Kauno apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Kerdokei, Tatjanai Daugirdienei, Miglei Tomkutonytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“,

nedalyvaujant institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-26072-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23227404466 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Kauno apskrities VPK) 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-26072-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23227404466 V. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 38 straipsniu, subendrinus paskirtas nuobaudas, nubaustas 900 Eur bauda, bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 4 d. 16.41 val. Kaišiadorių rajono sav., Antakalnio k., Antakalnio g. 35,. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė buvo atimta ir nėra įvykdytos visos teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir vairuodamas transporto priemonę kelyje esant slidžiai kelio dangai bei intensyviam eismui, tyčia akceleruodamas ir didindamas greitį, prasukdamas galinius ratus privertė automobilį važiuoti skersai į dešinę, o po to į kairę, šiuos veiksmus atliko 6 kartus iš eilės, tuo kėlė grėsmę eismo saugumui, pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, kurie važiavo paskui jį bei priekyje jo, visa tai padare iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, negerbdamas nustatytų elgesio normų visuomenėje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz., LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (pvz., LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, nurodydamas, jog jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Teismas su šiuo teiginiu nesutinka, kadangi byloje yra pakankamai objektyvių duomenų pagrindžiančių, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Šiuos skundo argumentus teismas laiko nepagrįstais ir juos atmeta, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos, DVD disko, kuriame yra 2 vaizdo įrašai matyti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis (pirmas vaizdo įrašas K1879-LPG945-231204-164000-164110-20010100 (1)) išvažiuodamas iš posūkio pareiškėjo automobilis šiek tiek prilėtėja, o tuomet yra akceleruojama ir automobilio galinė dalis yra sumėtoma į vieną ir kitą šoną (34-45 sekundė vaizdo įraše). Kelio danga yra padengta šlapiu sniegu, todėl neįmanoma objektyviai pasakyti, ar automobilis kerta kelio skiriamąją juostą ir dalinai įvažiuoja į priešpriešinę juostą. Teismas atkreipia dėmesį, kad sudėtingos eismo sąlygos yra kitiems eismo dalyviams, mašinos važiuoja viena paskui kitą, tačiau kiti automobiliai važiuoja stabiliai ir nėra mėtomi į šonus, neslidinėja. Peržiūrint antrąjį vaizdo įrašą (antras vaizdo įrašas K1879-LPG945-231204-164110-164239-20010100 (1) automobilis važiuoja tiesiai gatve ir matome tris atskirus epizodus, kai automobilio galinė dalis slysta į šonus (antrojo vaizdo įrašo: 19-25 s; 26-27 s; 32-36 s.). Pažymėtina, kad kiti automobiliai važiuoja stabiliai, neslidinėja į šonus, nors visiems automobiliams eismo sąlygos yra vienodos, t. y. sudėtingos, dėl slidžios, šlapiu sniegu padengtos kelio dangos, snygio. Teismas sutinka su Institucijos argumentu, kad V. K. vairuodamas automobilį realiai sukėlė pavojų sau pačiam, bei kitiems eismo dalyviams. Vairuodamas transporto priemonę pareiškėjas sąmoningai kelis kartus akceleruodamas vertė transporto priemonę slysti tiek į kairę, tiek į dešinę. Eismas kelio ruože intensyvus, važiuojančios transporto priemonės judėjo nedideliu greičiu, tačiau pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę kėlė pavojų eismo saugumui. Šį faktą iliustruoja ir patvirtina minėti byloje esantys vaizdo įrašai iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameros. Vaizdo įrašai patvirtina pareiškėjo tyčią veikti priešingai visuomenės interesams ir rodyti savo išskirtinumą, viršenybę, nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjas suvokė, kad kelio sąlygos sudėtingos, nesiėmė visų būtinų veiksmų važiuoti saugiai esant intensyviam eismui, sąmoningai ir tyčia atliko manevrus sukeldamas realų pavojų kito eismo dalyvio saugumui. Teismas atkreipia dėmesį, kad V. K. yra profesionalus lenktynininkas, teismui buvo pateikta Lietuvos motociklų sporto federacijos nacionalinė lenktynininko licencija (b. l. 25), kas įrodo didelį V. K. neatsakingumą, abejingumą galinčių kilti pasekmių atžvilgiu. Nekyla abejonių, kad asmuo profesionalus vairuotojas - lenktynininkas, turi suvokti, jog jis, akceleruodamas, apledėjusiame kelyje, su automobiliu Mercedes Benz, kurio galiniai ratai yra varomi (šiuos faktus pareiškėjas pamini tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu) kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, turi suprasti, kad automobilio galą gali sumėtyti, kad yra tikimybė išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, tačiau vis tiek ne vieną, o net kelis kartus atliko tą patį veiksmą, t. y. akceleravo. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas V. K. antrą kartą per pusę metų yra baudžiamas pagal ANK 420 straipsnį, nors ir skirtingas dalis. Remiantis Institucijos pateiktais duomenimis 2023 m. rugpjūčio 8 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu byloje ROIK: 23216635195 už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tuo tarpu 2023 m. gruodžio 27 d. skundžiamu nutarimu buvo nustatyta atsakomybė už nusižengimus padarytus 420 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Manytina, kad per mažiau nei per pusę metų padaryti du nusižengimai pagal tą patį ANK straipsnį, kuris reglamentuoja pavojingą ir chuliganišką vairavimą, nors ir skirtingas straipsnio dalis, pareiškėją apibūdina neigiamai ir skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjo išsakyti argumentai vertintini kaip gynybiniai.

Skunde taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtos specialiosios teisės atėmimo termino neskirti arba netenkinus šio prašymo, paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą sumažinti.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies (pagal šiuo metu galiojančią ANK 34 straipsnio redakciją – 6 dalies) nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pareiškėjas V. K., prašydamas sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.

Pareiškėjo V. K. skundo motyvai, kad jo padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, bus apsunkinta galimybė nuvykti j darbo vietą bei vykdyti darbines funkcijas, bus sunku lankyti ir padėti motinai, bus sunku organizuoti vestuves, tačiau pažymėtina, jog panašaus pobūdžio bylose, šios aplinkybės savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jo padarytas pažeidimas nėra tyčinis. Nurodo, jog tik sustabdymo dieną sužinojo, jog jis neturi teisė vairuoti transporto priemones, nes neįvykdė susigrąžinimo sąlygų. Pabrėžia, jog jeigu būtų žinojęs būtų teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygas įvykdęs anksčiau. Tačiau būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką asmuo akcentuoja ir skunde, jis turėjo būti apdairus ir rūpestingas konkrečiau pasidomėti jam paskirta nuobauda, kuria jam buvo paskirta ne tik bauda, bet teisės vairuoti atėmimas.

Teismas sutinka su Institucijos argumentu, kad pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. chuliganišką vairavimą. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.

Įvertinus pareiškėjo skundą, pareiškėjo poziciją viso proceso metu ir aukščiau surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė buvo atimta ir nėra Įvykdytos visos teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygos, numatytos LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir vairuodamas transporto priemonę kelyje esant slidžiai kelio dangai bei intensyviam eismui, tyčia akceleruodamas ir didindamas greitį, prasukdamas galinius ratus privertė automobilį važiuoti skersai j dešinę, o po to į kairę, šiuos veiksmus atliko kelis kartus, tuo kėlė grėsmę eismo saugumui, pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, kurie važiavo paskui jį bei priekyje jo, visa tai padarė iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, negerbdamas nustatytų elgesio normų visuomenėje, ir tokiais savo veiksmais jis padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda pareiškėjui skirta teisingai, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais,

nutaria:

V. K. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Giedriaus Tylos 2023 m. gruodžio 27 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-26072-2023 palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23227404466 medžiagą, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą Kaišiadorių rūmus.