Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1322-716/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-04-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-06-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
1-1322-716/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13132-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1322-716/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13132-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajam A. M.,

nukentėjusiajam D. J.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis 2017 m. kovo 18 d., apie 20.26 val., Ukmergės g., pastato Nr. 300D kieme, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,98 promilės etilo alkoholio).

A. M. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad dieną su kompanija vartojo nemažai alkoholinių gėrimų, jį parvežė namo. Darbo mašina stovėjo šalia uždaro kiemo. Kad būtų saugiau, jis nutarė pastatyti darbinį automobilį į uždarą kiemą. Manevruodamas kieme atsirėmė į automobilį. Jis vairavo „VW Golf“ automobilį, atsirėmė į visureigį „Nissan“. Nukentėjo abi transporto priemonės. Apžiūrėjęs jis matė apgadinimus. Nukentėjusiajam jis pažadėjo atlyginti visą žalą. Tą vakarą bendravo su policija ir matė, koks girtumas jam buvo nustatytas. Po to paėmė kraują. Jis nieko neginčija. Po nusikaltimo padarymo daug kas pasikeitė. Darbo automobilis didelės žalos nepatyrė, jis tą automobilį sutvarkė, remontas kainavo iki 100 eurų

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusysis D. J. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo 18 d. jo automobilis Nissan Patrol, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, Ukmergės gatvėje, ties namu Nr. 300D, Vilniuje. Vakare, apie 20.30 val., jam būnant namuose, atėjo kaimynas A., kuris pasakė, jog matė, kaip į aikštelėje stovintį jo automobilį Nissan Patrol, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis Volkswagen Golf. Tuomet jis su kaimynu A. išėjo į kiemą. Jis priėjęs prie savo automobilio Nissan Patrol, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad apgadintas galinis bamperis ir galinis dešinės pusės žibintas. Netoli jo automobilio Nissan stovėjo automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio buvo apgadinta priekinė dalis ir jis suprato, jog būtent šis automobilis atsitrenkė į jo automobilį Nissan. Kiek pamena, prie automobilio Volkswagen Golf stovėjo vyriškis. Matėsi, jog šis vyriškis yra neblaivus, nes šis svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti. Su šiuo vyriškiu jis nekalbėjo. Kad šis vyriškis, vairuodamas automobilį Volkswagen Golf, atsitrenkė į aikštelėje stovintį jo automobilį, matė kaimynas A., kuris jam ir pranešė apie įvykį. Apie įvykį buvo pranešta policijai. Atvykę policijos pareigūnai įformino įvykį, jis parašė paaiškinimą. Ką pareigūnai kalbėjo su automobilio Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, negirdėjo. Pareigūnai alkotesteriu patikrino automobilio Volkswagen Golf vairuotojo girtumą ir jis girdėjo sakant, jog vairuotojui buvo nustatytas 2,64 promilių girtumas (b. l. 24, 22).

Liudytojas A. J. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo 18 d., apie 20.25 val., namuose, būdamas balkone, išgirdo kieme trenksmo garsą ir pasižiūrėjęs pamatė, kad automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi atsitrenkė į aikštelėje stovinčio priparkuoto automobilio Nissan Patrol galinę dalį. Tai pamatęs, jis iš karto išbėgo į kiemą ir nubėgo prie automobilio Volkswagen Golf. Pamatė, kad automobilio Volkswagen Golf vairuotojas bando atbuline eiga važiuoti į stovėjimo vietą. Automobilyje Volkswagen Golf buvo vienas vairuotojas, jis atidarė vairuotojo duris. Atidarius duris, iškart pastebėjo, jog vairuotojas girtas, nes šis buvo apsvaigęs, praktiškai nelabai suprato, ką šis kalba, nes kalbėjo labai nerišliai, nuo šio sklido alkoholio kvapas. Automobilio Volkswagen Golf vairuotojas paklausė, ko jis nori, tuomet šiam atsakė, kad šis atsitrenkė į aikštelėje stovintį priparkuotą automobilį. Suprato, jog automobilio Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nelabai orientuojasi ir nesupranta, kas vyksta, todėl jis paėmė autombilio raktus, paskambinęs pranešė policijai apie girtą vairuotoją. Po to nuėjęs pranešė kaimynui D., kad į šio stovintį automobilį Nissan Patrol, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis Volkswagen Golf. Tuomet ir kaimynas D. išėjo į kiemą. Netrukus į įvykio vietą atvyko kelių policijos pareigūnai, kurie įformino eismo įvykį ir alkotesteriu patikrinę nustatė automobilio Volkswagen Golf vairuotojui 2,64 promilių girtumą (b. l. 26, 27).

Liudytoja A. V. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo 18 d., dirbant su vyr. patruliu N. P., apie 20.26 val., iš Vilniaus VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ukmergės g. 300D, kieme, sulaikytas galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą, neblaivų vairuotoją A. M. sulaikęs liudininkas A. J. paaiškino, kad per langą matė, kaip vyras, vairuojantis automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Nissan Patrol, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, priėjus prie minėto vairuotojo akivaizdžiai matėsi, jog šis yra neblaivus. A. M. alkotesteriu nustatytas 2, 64 promilių girtumas, eismo įvykis įformintas nustatyta tvarka, AP-1732 pristatė A. M. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Nissan Patrol, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šeimininkas eismo įvykio nematė, apie įvykį sužinojo iš kaimyno (b. l. 29).

Teisme apklausta L. R. parodė, kad iš brolio pasakojimo žino, jog šis tą dieną grįžo ir pamatęs, kad jo darbinis auto stovi šalia gatvės, nusprendė pastatyti automobilį į uždarą aikštelę. Vairuodamas kliudė kitą mašiną. Brolis negalvojo, ką daro. Tai, kad norėjo pastatyti automobilį į kiemą, yra jo prigimtinis tvarkingumas. Ji dažnai bendrauja su broliu, skambinasi per savaitę 4 kartus, dažnai lankosi vienas pas kitą savaitgaliais. Kartu prižiūri mamą. Ji taip pat vairuoja automobilį 11 metų. Prašo būti brolio laiduotoja. Ji gali laiduoti, kad tai nepasikartos, kad brolis apmokės žalą. Sutiktų sumokėti užstatą.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. kovo 18 d., 20.25 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ukmergės g. 300D sulaikytas galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą neblaivų vairuotoją A. M. sulaikęs liudininkas A. J. paaiškino, kad per langą matė, kaip vyras, vairuojantis automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Nissan Patrol, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, priėjus prie minėto vairuotojo akivaizdžiai matėsi, jog šis yra neblaivus. A. M. alkotesteriu nustatytas 2, 64 promilių girtumas (b. l. 5).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas A. M. automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti apgadinimai (b. l. 12 – 16).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, jog vidutinė automobilio Volkswagen Golf 1.6 TDI DPF Trendline M5 (2010 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 6 640 Eur (b. l. 19 – 20).

Iš Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0751 kvito matyti, kad 2017 m. kovo 18 d., 20.33 val., A. M. nustatytas 2,64 promilių girtumas (b. l. 31 – 32).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2655/2017(01) matyti, kad A. M. kraujyje, paimtame 2017 m. kovo 18 d., 21.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,98 promilės etilo alkoholio (b. l. 40).

Iš nutarimo dėl administracinio nusižengimo matyti, kad 2017 m. kovo 28 d. A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad 2017 m. kovo 18 d., apie 20.26 val., Ukmergės g., pastato Nr. 300D kieme, Vilniuje kliudė stovintį automobilį Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

A. M. kaltę pripažino ir parodė, kad grįžęs neblaivus nutarė perstatyti automobilį, kurį vairuodamas kliudė kitą mašiną. Kaltinamojo parodymus atitinka liudytojų parodymai apie pastebėtą ir sulaikytą neblaivų vairuotoją, nukentėjusiojo parodymai apie jo automobiliui padarytą žalą. Tiek alkotesterio duomenimis įvykio vietoje, tiek po to paimtame iš kaltinamojo kraujyje buvo rastas žymiai 1,5 promilių ribą viršijantis alkoholio kiekis. Specialistai nustatė A. M. kraujyje 2,98 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šie duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami ne tik neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, bet ir A. M. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad A. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, ką įrodė duodamas nuoširdžius parodymus tiek tyrimo metu, tiek teisme, taip pat sutikdamas atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas A. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos gailėjosi, įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusiajam nepaisant privalomos vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo bendrovės išmokų. Teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad A. M. ne tik neteistas, bet ir anksčiau nuo nebuvo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra dirbantis, vedęs ir išlaiko pilnametę dukrą bei mažametį sūnų, buvo baustas administracine tvarka, tačiau itin šiurkščių pažeidimų praeityje nedarė, po padarytos veikos suformavo reikalingus pokyčius savo sąmonėje ir asmenybėje. Tokios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad A. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisme buvo gautas kaltinamojo sesers L. R. prašymas perduoti A. M. pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant brolį nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo jau pasisakė ir nustatė, kad A. M. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), įsipareigojo atlyginti padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindas manyti, kodėl jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš pateiktų teismui duomenų apie asmens pažeidimus, teistumą, teigiamą charakteristiką, teisme ją apklausus kaip liudytoją, teismas nustatė, kad L. R. neteista, tik vieną kartą praeityje bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nors automobilį vairuoja 11 metų, yra ištekėjusi, dirbanti, yra kaltininkui vyresnė ir vienintelė sesuo, kuri su juo dažnai bendrauja. Įvertinus visas šias reikšmingas aplinkybes, L. R. ir A. M. santykius, teismas pripažįsta, kad L. R. yra ne tik kaltininkui artimas, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę ir turėtą kaltininko tikslą perstatyti automobilį, pasekmes, kurios nėra sunkios ar liudijančios žymią žalą, kaltinamojo asmenybę ir gautą teisme L. R. prašymą dėl laidavimo su užstatu, teismas mato pagrindą atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir pastangas atlyginti žalą, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jos gaunamas pajamas, laidavimas skirtinas su 500 eurų užstatu.

Teismas atleisdamas A. M. nuo baudžiamosios atsakomybes atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį ir netinkamą pasinaudojimą specialia teise, siekdamas paveikti A. M. ir priversti jį kontroliuoti savo elgesį, skiria jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas ir baustas administracine tvarka, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

Prokurorė prašė iš A. M. konfiskuoti jo vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo - sąvoka, pagrindai ir tvarka nustatyti baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Teismų praktikoje konfiskuotina priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad kaltininkas iš anksto tyčia būtų planavęs padaryti nusikaltimą, tuo tikslu specialiai būtų apsirūpinęs transporto priemone, be kurios nusikalstamos veikos padarymas apskritai nėra įmanomas. Pastebėtina, kad tokiu atveju automobilio ar jo vertę atitinkančios pinginės lėšos turėtų būti konfiskuojamos padarius bet kurį baudžiamojo kodekso 281 straipsnio bet kurioje dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Dėl šių priežasčių konfiskuoti nei automobilio, nei jo vertę atitinkančių piniginių lėšų – nėra pagrindo.

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – naikintina kaip nebereikalinga.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – A. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00694959S (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos Nr. 1-1322-716/2017 viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

A. M. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 d. bei perduoti jį L. R., g. 1967-06-12, atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 18 d.

Įpareigoti L. R. sumokėti užstatą per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. iki 2017-05-19, į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą (duomenys neskelbtini).

A. M. panaikinti paskirtą kardomąją priemonę dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00694959 perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas