Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-36-174/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A18.-1643-963/2017Nutarimas · 2017-12-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-36-174/2018Nutartis · 2018-01-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-24
Bylos Nr.
AN2-36-174/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00992-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
K. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-36-174/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00992-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimo, kuriuo K. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį 115 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. spalio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. N. surašė K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 27 d., laikotarpiu nuo 16.40 val. iki 17.15 val., Kauno g. 6, Klaipėdoje, 384 kabinete, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus išeiti iš tarnybinių patalpų.

Dėl šių veiksmų K. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 115 Eur bauda.

Šalies argumentai

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimą. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes prasižengimo savo veiksmuose neįžvelgia.

K. M. teigimu, teismo proceso metu kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai pateikė melagingus liudijimus. Pareigūnė J. Ž. teigė, jog mažiausiai dešimt kartų prašė jo, K. M., išeiti iš kabineto. Tačiau, pasak apelianto, tai yra melas, nes jo pateiktame garso įraše aiškiai girdisi, jog tai buvo padaryta tik vieną kartą, ir, kai jis pasitikslino, ar tai yra prašymas ar įsakymas, J. Ž. pasakė, kad tai prašymas, kurį jis, K. M., atmetė, nes prašymų jis neprivalo vykdyti, nes nežino, koks bus kitas prašymas. Kai jis atmetė J. Ž. prašymą, ji pasiūlė jam atsisėsti. Šis dialogas prasideda nuo garso įrašo pradžios 9 min. 45 sek. ir trunka apie penkias sekundes. Tai įrodo, jog J. Ž. apie tai melagingai teikė parodymus, prie kurių prisidėjo ir R. K., ji teigė, jog kabinete jie kėlė triukšmą. K. M. nurodo, kad jis norėjo susipažinti su J. J. byla ir buvo apkaltintas, kad nepakluso reikalavimams, nors garso įraše nesigirdi nė vieno reikalavimo, o tik vienas prašymas.

Garso įrašo gale, kai pareigūnė J. Ž. pasako, kad ji vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, o ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, jis suprato, kad gali prasidėti konfliktas, nutraukė garso įrašą ir paskambino pagalbos telefonu Nr. 112, prašydamas pagalbos. Jam buvo atsakyta ir liepta problemą spręsti vietoje (garso įrašas yra byloje). Baigus pokalbį, nespėjus vėl įjungti garso įrašo, į kabinetą įpuolė vyriškis su apranga, į pareigūno aprangą panašia nebent spalva, nes jokių skiriamųjų ženklų nebuvo, ir iš karto pasiūlė išeiti iš kabineto. Jis vėl pasitikslino, ar tai prašymas, ar įsakymas. Gavęs atsakymą, kad tai prašymas, jis jį taip pat atmetė ir pareigūnas tuoj pat jam užlaužė ranką, išmetė iš kabineto į koridorių ir parbloškė ant grindų. Tik kai J. J. pribėgo prie vyriškio ir pasakė, kad jis pakėlė ranką prieš neįgalų žmogų, jis, K. M., buvo paleistas. Bet ir tada nenurimo, grasino uždaryti į areštinę. Pakilęs nuo grindų jis paklausė, kur galima rasti kažką iš vadovybės, bet vyriškis pasišalino į kabinetą, kur ant sienos buvo lentelė su kabineto darbuotojo duomenimis „Komisaras A. M.“. Tada jis, K. M., savarankiškai susirado komisarą G. M., jam trumpai apibūdino situaciją ir jie kartu nuėjo į A. M. kabinetą. Pirmi A. M. žodžiai komisarui G. M. įėjus į kabinetą buvo tokie: „Privet (ar sveikas) G.“, šiam net nepakilus nuo kėdės. Į tokius žodžius jis, K. M., sureagavo ir pasakė: „Jūs darbe, o ne prie vaišių stalo“. Kai jis pradėjo rašyti pareiškimą, pasitikslino komisaro G. M. pareigas ir pavardę, iš karto gavo aiškų ir konkretų atsakymą. Kai norėjo patikslinti A. M. duomenis, šis pasiūlė jam išeiti iš kabineto ir koridoriuje persiskaityti. Tada jis, K. M., pastarojo pareikalavo tarnybinio pažymėjimo, jis buvo pateiktas tik po trečio prašymo. Kai buvo surašytas pareiškimas G. M. vardu, jis kartu su juo nusileido į budėtojų dalį užregistruoti pareiškimą. Budėtojų dalyje per stiklą buvo matomi stebėjimo kamerų monitoriai, juose matėsi visi policijos pastato koridoriai. Tačiau teismui vaizdo įrašas nebuvo pateiktas, nors teismo jis to prašė. Po pareiškimo registracijos, atsisveikinęs su komisaru G. M. ir su J. J., jis išėjo iš pastato.

Protokolas dėl jo, K. M., neva padaryto administracinio nusižengimo buvo surašytas jam nedalyvaujant, siekiant A. M. apsiginti. Pasak apelianto K. M., jei jis, kaip teigia A. M., padarė nusikaltimą, kyla klausimas, kodėl pastarasis jo nesulaikė ir nesurašė protokolo nusikaltimo vietoje.

Šalies argumentai

K. M. teigia, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, ir prašo jį panaikinti bei patraukti atsakomybėn liudytojus už melagingus parodymus, kartu nurodydamas, kad A. M. elgesį jis vertina kaip chuliganišką užpuolimą, tai lengvai galima įrodyti pagal policijos vaizdo medžiagą, kuri nebuvo pateikta.

Atsiliepimu į K. M. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, o K. M. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas K. M. su jo nubaudimu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nesutinka, teigia, kad teismas išvadą dėl jo kaltės padarė remdamasis melagingais policijos pareigūnų parodymais. Pasak K. M., jam inkriminuoto administracinio nusižengimo jis nepadarė, o protokolas dėl neva jo padaryto nusižengimo buvo surašytas, siekiant pareigūnui A. M. apsiginti, nes, apelianto teigimu, būtent pastarasis jį užsipuolė ir elgėsi chuliganiškai. K. M. teigia, kad įvykio aplinkybes buvo galima patikslinti peržiūrėjus policijos komisariate esančių vaizdo kamerų įrašus, tačiau vaizdo įrašas teismui pateiktas nebuvo. Taigi apelianto skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl K. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį inter alia (be kita ko) nustatyta už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

K. M. skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus išeiti iš tarnybinių patalpų.

Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaudamasis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant K. M. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (nauja redakcija nuo 2016-01-01: Nr. XII-1856, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-03) 21 straipsnis reglamentuoja pareigūnų turimus įgaliojimus. Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju K. M. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo išeiti iš tarnybinių patalpų.

