Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamiesiems D. K. ir R. M., nukentėjusiajam E. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-05-29 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo;

2) 2015-09-15 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Nuo 2015-10-09 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, teistumas neišnykęs, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. ir R. M. veikdami bendrininkų grupėje savavaldžiavo panaudodami fizinę prievartą nukentėjusiajam, o būtent:

2015 m. gegužės 1 d., apie 16.15 val., prie (duomenys neskelbtini) - ojo namo Jonavoje, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, D. K. savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, o R. M. savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens – D. K. tariamą teisę, atvirai reikalavo gražinti 10 litų skolą panaudodami fizinę prievartą prieš E. V., tai yra R. M. tyčia suduodant abiejų rankų kumščiais ne mažiau 3 smūgių nukentėjusiajam E. V. į veido sritį, po to abiems mušant nukentėjusįjį E. V. rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas. Po to D. K. ištraukė iš nukentėjusiojo ausų ausines ir iš striukės kišenės MP3 grotuvą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką 2015 m. gegužės 1 d., apie 17 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Jonavoje, veikdami bendrininkų grupėje D. K. tyčia suduodant ne mažiau kaip 2 smūgius rankų kumščiais nukentėjusiajam E. V. į galvos sritį, R. M. tyčia rankomis ir kojomis suduodant nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas, taip tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. V. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, apatinių trijų priekinių dantų pilną išnirimą su vieno danties vainiko lūžimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir užvaldė E. V. priklausantį turtą bendros 26 eurų vertės. Tokiu būdu padarė didelę žalą nukentėjusiojo E. V. teisėms ir teisėtiems interesams.

Apklausti įrodymų tyrimo teisme metu D. K. ir R. M. pilnai prisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl kaltinimų D. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, jog įvykis galėjo būti 2015-05-01, tačiau tiksliai datos nepamena. Jis namuose atlikinėjo remontą, statė sieninę spintą ir prireikus pagalbos paskambino R. M.. Išėję su R. M. prie laiptinės rūkė, pamatė E. V., kuris jam buvo skolingas. Prieš valandą iki susitikimo su E. V. buvo išgėręs pusę skardinės alaus. Jis paklausė E. V., kada jis jam grąžins skolą. E. V. nurodė nežinąs apie kokią skolą kalbama. Tada jis ištraukė E. V. ausines, imdamas jo dviratį pasakė, kad kai grąžins skolą, atiduos dviratį. E. V. prašė neatimti dviračio, todėl jis dviračio nepaėmė. E. V. jam buvo skolingas 10 litų, skolinosi labai seniai, prieš 10 metų, tačiau skolos neatidavė. Jis yra sodo kaimynas su nukentėjusiojo teta. E. V. pažinojo seniai, nebendraudavo, tik pasisveikindavo. Tądien E. V. nurodė, kad neatsimena apie kokią skolą kalbama. Necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu vartojo, ištraukė ausines, sudavė į veidą. R. M. buvo kartu, jis fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Nuvažiuodamas dviračiu nukentėjusysis E. V. pasakė: „ragas dėl pinigų“, todėl jis supyko ant E. V.. Po to kartu su R. M. nuvyko prie namo, kur gyvena E. V.. E. V. buvo kieme. Pribėgęs trenkė nukentėjusiajam E. V., nepataikė, tačiau antru smūgiu pataikė į nosį, dar kartą trenkė, nepamena ar pataikė. Per langą šaukusiai moteriai paaiškino, kad E. V. jam skolingas.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsinus kaltinamojo D. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1. b. l. 141-143 ), jog kai nukentėjusysis kažką pasakė dar kartą jam sudavė, parodė, kad perskaityti parodymai teisingi. Galėjo nukentėjusiajam iš nosies bėgti kraujas. E. V. jam atidavė turėtus 70 centų. Likusius žadėjo grąžinti vėliau. Savo akimis nematė, kad R. M. būtų mušęs E. V.. Fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo, nes buvo supykęs ir siekė skolos susigrąžinimo. Kvailas, kad taip pasielgė. Kai buvo piktas nepagalvojo, kad sukels skausmą E. V.. Po to susitikęs E. V. jo atsiprašė, suprato negerai pasielgęs. Nukentėjusysis E. V. jam atleido. Jis nukentėjusiajam atlygino 300 Eur žalą. Supranta, kad skolą išsireikalauti galima kitais, teisėtais būdais. Jis tiesiog pasikarščiavo. Ieškinio 80,04 eurų sumai Valstybinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo gydymo neatlygino, ieškinį pripažįsta pilnai ir žalą atlygins. Išgėręs buvo labai nedaug, nežino, ar tai turėjo įtakos jo veiksmams.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojos P. K. BPK 276 str. nustatyta tvarka perskaitytais parodymais, kad E. V. yra jos sūnėnas. 2015-05-01 po pietų, tikslaus laiko neprisimena, atėjusi kaimynė jai pranešė, kad kieme mušamas jos sūnėnas. Atėjusi į balkoną ji pamatė kieme stovinčius neblaivius R. M. ir D. K.. E. V. kieme nebebuvo. Ji pasiteiravo, kodėl jie sumušė E. V.. D. K. atsakė, kad E. V. yra jam skolingas 10 litų. Jai kalbantis su vaikinais į buto duris kažkas tyliai pasibeldė. Atidariusi duris pamatė sumuštą E. V.. Jo veidas buvo kruvinas. Matė, kad E. V. priekiniai dantys yra išmušti (1 t. b. l. 91-92).

Liudytojos R. G. BPK 276 str. nustatyta tvarka perskaitytais parodymais, kad E. V. jai yra žinomas kaip kaimynės P. K. sūnėnas. 2015-05-01 apie 16.00 val. grįžusi iš sodo prie namų (Duomenys neskelbtini) namo, ji pamatė kaip vienas jaunuolis mušė E. V.. Jis sudavinėjo rankomis smūgius jam į veidą. Šalia jų stovėjo dar vienas jaunuolis kuris rėkavo, kad E. V. iš vaiko paėmė 10 litų. Ji matė sumuštą ir kruviną E. V. veidą (1 t. b. l. 94).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. V. parodė vietą kur jis buvo sumuštas D. K. ir R. M. pirmą kartą, bei vietą kur jis buvo sumuštas D. K. ir R. M. antrą kartą (1 t. b. l. 44-51).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad E. V. iš jam parodytų atpažinti pagal fotografijas asmenų, atpažino asmenį fotografijoje pažymėtoje Nr. 2 (D. K. ), kuris jį 2015-05-01 sumušė ir pasisavino jo turtą (1 t. b. l. 53-54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1583/15(02) nustatyta, kad poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, apatinių trijų priekinių dantų pilnas išnirimas su vieno danties vainiko lūžimu E. V. padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ir kumštis ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-05-01. Sužalojimai rankose, kurie galėjo būti padaryti ginantis, medicininiuose dokumentuose neaprašyti. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose būtų vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi pilnai išnirus apatinio žandikaulio priekiniams dantims jie buvo pašalinti, tai dėl nuolatinių trijų dantų netekimo E. V. neteko 10 % bendro darbingumo. Todėl šių trijų dantų sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 67-68).

2015-10-09 akistatos protokolu, nustatyta, kad liudytoja P. K. pasiliko prie savų duotų parodymų, o įtariamais D. K. liko prie savų duotų parodymų (1 t. b. l. 145-146).

2015-11-04 akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. V. suvestas į akistatą su įtariamuoju D. K. nurodė, kad galėjo neblaivus pasiskolinti iš D. K. pinigų ir dėl šios priežasties neprisiminti apie skolą (1 t. b. l. 148-149).

2015-05-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtos įvykio vietos (1 t. b. l. 1-3).

2015-08-17 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas džemperis, kuris buvo pateiktas 2015-05-01 nukentėjusiojo E. V.. Džemperio priekyje objektyviai matomi sutepimai primenantys kraują (1 t. b. l. 22-25).

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (būtinas sudėties požymis – padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis, inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. Kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir to, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui, nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).

Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str., nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad D. K. ir R. M. veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos ir panaudodami fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį E. V., savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą D. K. tariamą teisę, atvirai reikalavo E. V. gražinti 10 litų skolą ir panaudodami fizinį smurtą, t. y. mušdami nukentėjusįjį, sukėlė E. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir užvaldė E. V. priklausantį 26 Eur vertės turtą. Apklausti teisme kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamųjų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino apklausti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis, taip pat liudytojai. Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis E. V. parodė vietą, kur jis buvo sumuštas D. K. ir R. M.. Atpažinimo metu nukentėjusysis atpažino D. K. ir R. M. kaip asmenis, padariusius nusikalstamą veiką. Taigi, kaltinamųjų D. K. ir R. M. elgesys buvo neteisėtas, agresyvus ir baustinas. Kai prieš nukentėjusįjį naudojamas smurtas, toks veikos darymo būdas rodo didesnį jos pavojingumą. Tokie veiksmai, kai savavaldžiavimas padaromas panaudojant fizinę ar psichinę prievartą, pripažįstami nusikalstamais ir kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį, net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2011, 2K-167/2008, 2K-464/2007). Šioje byloje buvo nustatyti visi reikalingi požymiai, atitinkantys Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kaltinamųjų D. K. ir R. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį. Veika tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia, baigta.

