Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. S. civilinis ieškinys tenkintas ir jam iš T. Ž. priteista 230 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. Ž. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 17 d., 21 val. iki 2016 m. rugsėjo 18 d., 2.03 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, tai yra iš kambaryje buvusios R. S. striukės kišenės pagrobė automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktus, neturinčius materialinės vertės, ir 90 Eur, buvusius R. S. piniginėje, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagrobtais automobilio rakteliais atrakindamas automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dureles, pagrobė A. B. vardu registruotą, faktiškai R. S. priklausantį 700 Eur vertės automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 1996 metų laidos, mėlynos spalvos, stovėjusį (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, su jame buvusiais R. S. priklausančiais daiktais – 5 Eur vertės kuprine, 50 Eur vertės navigacija „TomTom“, 50 Eur bendros vertės žvejybine kėdute ir dviem dėklais su žvejybos detalėmis, tuo nukentėjusiajam R. S. padarė 895 Eur turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. Ž. prašo sumažinti jam Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę arba perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir taikyti BK 59 straipsnio 6 ir 10 dalies nuostatas, taip pat panaikinti iš jo priteistą civilinį ieškinį dėl 230 Eur turtinės žalos atlyginimo.Skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam neteisingą bausmę ir neteisingai kvalifikavo jo padarytą nusikaltimą. Jeigu teismas būtų atidžiau atsižvelgęs į šioje byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinęs liudytojų parodymus, kurie visiškai atitinka apelianto nurodytas aplinkybes, būtų nustatęs, kad jis nukentėjusiajam priklausančio automobilio raktelius ir jo piniginę paėmė ne iš striukės kišenės, o nuo stalo, kur jie ir buvo padėti. Nuteistasis mano, kad nukentėjusysis R. S. ir liudytoja D. B. jį apkalba dėl ankstesnių tarp jų buvusių nesutarimų. Uošvienė D. B. jo niekada nemėgo, todėl galėjo susitarti su R. S. jį nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu.Nuteistojo teigimu, teismas visiškai nevertino nagrinėjamo nusikaltimo motyvų ir jo padarymo aplinkybių. T. Ž. buvo priverstas taip pasielgti dėl paties nukentėjusiojo elgesio. Kaltinime nurodytą dieną jų šeima patyrė nelaimę – eismo įvykio metu buvo sužalota jų dukra, todėl nuteistasis iš ligoninės kartu su sutuoktine grįžo pas uošvius, kur po kiek laiko atvyko ir nukentėjusysis R. S.. Nukentėjusysis buvo tėvų kambaryje, kur vartojo alkoholį, netrukus prie jo prisijungė ir nuteistasis su žmona. Ant stalo buvo padėta ir R. S. piniginė bei automobilio rakteliai. Po kurio laiko T. Ž. su uošviene nuėjo parūkyti į kitą kambarį, pirmasis grįžęs į kambarį nuteistasis pamatė, kaip nukentėjusysis glamonėja jo žmoną. Tai nebuvo pirmas kartas, todėl nuteistajam dar ir dėl tą pačią dieną įvykusios nelaimės buvo sunku susitvardyti. Tuo metu, kai R. S. nuėjo parūkyti, apeliantas pasinaudojo proga, paėmė automobilio raktelius, 30 Eur iš piniginės ir išvažiavo nukentėjusiojo automobiliu. Jeigu T. Ž. nebūtų sustabdę policijos pareigūnai, jis būtų grįžęs namo, nusiraminęs ir automobilį grąžinęs. Nuteistasis teigia automobilį paėmęs tik norėdamas panervinti R. S.. Po įvykio jis viską grąžino nukentėjusiajam.Apeliaciniame skunde T. Ž. nesutinka ir su iš jo priteistu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis apgadino automobilį ir kad automobilio bake buvo kuro, kurį jis išnaudojo. Nuteistasis pažymi, kad jis gerai prisimena, kad vairuodamas nukentėjusiojo automobilį nebuvo niekur atsitrenkęs, be to, pats užpylė kuro, kadangi kuro bakas buvo tuščias. T. Ž. mano, kad nukentėjusysis, reikalaudamas iš jo turtinės žalos atlyginimo, tik nori pasipelnyti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti, nukentėjusysis prašė skundą spręsti teismo nuožiūra. Nuteistojo T. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu, mano, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės – įrodymai išanalizuoti ir įvertinti nevisapusiškai, neišsamiai, tinkamai nenustačius asmenų parodymų patikimumo, todėl teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo teigimu, jis automobilio neketino pasisavinti, tik pasiėmė laikinai pasivažinėti, be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog jis automobilio raktelius paėmė ne iš kišenės, o nuo stalo, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų taisyklių, tinkamai įvertinęs jų patikimumą, tarpusavio ryšį ir sąsajumą, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje. Teismo išvados dėl faktinių veikos padarymo aplinkybių, nuteistojo kaltės bei veikos teisinio kvalifikavimo pagrįstos surinktų ir teisme ištirtų duomenų analize, todėl laikomos teisėtomis ir pagrįstomis. Byloje nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo R. S., liudytojų D. B., V. B., D. U., D. Ž. parodymais nustatyta, jog T. Ž. automobilio raktelius pasiėmė ir nukentėjusiojo automobiliu išvyko apie tai nieko nesakęs nukentėjusiajam, nieko jo neatsiklausęs, neprašęs leisti pasinaudoti jo automobiliu, t. y. šį automobilį pagrobė – užvaldė neteisėtai, prieš nukentėjusiojo valią. Visų šių asmenų parodymai dėl 2016 m. rugsėjo 17 d. vakaro įvykių pas D. B. namuose tarpusavyje sutapo ir neprieštaravo. Visi šie asmenys iš esmės vienodai parodė, jog 2016 m. rugsėjo 17 d. vakarą D. B. namuose, (duomenys neskelbtini), viename kambaryje buvo T. Ž. su savo sutuoktine, o kitame nukentėjusysis ir liudytojai D. B., V. B., D. U., kur visi vartojo alkoholį. Vienu metu D. B., nuteistojo sutuoktinės mama, pasakė R. S. nelaikyti ant stalo savo automobilio raktelių, nes T. Ž. yra blogos reputacijos asmuo, R. S. paklausė patarimo, įsidėjo raktelius į striukės kišenę ir striukę buvo padėjęs ant sofos. Visi šie asmenys parodė, jog T. Ž. vaikščiojo po kambarius, buvo išėjęs parūkyti, vėliau visi išsiskirstė, nukentėjusysis namo ėjo pėsčias, nes buvo vartojęs alkoholio, o kitą rytą pasigedo raktelių ir automobilio, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, paėmęs raktelius pagrobė T. Ž.. Nei vienas iš minėtų asmenų nenurodė, kad T. Ž. būtų atsiklausęs nukentėjusiojo dėl galimybės pasiskolinti, laikinai pasinaudoti pastarojo automobiliu. To nenurodė ir pats nuteistasis. Be to, nuteistasis T. Ž. pripažino, jog tuo pačiu metu pagrobė (išėmė iš piniginės) ir nukentėjusiajam priklausiusius 90 eurų. Nors nuteistasis teigia, jog taip pasielgė dėl įtūžio, dėl susiklosčiusios situacijos (tuo metu sunkiai sužalota dukra komos būklėje buvo gydoma ligoninėje) ir tyčios pasisavinti automobilį jis neturėjo, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina buvus nuteistojo veikoje tyčią elgtis su tuo automobiliu kaip su savu. T. Ž. ne tik be teisėto automobilio valdytojo R. S. žinios, prieš jo valią, slapčia, taip, kad nepastebėjo ne tik nukentėjusysis, bet ir kiti kartu buvę asmenys, pasiėmė automobilio raktelius, pinigus ir išvažiavo su automobiliu, tačiau netrukus atidavė G. M. automobilyje buvusius žvejybos įrankius, kurie kaip pats G. M. vėliau pasikalbėjęs su R. S. išsiaiškino, buvo ne T. Ž., o R. S., ir pavogti kartu su automobiliu. Be to, T. Ž. atsiuntė liudytojui žinutę, kurioje priekaištavo dėl to, kad pastarasis prikalbėjo nukentėjusiajam, jog žvejybos įrankiai pas liudytoją (1 t., b. l. 76-70). Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog T. Ž. tyčia buvo nukreipta ne laikinai pasinaudoti automobiliu, nes net nebuvo jokio svarbaus, būtino reikalo, priežasties tą vakarą, būnant neblaiviam kažkur vykti, o būtent užvaldyti svetimą turtą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog vagystė objektyviai pasireiškia kaltininkui neteisėtai užvaldant svetimą turtą, t. y. įgyjant galimybę elgtis su tuo turtu kaip su savu, ir vagystės baigtumo momentu laikomas momentas, kai kaltininkas įgyja galimybę tą turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Šioje byloje automobilio vagystė buvo baigta nuo to momento kai T. Ž. išvyko nukentėjusiojo automobiliu, t. y. faktiškai įgijo galimybę su juo elgtis kaip su savu. Nors