- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-192-479/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01076-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- O. A.
- Atsakovas
- V. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui V. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei O. A. dėl klaidų žemės sklypo plane ištaisymo ir žemės sklypo naudojimo plano pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. A., L. G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką pagal UAB „Gargždų matavimai" 2017 m. liepos 10 d. parengtą planą, tai yra ieškovei asmeniškai nustatyti naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, pažymėta indeksu B1, kurios plotas 259 kv. m., sklypo dalimi, pažymėta indeksu B2, kurios plotas 25 kv. m. (plane šios dalys žymimos žalia brūkšnine spalva). Nustatyti šalims bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, kurios plotas 353 kv. m., plane žymima brūkšnine mėlyna linija. Atsakovui asmeniškai nustatyti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, kurios plotas 284 kv. m., plane žymima brūkšnine raudona linija; 2) atidalinti gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 185,89 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. kovo 26 d. UAB „Vitlinija“ parengtą projektą, tai yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise paskirti 111,53 kv. m. ploto gyvenamojo namo dalį, susidedančią iš šių patalpų: patalpa 1-1 (8,49 kv. m. ploto), patalpa 1-2 (13,31 kv. m. ploto), patalpa 1-3 (35,40 kv. m. ploto), patalpa 1-4 (2,60 kv. m.) ploto, patalpa 1-5 (1,37 kv. m. ploto), patalpa 1-7 (4,46 kv. m. ploto), rūsio patalpa, pažymėta raidėmis a (13 kv. m. ploto), rūsio patalpa Nr. 3 (13,65 kv. m. ploto), rūsio patalpa Nr. 4 (14,62 kv. m. ploto). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise paskirti 74,36 kv. m. ploto gyvenamojo namo dalį, susidedančią iš šių patalpų: patalpa 2-1 (13,17 kv. m. ploto), patalpa 2-2 (8,84 kv. m. ploto), patalpa 2-3 (14,24 kv. m. ploto), patalpa 2-4 (8,66 kv. m. ploto), patalpa 2-5 (4,42 kv. m. ploto), patalpa 2-6 (2,58 kv. m. ploto), rūsio patalpa Nr. 5 (19,37 kv. m. ploto). Palikti šalims bendrai naudoti patalpą Nr. 2 (1,8 kv. m. ploto), patalpą Nr. 1 (1,58 kv. m. ploto), dvi rūsio patalpos dalis, pažymėtas raide b (3,28 kv. m. ploto).
2. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį ieškovei dėl klaidų žemės sklypo plane ištaisymo ir žemės sklypo naudojimo plano pakeitimo. Atsakovas patikslintu priešieškiniu teismo prašė patikslinti 2005 m. kovo 21 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale įregistruotą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalinimo planą pagal pakoreguotą 2017 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ žemės sklypo planą, nustatant, kad ieškovė naudosis žemės sklypu, kurio plotas 332 kv. m., plane pažymėtu indeksais B1 ir B2, atsakovas naudosis žemės sklypu, kurio plotas 332 kv. m., plane pažymėtu indeksu A, šalys bendrai naudosis 257 kv. m. ploto žemės sklypu, plane pažymėtu indeksais C1 ir C2 bei priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 30 Eur, o iš atsakovo – 15,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Vertindamas šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektus teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo pasiūlytas planas yra ydingas, jame nurodyti sprendiniai neatitinka racionalumo kriterijų ir ieškovės teisėtų interesų, todėl teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktu planu vadovautis nėra pagrindo. Vertindamas ieškovės pateiktą planą teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nebandė ieškoti sprendimo, kuriuo būtų galima kompensuoti jos sklypo dalies sumažėjimą pakeitus planą dėl bendro naudojimo praėjimo tarp ūkinio pastato ir šiltnamio nustatymo, nesvarstė galimybės naudotis įėjimu į namą iš gatvės pusės ir joje esančio bendro naudojimo sklypo dalies panaudojimo savo automobiliui pastatyti, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės pateiktą planą taip pat negali būti nustatoma. Kadangi ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, o šalys nepateikė tinkamų žemės sklypo naudojimo tvarkos projektų dėl šios tvarkos pakeitimo, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai buvo atmesti. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl atidalijimo iš gyvenamojo namo teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės pateiktas atidalijimo projektas neužtikrina abiem šalims realių ir optimalių galimybių naudotis joms priklausančiomis namo dalimis, atidalijimo projekto dalis dėl rūsio patalpų nėra tinkama ir dėl to atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pateiktą projektą nėra galimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi 1988 metais parengtu planu, kuris nebeatitinka žemės sklypo konfigūracijos, ploto, statinių išdėstymo. Apeliantės teigimu, naudojimosi žemės sklypu tvarka turėjo būti nustatyta pagal UAB „Gargždų matavimai“ parengtą planą, kuriuo buvo ištaisyti ankstesnio plano trūkumai ir kuriuo yra užtikrinama ieškovės teisė naudotis kiemo aikštele.
4.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantės teigimu, priimdamas sprendimą teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neįvertino, jog atsakovas neįrodė ieškovės pateikto projekto netinkamumo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad VĮ Registrų centre yra įregistruotas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas, kuriame yra nustatytos bendro naudojimo žemės sklypo dalys ir kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamos žemės sklypo dalys, ši naudojimosi sklypu tvarka yra nusistovėjusi, todėl nėra pagrindo keisti naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagal ieškovės pateiktą planą. Atsakovas nurodė ir tai, kad žemės sklypo plane padaryta techninė skaičiavimo klaida nekeičia faktinės šalių naudojamų žemės sklypo dalių ribos. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės teisė naudotis kiemo aikštele nėra pažeidžiama, šalys šia sklypo dalimi naudojasi bendrai, tačiau ieškovė nepagrįstai siekia padidinti bendro naudojimo plotą vidiniame namo kieme. Atsakovas nurodė ir tai, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl atidalinimo iš gyvenamojo namo, nes ieškovės pateiktas atidalinimo projektas nėra racionalus, pažeidžia atsakovo teisėtus interesus, ieškovės prašoma atidalinti rūsio patalpų dalis neatitinka jos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovo nuomone, priimdamas sprendimą teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl ieškovės apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. 2019 m. kovo 7 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo ir jame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė trečiasis asmuo V. A., todėl ieškovė teismo prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki paaiškės mirusiojo V. A. teisių perėmėjai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Nagrinėjamu atveju V. A. nebuvo šios bylos šalis (CPK 41 straipsnio 1 dalis), todėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, mirtis nesudaro privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Kadangi nenustatyta procesinių kliūčių nagrinėti bylą, ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas.
9. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi 1988 metais parengtu planu, kuris nebeatitinka žemės sklypo konfigūracijos, ploto, statinių išdėstymo. Apeliantės teigimu, naudojimosi žemės sklypu tvarka turėjo būti nustatyta pagal UAB „Gargždų matavimai“ parengtą planą, kuriuo buvo ištaisyti ankstesnio plano trūkumai ir kuriuo yra užtikrinama ieškovės teisė naudotis kiemo aikštele. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti.
10. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).
11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 460/921, o atsakovui – 461/921 dalys žemės sklypo. Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso 60/100 dalys gyvenamojo namo, šiltnamis ir 60/100 dalys kiemo statinių. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 40/100 dalys gyvenamojo namo, sandėlis, plane žymimas indeksu 2Ilp, garažas, plane žymimas indeksu 3Ilp ir 40/100 dalys kiemo statinių. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad L. K. topogeodezinių darbų firma 2005 m. kovo 21 d. paruošė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo planą, kuris yra pasirašytas abiejų bendraturčių bei 2006 m. sausio 29 d. šis planas buvo registruotas VĮ Registrų centras. Pagal šį planą atsakovas naudojasi 311 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, ieškovė naudojasi 311 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, o 299 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, šalys naudojasi bendrai (t. 2, b. l. 103).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad naudojimosi tvarkos pakeitimas nėra draudžiamas, tačiau savo esme tai yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką galima dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003), naudojimosi žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
13. Byloje pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašė pakeisti esamą žemės sklypo naudojimo tvarką ir ją nustatyti pagal ieškovės pateiktą 2017 m. liepos 10 d. UAB „Gargždų matavimai“ parengtą žemės sklypo planą (t. 3, b. l. 97). Susipažinus su ieškovės pateiktu žemės sklypo naudojimo planu matyti, kad juo žemės sklypo riba, skirianti atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A, nuo bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu C, yra patraukta 2,28 metrais link atsakovui priklausančio garažo bei sandėlio. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje yra pateiktas 1988 m rugpjūčio 1 d. buvusios sklypo savininkės E. G. ir ieškovės O. A. pasirašytas žemės sklypo planas, kuriame bendro naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu C, ir dabartinės atsakovo naudojamos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu B, riba yra ties sklype esančiu šuliniu (t. 2, b. l. 131). Pažymėtina, kad 1988 m rugpjūčio 1 d. parengto plano pagrindu buvo parengtas ir L. K. topogeodezinių darbų firmos 2005 m. kovo 21 d. paruoštas planas dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo, kuriame nurodyta analogiška šių sklypo dalių riba. Taigi akivaizdu, kad jau nuo 1988 metų yra nusistovėjusi riba tarp atsakovo naudojamos žemės sklypo dalies ir šalių bendrai naudojamos sklypo dalies. Nors ieškovė byloje įrodinėjo, kad L. K. topogeodezinių darbų firmos plane yra padarytos techninės skaičiavimo klaidos, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. paaiškino, kad ištaisius minėtas technines klaidas ir ribą matuojant nuo šulinio, šalims atitektų tokie žemės sklypo plotų dydžiai, kurie yra nurodyti viešame registre. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, jog plane padarytos techninės skaičiavimo klaidos lemia poreikį keisti iki šiol nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės reikalavimas dėl bendro naudojimo žemės sklypo dalies ribos pakeitimo iš esmės yra grindžiamas poreikiu ieškovei parkuoti automobilį namo kieme. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad gyvenamajame name yra garažas, šalia įvažiavimo į garažą yra įrengta rampa automobiliui statyti. Taigi akivaizdu, kad transporto priemonės parkavimo klausimą ieškovė gali išspręsti naudodama garažą bei rampą, į kuriuos galima patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl akivaizdu, jog padidinus šalių bendrai naudojamo kiemo plotą bei sudarius galimybę ieškovei parkuoti transporto priemonę vidiniame namo kieme, būtų ribojama atsakovo teisė netrukdomai patekti į jam nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl tai lemtų naujų bendraturčių konfliktų atsiradimą ir atsakovo teisėtų interesų pažeidimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje ieškovės įrodinėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip patvirtinančios objektyvią būtinybę keisti seniai nusistovėjusią ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką. Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pagal ieškovės pateiktą planą keisti esamos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl šis ieškinio reikalavimas buvo pagrįstai atmestas.
15. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantės teigimu, priimdamas sprendimą teismas netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neįvertino, jog atsakovas neįrodė ieškovės pateikto projekto netinkamumo. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat negalima sutikti.
16. CK 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).
17. Šioje byloje ieškovė prašė atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. kovo 26 d. UAB „Vitlinija“ parengtą projektą (t. 3, b. l. 171 – 176). Byloje tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl pirmojo ir mansardinio gyvenamojo namo aukštų patalpų atidalijimo, tačiau šalys nesutarė dėl ieškovės pasiūlyto rūsio patalpų atidalijimo būdo. Pagal ieškovės pateiktą UAB „Vitlinija“ parengtą atidalijimo projektą ieškovei buvo prašoma paskirti patalpas, pažymėtas indeksais Nr. 3 ir Nr. 4, taip pat dalį patalpos, pažymėtos indeksu Nr. 2, kuri žymima raidėmis a, o raide b pažymėtą patalpos dalį palikti šalims naudoti bendrai. Pateiktu planu atsakovui buvo prašoma paskirti rūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu Nr. 5. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad indeksais a pažymėtose patalpos Nr. 2 dalyse yra įrengtos šalims priklausančių vandentiekio, šildymo sistemos įrenginių dalys. Pažymėtina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovė buvo įpareigota iš minėtos bendro naudojimo rūsio patalpos pašalinti malkas, anglis, medinius langų rėmus, popierines dėžes bei kitus daiktus. Taigi akivaizdu, kad atidalijus šias patalpos dalis ieškovei, atsakovo galimybės prieiti prie inžinerinių įrenginių būtų apribotos, o tai pažeistų teisėtus atsakovo interesus ir lemtų naujų ginčų atsiradimo tikimybę. Atsižvelgtina ir į tai, kad dovanojimo sutartyse, kurių pagrindu šalys tapo gyvenamojo namo bendraturčiais, buvo aptarta rūsio patalpų naudojimo tvarka, pagal kurią ieškovė naudojosi patalpa R-2 (ieškovės plane pažymėta indeksu 3), atsakovas naudojosi patalpomis R-3 ir R-4 (ieškovės plane pažymėtomis indeksais Nr. 4 ir Nr. 5), o patalpa R-1 (ieškovės plane pažymėta indeksu Nr. 2) buvo naudojama bendrai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atidalijus rūsio patalpas ieškovės pasiūlytu būdu, ieškovei tektų didesnė rūsio patalpų dalis, nei jų ieškovė įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, todėl toks patalpų atidalijimas pažeistų atsakovo teisėtus interesus. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamojo namo atidalijimas pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą neatitiktų bendraturčių interesų pusiausvyros bei pažeistų atsakovo teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
18. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. G. iš ieškovės O. A. 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.