Kaip matyti iš K. M. skundo, jis neginčija, kad pareigūnai, jam užėjus į tarnybines patalpas, reikalavo išeiti, tačiau, apelianto teigimu, jam pasitikslinus, ar tai prašymas, ar įsakymas, tiek tyrėja J. Ž., tiek vėliau į jos tarnybinį kabinetą atėjęs pareigūnas A. M. pasakė, kad tai prašymas, o jis savo ruožtu pasakė, kad jį atmeta, tada pareigūnas tuoj pat jam užlaužė ranką ir išvedęs iš kabineto į koridorių parbloškė jį ant grindų. Todėl apeliantas savo kaltės dėl kam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo neįžvelgia, nes, pasak K. M., būtent pareigūnas A. M. jį užsipuolė ir elgėsi chuliganiškai. Su šiais apelianto skundo argumentais apygardos teismas nesutinka, nes juos paneigia byloje surinktų ir skundžiame nutarime išsamiai aptartų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad ne tik kaip liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti policijos pareigūnai A. M., J. Ž. ir R. K., kurių parodymais, priešingai apelianto tvirtinimui, teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje visiškai sutampa ir abejonių nekelia (pareigūnų suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje nenustatytas, nes jie nepažinojo K. M., taigi nebuvo suinteresuoti jį apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti), bet ir kaip liudytoja apklausta K. M. pažįstama J. J. (apklausima teisme ji nurodė, kad yra K. M. draugė) patvirtino, kad abi kabinete buvusios tyrėjos prašė K. M. išeiti iš kabineto, o vėliau atėjęs pareigūnas reikalavo išeiti iš tarnybinių patalpų, tačiau K. M., kaip pats teigia, tiek tyrėjos J. Ž., tiek vėliau į tyrėjų tarnybinį kabinetą atėjusio pareigūno A. M. pasitikslinęs, ar tai prašymas, ar reikalavimas, o šiems atsakius, kad prašymas, nurodė, kad šį prašymą atmeta. Tokie minėtų liudytojų parodymai apie tai, jog K. M. keliskart tyrėjų buvo prašomas išeiti iš kabineto, tačiau į tai nereagavo, patvirtina ir jo paties teismui pateiktas garso įrašas, iš kurio nustatyta, kad į tyrėjos prašymą išeiti iš kabineto, nurodant, kad jis nėra proceso dalyvis, be to, jau baigiasi darbo laikas, jis, paklausęs tyrėjos, ar tai prašymas, o šiai atsakius, kad prašymas, K. M. pasako, kad atmeta šį jos prašymą. Pažymėtina, jog būtent dėl to, jog K. M. nereagavo į tyrėjų kelis kartus išreikštą prašymą / nurodymą išeiti iš kabineto, buvo pakviestas pareigūnas A. M., tačiau, kaip matyti iš pastarojo, apklausto kaip liudytojo bylos nagrinėjimo apylinkės teise metu duotų parodymų, ir į jo prašymą išeiti iš tyrėjų kabineto K. M. taip pat nurodė, jog į prašymus nereaguoja, o A. M. pasakius, kad reikalauja išeiti iš kabineto bei įspėjus, kad jei nevykdys reikalavimų, tada jis bus priverstas pavartoti jėgą, K. M. pasakė, kad niekur neis, ir liepė iškviesti viršininką, o šį dar kartą įspėjus apie jėgos pavartojimą atsisakius vykdyti reikalavimą išeiti iš patalpų, A. M. į tai nereaguojant, jis buvo išvestas iš tyrėjų kabineto. Analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno A. M. 2017-09-27 tarnybiniame pranešime (b. l. 6), taip pat tyrėjų J. Ž. ir R. K. 2017-09-28 tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8–10; 11–12). Šių duomenų visuma patvirtina, kad prašymas bei reikalavimas K. M. išeiti iš tyrėjų tarnybinio kabineto buvo išreikštas aiškiai bei suprantamai, jis pats pripažįsta, kad jo buvo prašoma išeiti iš tyrėjų tarnybinių patalpų, tačiau tiek į tyrėjos J. Ž. keliskart išreikštą prašymą / nurodymą bei vėliau atėjusio policijos pareigūno A. M. prašymą bei reikalavimą išeiti iš tyrėjų tarnybinio kabineto K. M. nereagavo, nors, kaip pats nurodo, šį reikalavimą jis aiškiai suprato. Šiais savo veiksmais apeliantas K. M. aiškiai parodė, jog teisėtų pareigūnų nurodymų vykdyti neketina, todėl jis pareigūno A. M., šiam pakartotinai įspėjus K. M., kad šis vykdytų teisėtus reikalavimus išeiti iš tyrėjų tarnybinio kabineto, nes priešingu atveju jis buvo priverstas pavartoti jėgą, o šiam į šį reikalavimą vėlgi nereaguojant, jis pareigūno A. M. buvo išvestas iš koridorių. Įvertinęs šių duomenų visumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad K. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. K. M. aiškinamos faktinės bylos aplinkybės, kritikuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados, pateikiama nuomonė dėl įrodymų vertinimo tvirtinant gynybos poziciją, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą, nes K. M. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta anksčiau aptartų duomenų visuma ir abejonių nekelia. Vien tai, jog K. M. nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo skundą ir panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą, todėl jis paliekamas galioti, o K. M. skundas atmetamas.

Dėl apelianto skundo argumento, kad įvykio aplinkybes buvo galima patikslinti peržiūrėjus policijos komisariate esančių vaizdo kamerų įrašus (pasak apelianto, peržiūrėjus Budėtojų dalyje per stiklą buvo matomi stebėjimo kamerų monitoriai, juose matėsi visi policijos pastato koridoriai), kurie teismui nebuvo pateikti, nors, apelianto teigimu, jis to prašė, pažymėtina, jog dėl šių įrašų, jeigu tokie ir būtų pateikti (kaip nurodyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininko atsiliepime į K. M. skundą, minėtų įrašų nėra, nes visų koridorių kameros nestebi), jokios reikšmingos šiai bylai aplinkybės nebūtų nustatytos, nes nagrinėjamoje byloje K. M. nubaustas už tai, kad nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų išeiti iš tarnybinių patalpų – tyrėjų kabineto. Tuo tarpu apelianto K. M. teiginiai dėl, jo teigimu, pareigūno A. M. chuliganiškų veiksmų prieš jį, pastarasis tą pačią dieną parašė komisarui G. M. pareiškimą, kuriuo prašė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl A. M. neteisėto elgesio (b. l. 7), ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė