Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-305/2012

Teisėja Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00331-2011-6

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. (D. G.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 260 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nuosprendis paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad jis iki 2011 m. liepos 19 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,032 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,005 g (14,7 procento) narkotinės medžiagos - heroino, kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2011 m. liepos 19 d., 13 val. 40 min., kol įslaptintam liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, laiptinės pardavė už 20,00 Lt popieriaus lankstinuką, kuriame buvo 0,032 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,005 g (14,7 procento) narkotinės medžiagos - heroino.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iki 2011 m. rugpjūčio 2 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,031 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,010 g (32,7 procento) narkotinės medžiagos - heroino, kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2011 m. rugpjūčio 2 d., 14 val. 40 min., kol įslaptintam liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, laiptinės, pardavė už 20,00 Lt popieriaus lankstinuką, kuriame buvo 0,031 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,010 g (32,7 procento) narkotinės medžiagos - heroino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo D. G. kaltės yra padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. įtvirtintų reikalavimų. Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Nors nuteistasis skunde nurodo kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. nusikalstamos veikos vaizdo įraše yra užfiksuotas ne jis, o 2011 m. liepos 19 d. jo galimai padarytas nusikaltimas buvo išprovokuotas, tikėti šiais jo teiginiais teismui nėra jokio pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 44), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 144-145), nuteistasis prisipažino padaręs abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, paaiškindamas, jog narkotines medžiagas įsigydavo sau, tačiau po to jas pardavė pažįstamiems, o savo poziciją pakeitė tik pasisakydamas paskutinio žodžio metu, nurodydamas, kad narkotinių medžiagų nepardavė, galbūt, kam nors jas tik davė. Kolegijos vertinimu, tokia dabartinė nuteistojo pozicija yra akivaizdžiai įtakota prokuroro pasiūlytos, o šiuo metu ir pirmosios instancijos nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio ir nepagrįsta byloje surinktais duomenimis.

Kolegija pažymi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą (Lietuvos Respublikos BPK 166 str.), nusikalstamai veikai tirti turintys reikšmės duomenys renkami tik BPK nustatyta tvarka, kitų įstatymų (pvz. Operatyvines veiklos įstatymo) nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius, atliekami BPK numatyti proceso veiksmai. Tokiais atvejais, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvinį tyrimą, nagrinėjantis bylą teismas privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas gavus operatyvinės informacijos, kad nuteistasis D. G. adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, platina narkotines medžiagas. Minėta operatyvinė informacija buvo užfiksuota 2011 m. liepos 13 d. pareigūno R. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 6), bei 2011 m. liepos 13 d. vyresniojo inspektoriaus J. T. (J. T.) tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, dėl ko 2011 m. liepos 13 d. D. G. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (b. l. 4). Taip pat tyrėjas R. M. 2011 m. spalio 10 d. apklaustas liudytoju, nurodė kokiu būdu buvo gauta jo tarnybiniame pranešime užfiksuota operatyvinė informacija (b. l. 7). Kolegija pažymi, kad minėto liudytojo parodymai šiuo atveju neturėjo lemiamos reikšmės, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą dėl 2011 m. liepos 19 d. ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. padarytos nusikalstamos veikos. Liudytojo R. M. parodymai šiuo atveju reikšmingi tik vertinant, kokiu būdu buvo gauta operatyvinė medžiaga apie nuteistojo galimai vykdomas nusikalstamas veikas. Operatyvinė informacija neprivalo būti preciziškai tiksli, nes ši informacija yra operatyvinės veiklos subjektų operatyvinių veiksmų atlikimo metu, sprendžiant operatyvinės veiklos uždavinius, gauti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys. Dėl to nuteistojo nurodyti motyvai, kad liudytojas R. M. teismo posėdyje privalėjo nurodyti kokie konkrečiai asmenys jam skundėsi yra laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtino duomenys, gauti atlikus teisėtus, BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Atmestini ir apelianto argumentai, susiję su 2011 m. rugpjūčio 2 d. įslaptinto liudytojo perduotu lankstinuku. Nors liudytojas J. T. teisme negalėjo nurodyti, iš kokios medžiagos buvo pagamintas lankstinukas, tačiau ši aplinkybė, t. y. į kokią medžiagą buvo įvyniotos perduotos narkotinės medžiagos, yra užfiksuota tiek 2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 2011 m. liepos 19 d. nusikalstamos veikos), tiek tos pačios dienos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. nusikalstamos veikos). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateikta nevienalytė gelsvos spalvos medžiaga yra supakuota į folguoto popieriaus lankstinuką (b. l. 24), specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateikta nevienalytė gelsvos spalvos medžiaga yra supakuota į popieriaus lankstinuką (b. l. 31). Minėtose specialisto išvadose nurodytas aplinkybes paremia ir baudžiamojoje byloje esantys daiktiniai įrodymai, t. y. popierinis ir folguoto popieriaus lankstinukai. Akivaizdu, jog teigdamas, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta jog lankstinukas yra iš folijos, nuteistasis klaidina apeliacinį skundą nagrinėjantį teismą.