Kaltinamasis D. K. parodė, kad buvo vartojęs nedaug alkoholinio gėrimo, alaus. Kaltinamasis R. M. mano, kad veikos padarymo metu buvo blaivus, nepamena, kad būtų vartojęs alkoholį, tačiau neneigia, kad galėjo būti ir apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau kaltinamųjų neblaivumo laipsnis byloje nėra nustatytas, apžiūra sveikatos priežiūros įstaigoje neatlikta, nėra neabejotinai nustatyta, kad veiką padarė būdami apsvaigę ir tai turėjo įtakos jų veiksmams, todėl iš kaltinimo šalintina jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami neblaivūs ir tai turėjo įtakos jų veiksmams.

D. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

R. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., sankcija numato arešto ir laisvės atėmimo bausmes.

Skiriant kaltinamajam D. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų kategorijos. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. jas darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis D. K. dirba (1 t. b. l. 106-107), nebaustas administracine tvarka (1 t. b. l. 104), neteistas (1 t. b. l. 101), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (1 t. b. l. 103). Teismas atsižvelgdamas į D. K. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, tai, kad nustatyta dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybė, sprendžia, kad laikantis BK 54 str., numatytų bausmės skyrimo pagrindų, tam, kad visumoje būtų įgyvendinta BK 41 str., numatyta bausmės paskirtis jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., padarymą, turi būti paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Teismas spręsdamas bausmės skyrimo D. K. klausimą svarstė galimybę atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko), nes teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. V. teigė, kad kaltinamasis D. K. jo atsiprašė, atlygino 300 Eur žalą, pretenzijų kaltinamajam neturi. Visgi, baudžiamojoje byloje yra pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys kaltinamiesiems, kuris D. K. nėra atlygintas, o pagal BK 38 str. reglamentavimą būtina sąlyga siekiant atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra turtinės žalos atlyginimas arba susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Skiriant bausmę taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis D. K. yra dirbantis asmuo, turi nepilnametį vaiką, todėl arešto bausmės skyrimas apsunkintų D. K. galimybę dirbti ir išlaikyti šeimą.

Lietuvos Respublikos BK 75 str., numato galimybę atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. K. dirba, yra jauno amžiaus, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, suprato savo poelgio pasekmes, yra vedęs, turi nepilnametį vaiką (1 t. b. l. 98), pažada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, atlygino E. V. padarytą 300 Eur turtinę žalą, pripažįsta Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir žada žalą atlyginti, manytina, jog bausmės tikslai D. K. atžvilgiu dar gali būti pasiekti atidedant paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu, paskiriant draudimus bei įpareigojimus.

Skiriant kaltinamajam R. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų kategorijos. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. jas darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis R. M. nedirba (1 t. b. l. 133), baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 130), teistas (1 t. b. l. 112-113), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (1 t. b. l. 132). 2013-10-21 – 2013-10-25 gydėsi Marių ligoninėje Dgn. F. 60.3 Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas; F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1 t. b. l. 132). Teismas atsižvelgdamas į R. M. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, sprendžia, kad laikantis BK 54 str., numatytų bausmės skyrimo pagrindų, tam, kad visumoje būtų įgyvendinta BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., padarymą, turi būti paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. numato galimybę atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. M. yra jauno amžiaus, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, turi mažametį vaiką (1 t. b. l. 109), pripažįsta Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, manytina, jog bausmės tikslai R. M. atžvilgiu dar gali būti pasiekti atidedant paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu, paskiriant draudimus bei įpareigojimus.

Byloje yra pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 80,04 Eur sumai, kurią prašo priteisti solidariai iš D. K. ir R. M. ( t. 1. b. l. 83). Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas. Turtinės žalos dydis bei pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamųjų kaltės įrodymus, kaltinamųjų civilinio ieškinio pripažinimu, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant 80,04 Eur solidariai iš kaltinamųjų D. K. ir R. M..

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – džemperis, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas E. V..

D. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

R. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti D. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., D. K. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ryto, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti R. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu R. M. paskirtą bausmę subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti dalį 2015-09-15 teismo nuoprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti R. M. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant solidariai iš D. K. ir R. M. 80,04 Eur (aštuoniasdešimties eurų 4 ct) turtinę žalą.

Kardomąsias priemones D. K. ir R. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – džemperį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.