- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- A18.-1643-963/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00992-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- K. M.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. M. 2017 m. rugsėjo 27 d., laikotarpiu nuo 16.40 val. iki 17.15 val., Kauno g. 6, Klaipėdoje, 384 kabinete, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus išeiti iš tarnybinių patalpų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu K. M. neprisipažino padaręs nusižengimą. Paaiškino, kad jis lydėjo J. J. ir jos dukrą į dukteris apklausą. Po to kai apklausė J. J. dukrą, jis su J. J. paklausė tardytojos, ar priims juos, tardytoja priėmė juos. Paklausė jo, kas jis toks. Jis pasakė, kad yra lydintis asmuo. Tardytoja neprieštaravo. Kadangi jis žino įstatymus, tai atė, kad byla vilkinama, keturi mėnesiai stovi vietoje. Jis, padėdamas J. J., ėmė reikalauti duomenis apie bylą, prašė leisti susipažinti su byla. Tardytoja pasakė, kad nesivadovauja Konstitucija, o vadovaujasi baudžiamojo proceso kodeksu. Kai jis pamatė, kad tardytoja nenori su jais šnekėti bei skambino kažkokiam A., tada jis suprato, kad bręsta konfliktinė situacija, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kad atsiųstų kompetentingą asmenį, su kuriuo galėtų viską išsiaiškinti. Tik jam nustojus kalbėti telefonu į kabinetą įsiveržė uniformuotas vyriškis, vėliau paaiškėjo, kad tai A. M., ir tiesiu taikymu pripuolęs prie jo, ėmė varyti jį lauk iš kabineto. Kai tardytoja pasiūlė apleisti jos kabinetą, jis paklausė, ar tai prašymas, ar prašymas, ji atsakė, kad tai prašymas, tada jis pasakė, kad atmeta jos prašymą. Tada jam pasiūlė prisėsti, ėmė pati tardytoja teisintis, kad nespėja. Uniformuotas vyriškis agresyviai pripuolė prie jo, prašė išeiti iš kabineto. Jis taip pat paklausė, tai įsakymas ar prašymas, uniformuotas vyras pasakė, kad prašymas. Jis taip pat pasakė, kad atmeta šį prašymą. Paskui uniformuotas vyras užlaužė jam rankas, išmetė iš kabineto ir parklupdė koridoriuje, ėmė grasinti. Jam maudė užlaužtą ranką. Tada jis kreipėsi į G. M., jam paaiškino, kad jis buvo užpultas, nes vyras neprisistatė jam, pažeidė etikos įstatymus. Nebuvo reikalavimo jam išeiti iš kabineto, nes jis perklausė, ar tai prašymas, ar reikalavimas, o jam atsakė, kad tai prašymas.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. nurodė, kad su K. M. yra draugai. Paaiškino, kad K. M. atvyko kartu su ja ir jos dukra į apklausą 2017 m. rugsėjo 27 d. 14.00 val. į policiją. Išėjus tyrėjai į apačią pasitikti, tyrėja truputį nustebo, paklausė, kas su ja yra, ji pasakė, kada tai lydintis asmuo. Tyrėja liepė jiems palaukti koridoriuje, o dukrą nusivedė į apklausą. Apklausa vyko ilgai, dvi valandas. Po apklausos tyrėja pasikvietė juos į kabinetą ir paklausė, ko jie norėjo. Ji pasakė, kad norėtų susipažinti su byla, kad pagreiti tyrimą, nes niekas nevyksta. Tyrėja skambino prokurorei, klausė ką daryt. Prokurorė neleido. Ji paklausė, ar yra pareikštas įtarimas, tyrėja atsakė, kad nėra, o ji bijo, nes šalia gyvena. Paklausus, kodėl taip ilgai, tyrėja ėmė teisintis, kad neturi laiko, daug darbo, pasiūlė ateiti rytoj, bet raštiško kvietimo nesiteikė išrašyti. Šalia sėdėjusi tyrėja taip pat siūlė jiems apleisti kabinetą. Į kabinetą įėjęs vyras prašė išeiti iš patalpų. Prašė agresyviai, ėmė už rankos, tempė K. M., užlaužė ranką. Ji pasimetė. Po to išėjo iš kabineto, paklausė, ką jis daro, nes K. M. turi negalią. Tada vyras paleido K. M. ir nusivedė juos pas save į kabinetą. Pažymėjo, kad tyrėja prašymo reikalavimo konkretaus neišreiškė, kad K. M. išeitų iš kabineto. Kai įėjo vyras su uniforma, šis vyras prašė išeiti iš patalpos. Tada K. M. paklausė, ar tai prašymas, ar įsakymas. Vyras atsakė, kad prašymas, tada K. M. pasakė, kad atmeta šį prašymą. Prašė vieną kartą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė J. Ž. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. 15.00 val. į apklausą buvo kviečiama E. J.. Ji prie Migracijos skyriaus pasitiko E. J. ir J. J.. J. J. paprašė leisti palydėti dukrą, K. M. pristatė, kaip savo draugą. Kadangi jie elgėsi ramiai, ji leido jiems palydėti dukrą, bet liepė jiems laukti koridoriuje. Po apklausos, ji išėjo atsispausdinti apklausą, tada į kabinetą įėjo K. M. su J. J. be jokio leidimo. Jie prašė duoti susipažinti su byla, paskaityti dukters parodymus, jiems buvo paaiškinta, kad jie neturi teisės susipažinti su byla, nes prokurorė neleido susipažinti. Jie kėlė konfliktą, nenorėjo išeiti iš kabineto. Ji prašė jų išeiti iš kabineto ne vieną kartą, pati negalėjo išeiti iš kabineto, nes ant stalo buvo byla. Tada jos kolegė pakvietė viršininką A. M., jis paprašė K. M. išeiti, vyras atsisakė, tada A. M. paėmęs jį už rankos ties alkūne išvedė iš kabineto. K. M. nebuvo proceso šalis, niekam ikiteisminiame tyrime neatstovavo, į kabinetą įėjo be jokio pagrindo, todėl ji paprašė išeiti iš kabineto. K. M. pasakė, kad tai ne jos reikalas, kad jis atėjo su nukentėjusiąja, kad ji turi teisę susipažinti su byla, kad ir jis turi teisę susipažinti su byla. Ji prašė išeiti iš kabineto mažiausiai dešimt kartų. A. M. įėjęs į kabinetą, prisistatė, buvo uniformuotas, paprašė išeiti iš kabineto, K. M. žengė žingsnį jo link, tada A. M. perspėjo, kad bus panaudota jėga, jei nevykdys reikalavimų. K. M. pasakė, kad niekur neišeis, kad nieko jam neaiškintų. Reikalavimas K. M. buvo išreikštas suprantamai, mažiausiai du kartus.
Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė R. K. parodė, kad įvykį matė ne nuo pradžių, nes buvo išėjus iš kabineto. Kabinete vyko liudytojos apklausa. Išeidama iš kabineto, ji matė koridoriuje K. M.. Grįžusi į kabinetą, išgirdo triukšmą kabinete. Abu piliečiai – K. M. ir J. J., labai garsiai kažko reikalavo iš tyrėjos J. Ž.. Tiksliai nepamena, bet pagrinde reikalavimus kėlė vyras – K. M.. Tyrėja J. Ž. reikalavo vyro prisistatyti, bet vyras nesakė, sakė, kad yra atstovas, paprašius pateikti atstovavimo dokumentus, pasakė kad viską pateiks teisme, toliau reikalavo duomenų iš bylos. Tyrėja J. Ž. kategoriškai atsisakė duoti susipažinti su byla, prašė jį išeiti iš kabineto. Pradžioje buvo prašymas o vėliau reikalavimas, nes asmuo nepaklauso. Vyras toliau kėlė reikalavimus, grindė konstitucine teise. Ji pakvietė A. M., nes pasakius, kad vyras turi išeiti, nes baigėsi darbo laikas, šis atsakė, kad neišeis, nes tyrėjų darbo laikas yra nenormuotas. A. M. buvo uniformuotas, įėjo į kabinetą, paklausė, kas čia vyksta, tyrėja J. Ž. paaiškino, kas vyksta, A. M. paprašė vyro prisistatyti, tada vyras pasakė, kad tai ne jo reikalas, A. M. prisistatė, pasakė savo pareigas ir pareikalavo, kad vyras išeitų iš kabineto, bet vyras ir jam nepakluso. Tada A. M. pasakė, kad bus išvestas jėga. Vyras ėmė mojuoti rankomis, A. M. paėmė vyra už rankos ties alkūne ir išvedė iš kabineto. Matė, kad vyras muistėsi, bandė ištrūkti, už durų buvo labai didelis triukšmas. Iš A. M. prašymo vyras turėjo suprasti, nes reikalavimas buvo išreikštas aiškiai, kad vyras turi išeiti iš kabineto.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. M. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. po 17.00 val. jis ėjo iš susirinkimo su G. M., prie jų priėjo tyrėja R. K. ir pasakė, kad J. Ž. reikalinga pagalba, nes vienas asmuo, kuris nėra proceso dalyvis, neišeina iš kabineto. Jis užėjo į kabinetą pas J. Ž., pamatė vyrą, kaip vėliau paaiškėjo K. M., ir moterį, paprašė vyro prisistatyti, vyras pasakė, kad neprivalo prisistatyti. Vyras paprašė jo prisistatyti, jis prisistatė vyriškiui, t.y. pasakė savo pareigas, bei pareikalavo vyro išeiti iš tyrėjų kabineto. Vyras pasakė, kad į prašymus nereaguoja. Tada jis pasakė, kad reikalauja išeiti, įspėjo, jei nevykdys reikalavimų, tad jis bus priverstas panaudoti jėgą. K. M. pasakė, kad niekur neis, liepė kviesti viršininką G. M.. Tada jis K. M. dar kartą įspėjo apie jėgos panaudojimą. Vedamas iš kabineto K. M. ėmė jį atstumti, tada jis paėmė K. M. už rankos ir gražiai jį išvedė. Tada K. M. ėmė sakyti, kad yra invalidas, prašė nieko jam nedaryti. Kai visi iš kabineto išėjo, K. M. ėmė grasinti, kad atleis jį. Patikslino, kad iš pradžių K. M. prašė išeiti iš kabineto, o po to išreiškė reikalavimą, kad K. M. išeitų iš kabineto, prašė ne vieną kartą. Mano, kad K. M. suprato jo išreikštą reikalavimą, nes sakė, kad niekur neis, nieko nedarys, liepė kviesti vadovą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nors K. M. savo kaltės dėl to, kad atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus išeiti iš tarnybinių patalpų, nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų policijos pareigūnų J. Ž., R. K. ir A. M. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad K. M. kelis kartus buvo prašomas palikti tarnybinį kabinetą, bet šio prašymo K. M. nepaisė, ėmus reikalauti palikti tarnybinį kabinetą, taip pat nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Teismas neturi pagrindo netikėti nešališkų liudytojų policijos pareigūnų J. Ž., R. K. ir A. M. nuosekliais parodymais, kurie sutampa ir kurie atitinka tas pačias aplinkybes, nurodytas policijos pareigūnų J. Ž., R. K. ir A. M. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6, 8-10, 11-12). Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai J. Ž., R. K. ir A. M. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų melagingai apkalbėti K. M.. Be to, policijos pareigūnų parodymus patvirtino liudytoja J. J., teismo posėdžio metu parodžiusi, kad abi kabinete buvusios tyrėjos prašė K. M. išeiti iš kabineto, o vėliau atėjęs pareigūnas vyras reikalavo apleisti patalpas. Liudytoja J. J. tiksliai nurodė, kad uniformuotas pareigūnas prašė išeiti iš patalpos, o K. M. jo paklausė, ar tai prašymas, ar įsakymas, vyras atsakė, kad prašymas, tada K. M. pasakė, kad atmeta šį prašymą. Be to, teismo posėdžio metu pats K. M. parodė, kad kai tardytoja pasiūlė apleisti jos kabinetą, jis paklausė, ar tai prašymas, ar reikalavimas, tyrėjai atsakius, kad tai prašymas, K. M. pasakė, kad atmeta jos prašymą ir neišėjo iš tarnybinio kabineto. Be to, K. M. parodė, kad policijos pareigūnui A. M. paprašius jį išeiti iš kabineto, jis taip pat paklausė, ar tai įsakymas ar prašymas, uniformuotam A. M. atsakius, kad tai prašymas, K. M. atsakė, kad atmeta šį prašymą. Tai, kad K. M. buvo prašomas kelis kartus išeiti iš tyrėjų tarnybinio kabineto, bet nepaklusdavo šiam prašymui, patvirtina ir paties K. M. teismui pateiktas garso įrašas (b.l. 24). Iš garso įrašo nustatyta, kad tyrėja J. Ž. prašo K. M. išeiti iš kabineto, nes jis nėra proceso dalyvis, K. M. atsako, kad negali išeiti, perklausia, ar tai yra prašymas, ar reikalavimas, J. Ž. atsako, kad tai yra prašymas, K. M. atsako, kad atmeta šį jos prašymą. Iš garso įrašo Bendrajam pagalbos centrui nustatyta, kad K. M. prašo iškviesti komisarą į kabinetą Nr. 384. Be aptartų įrodymų, K. M. kaltė, padarius nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, taip pat įrodyta ir kitais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais - administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6, 8-10, 11-12, 17, 18, 19), K. M. pareiškimu (b. l. 7), J. J. paaiškinimu (b. l. 13-14), K. M. (b. l. 15-16), kitais surinktais rašytiniais įrodymais. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas. Šiuo atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai buvo uniformuoti, prašymas bei reikalavimas K. M. išeiti iš tyrėjų tarnybinio kabineto buvo išreikštas aiškiai, K. K. jį suprato, bet atsisakė vykdyti, be to, šis prašymas/nurodymas K. M. buvo pateiktas ne vieną kartą - jį pateikė ne tik tyrėja J. Ž., bet ir atėjęs uniformuotas policijos pareigūnas A. M.. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad K. M. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.
K. M. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – vyresnio amžiaus, nedirba, vedęs, baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai veiksmingiausiai ir tikslingiausiai bus pasiekti K. M. už padarytą nusižengimą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus vidutiniam jos dydžiui, numatytam ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijose.
Daiktiniai įrodymai – dvi CD laikmenos su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir su garso įrašu iš įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 506 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
K. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą, paskirti administracinę nuobaudą – 115 Eur (vieno šimto penkilokos eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 17073324083 ir įmokos kodą 1001.
Daiktinius įrodymus – dvi CD laikmenas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir su garso įrašu iš įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.