Teismas kategoriškai atmeta kaltinamojo apeliavimą į neva prieš jį padarytą nusikaltimo provokaciją. Policijos darbuotojai ikiteisminio tyrimo veiksmus pradėjo turėdami pakankamai konkrečią ir tikslią operatyvinę informaciją, kad D. G. neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Policijos pareigūnams iš anksto buvo žinomos svarbiausios nusikaltimo aplinkybės: konkretus asmuo (D. G.) neteisėtai disponuojantis narkotinėmis medžiagomis ir narkotinių medžiagų platinimo vieta. Operatyvinė informacija pradėjo tvirtintis tada, kai į policiją atėjo įslaptintas liudytojas Nr. 1 ir papasakojo, kad nuteistasis platina narkotines medžiagas bei sutiko bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Tai buvo pagrindas būtent D. G., o ne kurio nors kito asmens atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus tiek 2011 m. liepos 19 d., tiek 2011 m. rugpjūčio 2 d. (b. l 10-18). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kuriuos bylą nagrinėjantis teismas pripažino įrodymais, pakanka tam, kad pagrįstai ir nedvejojant galima būtų tvirtinti, jog D. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, faktas, kad nebuvo padaryti liudytojo Nr. 1 ir D. G. telefoninių pokalbių įrašai, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nes jis ne tik prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o ir savo apeliaciniame skunde nurodo, kad galėjo duoti arba parduoti narkotinių medžiagų kažkam iš savo draugų, nes buvo prašomas.

Skundą nagrinėjanti kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ar pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs, tad bent vieno iš jų įgyvendinimas yra būtina sąlyga kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1 d. Minėto straipsnio 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamų veiksmų padarymo, savanaudiški motyvai taip pat nėra neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti požymis, todėl apelianto teiginiai apie narkotikų pardavimą ar davimą draugams, pagal jų prašymą ir siekiant palengvinti jų padėtį, nėra pagrindas apeliaciniam skundui tenkinti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad narkotinių medžiagų pardavimas – tai narkotinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Kitokiu platinimu laikomas jų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-180/2007, 2K-665/2005 ir kt.). Taigi, Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi aplinkybė ar kaltininkas narkotines ar psichotropines medžiagas platino jas parduodamas, ar kokiu nors kitokiu būtu – perduodamas neatlygintinai, dovanodamas ar vaišindamas. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje, narkotinių medžiagų įgijimas iš nuteistajam žinomų šaltinių ir jų platinimas – pardavimas įslaptintam liudytojui Nr. 1, nuteistajam inkriminuoti pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tiek 2011 m. liepos 19 d., tiek 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra kvalifikuotos kaip tęstinė nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. D. G. kaltė dėl narkotinių medžiagų platinimo pagrįsta ne tik įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymais, bet ir šio liudytojo parodymus patvirtinančiais vaizdo įrašais, apžiūros protokolais, liudytojų R. M. ir J. T. parodymais, specialisto išvadomis ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis. Kolegijos vertinimu, nors 2011 m. rugpjūčio 2 d. įraše nuteistojo veidą yra sunku įžiūrėti, tačiau kitų byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad nurodytame vaizdo įraše yra būtent nuteistasis D. G..

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Vienok, net ir nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuosprendį priėmęs teismas paskyrė nuteistajam itin švelnią bausmę. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Be to, pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Apeliantui, kuris nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu (b. l. 90), už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta minimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. pati švelniausia bausmė, kurią numato minėto straipsnio sankcija ir dar labiau ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu neturėjo kitų nuobaudų, nepaneigia fakto, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu jis padarė naują nusikalstamą veiką. Vadovaujantis minėta aplinkybe, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies pridėjo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nuosprendis, skirtos ir neatliktos vienerių metų trijų mėnesių dešimties dienų bausmės dalį ir paskyrė D. G. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė nuteistajam atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 d. gruodžio 19 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. G. (D. G.) apeliacinį skundą atmesti.