nuteistasis teigia, jog automobilio raktelius ir pinigus pagrobė spontaniškai dėl to, jog matė besiglamonėjančius savo sutuoktinę ir nukentėjusįjį, tačiau tokia pozicija laikytina nuteistojo gynybine versija, nes šių duomenų nepatvirtino nei vienas 2016m. rugsėjo 17 d. vakarą pas D. B. namuose buvęs asmuo. D. Ž. taip pat nenurodė, kad jai sutuoktinis būtų priekaištavęs dėl kokių nors netinkamų, nederamų jos ar nukentėjusiojo veiksmų tą vakarą. Be to, net jei ir būtų nustatyta tokia aplinkybė, tai nepaneigtų automobilio užvaldymo neteisėtumo fakto, ir nešalintų nuteistojo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis skunde taip pat teigia, jog teismas neteisingai nustatė aplinkybę, jog automobilio raktelius jis paėmė iš kišenės, teigia, kad juos paėmė nuo salo, tačiau teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Kaip jau aptarta anksčiau, aplinkybė, jog T. Ž. automobilio raktelius paėmė ne nuo stalo, o iš nukentėjusiojo striukės kišenės neabejotinai nustatyta nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais paties nukentėjusiojo, liudytojų D. B., D. U. parodymais, V. B. parodymais. Nors nuteistasis abejoja D. B. ir nukentėjusiojo parodymų patikimumu, teigia, jog šie asmenys yra priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes šių asmenų parodymai ne tik sutapo tarpusavyje, buvo nuoseklūs ir išsamūs, bet ir sutapo su liudytojos D. U. parodymais, kurios nešališkumu nuteistasis neabejoja. Be to, veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neturi esminės reikšmės aplinkybė, iš kur buvo paimti automobilio rakteliai – iš striukės kišenės, ar nuo stalo. Veikos neteisėtumą rodo tai, kad rakteliai buvo paimti ir automobilis užvaldytas prieš jo teisėto valdytojo valią, t. y. jam nežinant. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų kalbėjęs ar kokiu nors kitu būdu išreiškęs valią, leidimą nuteistajam pasinaudoti jo automobiliu. Priešingai, įspėtas D. B., jis saugojosi, ir raktelius stengėsi padėti į mažiau matomą vietą – striukės kišenę, kas rodo, jog iš tiesų nukentėjusysis neketino skolinti automobilio nuteistajam ir T. Ž. jį užvaldė prieš R. S. valią, t. y. neteisėtai. Be to, kaip jau minėta anksčiau, apeliantas neneigia automobilį paėmęs be nukentėjusiojo žinios, jo neatsiklausęs. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog teismas teisingai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai T. Ž. veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

Apeliantas skunde prašo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sumažinti jam Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam T. Ž. skirta teisingai ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas T. Ž. bausmę, aukščiau nurodytų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė. T. Ž. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje tam nėra pagrindo. Kaip jau aptarta anksčiau, byloje nenustatyta jokių neteisėtų ar provokuojančių nukentėjusiojo asmens veiksmų nuteistojo ar jam artimų asmenų atžvilgiu, nenustatyta, jog jis būtų glamonėjęs nuteistojo sutuoktinę, todėl šis apelianto prašymas netenkinamas, nes yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, todėl aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas baigtas, tyčinis nusikaltimas nuosavybei, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – T. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant asmenybę teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. Ž. teisiamas jau ne pirmą kartą, anksčiau jis net 7 kartus buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų nuosavybei, šiuo metu vyksta dar vienas procesas dėl nusikaltimų nuosavybei. Be to, T. Ž. eilę kartų baustas administracine tvarka, tiek už pavojingus įžūlius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavo neblaivus, neturėdamas teisės), tiek ir už turtinio pobūdžio pažeidimą (nedidelės vertės turto vagystė iš D. B.), pažeidimus, susijusį su netinkamu tėvų valdžios panaudojimu, viešosios tvarkos trikdymu (2 t., b. l. 37-42). Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, priešingai, antivisuomeninės nuostatos apeliantui buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Apygardos teismo vertinimu, T. Ž. savo elgesio nesistengia keisti ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro, todėl tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, nuteistajam skirta nepažeidžiant BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų, nėra aiškiai per griežta ar neteisinga, yra proporcinga jo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir pavojingumui. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę nuteistajam sumažino vienu trečdaliu. Įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo polinkį daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tai, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo pakankamos pasiekti bausmės tikslus, teisėjų kolegija sprendžia, kad galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga ir yra būtina bei pakankama priemonė užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti T. Ž., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo

T. Ž. skunde nesutinka su sprendimu priteisti iš jo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad jis apgadino automobilį ir kad automobilio bake buvo kuro, kurį jis išnaudojo. Šie skundo argumentai pagrįsti, todėl šioje dalyje nuteistojo skundas tenkinamas.Reikalavimas pareiškiant civilinį ieškinį atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra vienas iš pagrindinių asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Siekiant užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų padarymo, teises, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis BK 109 straipsnio nuostatomis, civilinis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje kartu su baudžiamąja byla, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turi būti tiriami įrodymai ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Nors baudžiamajame procese valstybinį kaltinimą, atstovaudamas valstybės ir visuomenės interesus, palaiko prokuroras, ne mažiau aktyvus turi būti ir civilinis ieškovas, nes būtent jis turi pareigą įrodyti, pagrįsti ieškinio dydį, žalos dydį, o ypač neturtinės žalos dydį. Šioje byloje nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 230 Eur (1 t, b. l. 35). Ieškinyje jis nekonkretizavo savo reikalavimo, nenurodė, kas būtent lėmė tokio dydžio žalą, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog automobilis jam grąžintas, o žala padaryta dėl automobilio apgadinimo: 200 eurų, nes po vagystės buvo įlenktas kairės pusės automobilio dugnas ir sulankstytas galinis kairės pusės ratlankis, be to, išvažinėta kuro už 30 eurų. Nors nukentėjusysis teigė, jog prieš vagystę tokių apgadinimų nebuvo, ir buvo pilnas bakas kuro, tačiau šių duomenų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nuteistasis kategoriškai neigia apgadinęs automobilį, nurodo, jog nebuvo niekur atsitrenkęs, o kurą jis užpylė pats. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų šią versiją. Iš bylos medžiagos matyti, jog T. Ž. netrukus po to kai pavogė R. S. automobilį, 2016 m. rugsėjo 18 d., 2 val. 3 min., buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir nustačius, kad vairuoja neblaivus, nuo vairavimo nušalintas, dėl šio pažeidimo patrauktas administracinėn atsakomybėn (1 t., b. l. 101-112). Taigi, iš karto po to automobilis buvo patalpintas į saugojimo aikštelę. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis per tą laiką būtų padaręs eismo įvykį. Be to, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog automobilio apgadinimams sutaisyti reikalinga būtent jo nurodyta suma, t. y. jis nepateikė duomenų, įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tenkinti civilinį ieškinį, taip pat tokio sprendimo motyvų nenurodė.Esant aptartoms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami nuteistojo naudai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje apylinkės teismas nepagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisė 230 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas, nukentėjusiojo R. S. ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.