigė nenorintis galvoti apie tėvų skyrybas, apie tai su kuo gyventi ir panašiai, nurodė, jog tėvai juo rūpinasi, myli, taip pat 2024 m. sausio 24 d. vaiko situacijos vertinimo metu iš pokalbio su vaiku sužinota, kad jis su abiem tėvais sutaria puikiai, 2024 m. vasario 22 d. išklausant valko nuomonę dėl ieškinio reikalavimų, M. tuo metu nurodė, jog mama yra griežtesnė, todėl dabar su tėčiu jis sutaria geriau nei su mama, su tėčiu bendrauja daugiau, tačiau nori bendrauti ir būti su abiem tėvais vienodai, jau 2024 m. gegužės 21 d. vaiko situacijos vertinimo metu pastebimas nuomonės pasikeitimas, vaikas teigė, jog tėvai dažnai pykstasi jo ir brolio akivaizdoje, su tėčiu vaikas sutaria geriau ir dažniausiais būna pas tėtį, nes su mama santykiai įtempti, šalių nepilnametis sūnus M. šiai dienai nurodo, jog nori likti gyventi su tėčiu, nes su juo geresni santykiai, nurodo, jog su mama šiai dienai nelabai bendrauja, retkarčiais susirašo, tačiau vaikas išsako savo poziciją, jog vėliau norėtų bendrauti su mama atsižvelgiant į jo norus, užimtumą. 2024 m. birželio 11 d. M. nurodė, jog dabar gyvena su tėčiu, nes mama išsikraustė iš namų, su tėčiu gyventi patinka ir sutaria su juo labai gerai, su tėčiu nesipyksta, kartu leidžia laisvalaikį, žvejoja, būna su palapinėm. Skyriaus nuomone, šiuo metu nepilnamečiui M. saugi ir stabili aplinka labiau būtų užtikrinta su tėvu.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą šalių sūnaus M. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, įvertino išsamias Institucijos, duodančios išvadą byloje, išvadas, šalių argumentus, bei paties nepilnamečio M. nuomonę. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (vienuolikmetis), spręstina, kad jis sąmoningai pasirinko, su kuriuo iš tėvų jaučiasi geriau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad pasikeitusią vaiko nuomonę galėjo įtakoti pradėtas tėvų skyrybų procesas, įvykis dėl galimo motinos fizinio smurto panaudojimo prieš sūnų. Vertinant šias aplinkybes per vaiko interesų prizmę, spręstina, kad vaikas išreiškė aiškų norą ir poziciją, kuri atitinka jo interesus, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į vaiko norą bei faktinę situaciją, kad nuo 2024 m. gegužės 17 d. M. gyvena kartu su tėčiu, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai.
27. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų pareigos rūpintis nepilnamečiu sūnumi vykdymą, jų ryšio su nepilnamečiu vaiku, elgesio ir kt., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant dėl pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo. Kaip jau nurodyta, nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo teisme metu. Taigi, nagrinėjamu atveju vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ar vertino ir tyrė ne visas ieškovės nurodytas aplinkybes, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.
28. Atskiruoju skundu apeliantė neginčija šalių pareigos mokėti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą bei teismo priteisto išlaikymo dydžio. Todėl, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą šalių nepilnamečio vaiko M. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, atitinkamai nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties dalies, kuria priteistas iš ieškovės laikinas išlaikymas jos nepilnamečiam vaikui M..
29. Apeliantė atskiruoju skundu taip pat prašo patvirtinti jos siūlomą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nes, apeliantės nuomone, ji labiausiai atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant situacijai, kuomet ginčo šalys konfliktuoja tiek esminiais, tiek kasdieniniais klausimais, tikėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės užtikrins, kad tarp šalių nekiltų konfliktinės situacijos, kadangi tai didžiąja dalimi priklauso nuo pačių ginčo šalių sąmoningumo ir siekio veikti geriausiais vaikų interesais, išvengiant tokių situacijų ir siekiant nepakenkti vaikų psichologinei būklei.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaikais iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Tuo tarpu santykiai dėl bendravimo su vaikais yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
31. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.