Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-07 · Civilinė byla Nr. e2S-2667-577/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-07
Bylos Nr.
e2S-2667-577/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23600-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič (pirm.)
Ieškovas
G. K., P. K.
Atsakovas
Luminor Bank AS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2667-577/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23600-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.14.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. K. ir P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. ir P. K. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS dėl hipotekos lakštų panaikinimo arba pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. K. ir P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1) Konstatuoti, kad ieškovai G. K. ir P. K. neturi jokių galiojančių skolų atsakovui Luminor Bank AS bei panaikinti 2007-04-11 hipotekos lakštą, patvirtintą Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. L. K. (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) bei panaikinti 2007-12-04 hipotekos lakštą, patvirtintą Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. L. K. (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais);

2) Nepatenkinus šio ieškinio 1 punkte nurodyto reikalavimo, pakeisti 2013 m. balandžio 24 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 3, sudarytą tarp skolininkų P. K., G. K. ir V. K. bei kreditoriaus AB DNB bankas (dabartinis Luminor Bank AS) ir patvirtintą Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. L. K., pakeičiant šio susitarimo 7.1. papunktį, jį pakeičiant tokiu būdu: užtikrintos prievolės dydis: 15 782,17 Eur (penkiolika tūkstančių septyni šimtai aštuoniasdešimt du eurai, 17 ct);

3) Nepatenkinus šio ieškinio 1 punkte nurodyto reikalavimo, pakeisti 2013 m. balandžio 24 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 3, sudarytą tarp skolininko G. K. ir kreditoriaus AB DNB bankas (dabar – Luminor Bank AS) ir patvirtintą Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. L. K., pakeičiant šio susitarimo 7.1. papunktį, jį pakeičiant tokiu būdu: užtikrintos prievolės dydis: 87 827,81 Eur (aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt septyni eurai, 81 ct);

4) Nepatenkinus šio ieškinio 1 punkte nurodyto reikalavimo, uždrausti ieškovui skaičiuoti procesines palūkanas nuo vykdomųjų įrašų hipotekos lakštuose padarymo dienos;

5) Iš atsakovo ieškovų naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė ieškovams G. K. ir P. K. dešimties dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Teismas iš ieškovų ieškinio turinio padarė išvadą, kad ieškovai ginčija skolų (įsiskolinimų), kurių grąžinimas buvo užtikrintas sutartine hipoteka, dydį (įsiskolinimų egzistavimą). Nurodė, kad ieškinio 1 punkte esantis reikalavimas (konstatuoti, kad ieškovai neturi jokių galiojančių skolų atsakovui Luminor Bank AS) aiškiai neapibrėžtas ir nekonkretus, todėl negali būti priimtas nagrinėti (dėl neaiškaus ieškinio dalyko); pažymėjo, jog teismas gali nagrinėti tik konkrečiai įvardintų ir apibrėžtų skolų (prievolių) egzistavimo klausimą.

4. Taip pat teismas nurodė, kad tenkinus ieškinio reikalavimą ir pripažinus, kad tam tikros konkrečių sandorių pagrindu ieškovų prisiimtos sutartinės prievolės atsakovui neegzistuoja (yra pasibaigusios), būtų panaikinta atsakovo turtinė reikalavimo teisė į atitinkamo dydžio skolą ieškovų atžvilgiu. Teismo vertinimu, reikalavimas dėl hipotekos lakštų panaikinimo yra išvestinio pobūdžio reikalavimas, kildinamas iš hipotekos pasibaigimo pagrindų, t. y. ieškovai iš esmės siekia konstatuoti sutartinės hipotekos pasibaigimą dėl skolinių įsipareigojimų, kurių grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, įvykdymo. Atsižvelgdamas į ieškovų ieškiniu siekiamus teisinius padarinius, teismas nurodė, jog ieškinys yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovai turėtų jį įkainoti ir pagal ieškinio sumą sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis).

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nėra nurodę alternatyvių reikalavimų, kuriuos prašo tenkinti tuo atveju, jei nebus patenkintas ieškinio dalyko 1 punkte nurodytas reikalavimas, faktinių pagrindų.

6. Teismas atkreipė dėmesį jog, ieškovai, teigdami, kad atsakovas pas notarą hipotekos lakštuose yra padaręs vykdomuosius įrašus ir yra pateikęs juos antstoliui, jokių tokius teiginius patvirtinančių duomenų prie ieškinio nepridėjo. Be to, nėra aišku, kokio dydžio įsiskolinimo priverstinį išieškojimą yra inicijavęs (ar apskritai yra inicijavęs) kreditorius, ar tarp šalių yra ginčas dėl neįvykdytos prievolės dydžio. Nurodė, kad ieškovams ginčijant prievolės kreditoriui dydį, toks ieškinio reikalavimas vertintinas kaip turtinio pobūdžio, o ieškinio suma tokiu atveju nustatytina kaip skirtumas tarp kreditoriaus reikalaujamos įvykdyti prievolės dydžio ir skolininkų prašomo nustatyti prievolės dydžio (t. y. tokio pobūdžio ieškinio reikalavimų suma yra ta suma, kuria ieškovai prašo prievolę sumažinti).

7. Teismas nurodė, kad ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, nes neaiškus prašymo dalykas.

8. Teismas, laikydamas, kad nėra aiškus (aiškiai neapibrėžtas) ieškinio dalykas (ieškinio reikalavimo 1 punkto atveju), tai pat nėra nurodytas ieškinio faktinis pagrindas (ieškinio reikalavimų, išdėstytų ieškinio rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose atveju), ieškinio reikalavimai, kurie pagal ieškovų siekiamus teisinius padarinius yra turtinio pobūdžio (ieškinio tenkinimo atveju būtų panaikinta (sumažinta) atsakovo turtinė reikalavimo teisė), nėra įkainoti, taip pat nėra aiškus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas, t. y. egzistuoja esminiai ieškinio trūkumai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai, 2 dalis), trukdantys priimti ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovai G. K. ir P. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį dėl ieškovų byloje pareikšto ieškinio laikymo turtiniu ir įpareigojimo šį ieškinį apmokėti žyminiu mokesčiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas neatkreipė dėmesio, kad turtiniai padariniai jau buvo nustatyti Vilniaus apygardos nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2299-567/2019, kurioje 2019 m. gruodžio 16 d. priimtas sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-760-781/2020 minėtas sprendimas pakeistas tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo). Ieškovai jau turi jų naudai priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo jų teisės buvo apgintos, konstatuojant ieškovams palankias faktines aplinkybes bei atitinkamai pakeičiant (modifikuojant) ieškovų su atsakovų Luminor Bank AS sudarytas pagrindines kredito sutartis. Būtent šioje byloje ieškovai ir reiškė turtinius reikalavimus, kuriuos apmokėjo žyminiu mokesčiu, kaip turtinius. Apeliantų įsitikinimu, jie negali būti įpareigoti antrą kartą mokėti visą žyminį mokestį už savo turtines teises, kurios vieną kartą teismo sprendimu buvo jau apgintos.

9.2. Atsakovas nevykdo ir/arba netinkamai vykdo priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl ieškovai pareikštu ieškiniu prašo, kad teismas ieškovų pareikštu reikalavimu priverstų atsakovą įvykdyti priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą.

9.3. Hipoteka, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, yra akcesorinė (t. y. šalutinė) prievolė, kuri neatsiejamai susijusi su pagrindine prievole. Pasibaigus ar būnant pakeistai pagrindinei prievolei, privalo atitinkamai baigtis ar būti pakeista ir šalutinė prievolė.

9.4. Teismo sprendimas šioje byloje ieškovams turtinių pasekmių negali sukelti, nes turtinius padarinius ieškovams jau sukėlė minėtas sprendimas (ir nutartis), kuriuose buvo konstatuotas ieškovų pagrindinių prievolių atsakovui pasibaigimas ar modifikavimas, o šioje byloje ieškovai reiškia reikalavimą, kad kartu su pagrindinėmis prievolėmis, būtų konstatuotas ir šalutinių (akcesorinių) prievolių pasibaigimas ar atitinkamas modifikavimas pagal tai, kas nuspręsta įsiteisėjusiame sprendime. Ieškovų pareikštas ieškinys laikytinas neturtiniu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovų pareikštas ieškinys laikytas turtiniu ir ieškovai įpareigoti šį ieškinį apmokėti žyminiu mokesčiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

13. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka priklauso nuo to, kokio pobūdžio – turtiniai ar neturtiniai – reikalavimai jame yra keliami. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos, o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausančia nuo ginčo dalyko vertės. Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-518-330/2021).

14. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovų ieškiniu siekiamus teisinius padarinius, padarė išvadą, jog ieškinys yra turtinio pobūdžio, ir nurodė, kad ieškovai turėtų jį įkainoti bei pagal ieškinio sumą sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Apeliantai atskirajame skunde su tokia teismo pozicija nesutinka, teigdami, jog teismas neįvertino, kad turtiniai padariniai jau buvo nustatyti išnagrinėtoje civilinėje byloje. Pasak apeliantų, jų nurodytuose procesiniuose sprendimuose konstatuotas ieškovų pagrindinių prievolių atsakovui pasibaigimas ar modifikavimas, o šioje byloje ieškovai reiškia reikalavimą, kad, kartu su pagrindinėmis prievolėmis, būtų konstatuotas ir šalutinių (akcesorinių) prievolių pasibaigimas ar atitinkamas modifikavimas pagal tai, kas nuspręsta įsiteisėjusiame sprendime.

16. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutikdamas, kad tuo atveju, jei, kaip nurodyta atskirajame skunde, įsiteisėjusiais sprendimais būtų nustatytas pagrindinių prievolių pasibaigimas, reikalavimas galėtų būti laikomas neturtiniu, atkreipia dėmesį, jog šie apeliantų argumentai išdėstyti neatsižvelgiant į jų pareikšto ieškinio reikalavimus bei skundžiamos nutarties turinį.

17. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovai ieškinyje rėmėsi ankstesniame sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, ir, be kita ko, reikalavimu prašė konstatuoti, kad ieškovai G. K. ir P. K. neturi jokių galiojančių skolų atsakovui Luminor BANK AS; panaikinti 2007 m. balandžio 11 d. hipotekos lakštą (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) bei panaikinti 2007 m. gruodžio 4 d. hipotekos lakštą (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

18. Taigi, reikalavimas (konstatuoti, kad ieškovai neturi galiojančių skolų) neatitinka atskirojo skundo teiginio, jog šioje byloje ieškovai reiškia reikalavimą, kad būtų konstatuotas tik šalutinių (akcesorinių) prievolių pasibaigimas ar atitinkamas modifikavimas.

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pripažinus, kad tam tikros konkrečių sandorių pagrindu ieškovų prisiimtos sutartinės prievolės atsakovui neegzistuoja (yra pasibaigusios), būtų panaikinta atsakovo turtinė reikalavimo teisė į atitinkamo dydžio skolą ieškovų atžvilgiu.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, sprendžiant skundžiamos nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pirmasis ieškinio reikalavimas neapibrėžtas ir nekonkretus, jog ieškovai turi aiškiai įvardinti piniginių prievolių (skolų) kilimo pagrindą (konkrečius sandorius), prievolių dydį ir nurodyti, kokių konkrečių teisinių padarinių konstatavimo tokių prievolių atžvilgiu siekia, taip pat atkreipė dėmesį, jog nesant duomenų apie atliktus vykdomuosius įrašus, nėra aišku, kokio dydžio įsiskolinimo priverstinį išieškojimą yra inicijavęs (ar apskritai yra inicijavęs) kreditorius ir kt. Apeliantai nurodo sutinkantys su dalimi nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų bei ketina juos ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik ištaisius kitus ieškinio trūkumus, bus galima įvertinti ieškovų pareikštais reikalavimais sukeliamas pasekmes, ir galutinai nustatyti, ar pareikšti reikalavimai yra turtinio pobūdžio. Pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir išdėstytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovų reikalavimas yra turtinis.

21. Pažymėtina, kad teismas nenustatė ieškovams sumokėti konkretaus dydžio žyminio mokesčio, o nurodė, jog ieškovai turėtų ieškinį įkainoti, paaiškino, kad tokio pobūdžio ieškinio reikalavimų suma yra ta suma, kuria ieškovai prašo prievolę sumažinti.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai (jos daliai) panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič