Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės (toliau AB) SEB banko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-98-776/2016, kuria nutarta patvirtinti bankrutuojančių asmenų kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi iškėlė pareiškėjams R. S. ir S. S. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau UAB) „Bankroto valdymas“.

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtino R. S. ir S. S. kreditorių 281 553,61 Eur sumos finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų: AB SEB banko 182 794,43 Eur kreditorinį reikalavimą.

Pareiškėjas bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ pateikė teismui prašymą dėl R. S. ir S. S. patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Bankroto administratorius nurodė, kad 2016 m. kovo 10 d. įvyko bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių susirinkimas, kuriame buvo pateiktas tvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas, tačiau kreditoriai šiam projektui nepritarė. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į kreditorių pastabas, planas buvo pakoreguotas ir pateiktas tvirtinti 2016 m. kovo 21 d. kreditorių susirinkimui, tačiau kreditoriai pakartotinai nepritarė pakoreguotam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ prašymą ir patvirtino bankrutuojančių fizinių asmenų R. S. ir S. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Teismas nurodė, kad bankroto administratorius laikėsi Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau FABĮ) nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Pažymėjo, kad kreditoriai 2016 m. kovo 10 d. susirinkime nesutiko su mokumo atkūrimo plane siūloma dvejų metų bankroto proceso trukme ir administravimo išlaidų sąmatos dydžiu, ir pakoreguotame mokumo atkūrimo plane buvo nustatyta trejų metų bankroto proceso trukmė ir 2000 Eur sumažinta bankroto administravimo išlaidų suma. Sprendė, kad pakoreguotas mokumo atkūrimo planas gali būti įgyvendinamas, jis užtikrina kreditorių ir bankrutuojančių asmenų teisingą interesų pusiausvyrą, o plane numatytos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos ir lėšos, skirtinos kreditoriams mokėti, taip pat bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos. Atkreipė kreditorių dėmesį į tai, kad FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį, apeliantė (suinteresuotas asmuo) AB SEB bankas prašo teismo nutartį panaikinti ir atsisakyti tenkinti bankroto administratoriaus prašymą dėl R. S. ir S. S. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nevertino būsimų administratoriaus veiksmų.

Administratorius nedetalizavo būsimų išlaidų ir nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų.

Teismas neužtikrino skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (suinteresuoto asmens) akcinės bendrovės SEB banko atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta patvirtinti bankrutuojančių asmenų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo ir mokumo atkūrimo planą, yra pagrįsta ir teisėta.

FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo (fiziniai asmenys) rengia pagal FABĮ 7 straipsnio nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, vėliau plano projektą pateikia bankroto administratoriui (FABĮ 8 str. 1 d.), o pastarasis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių, ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 2 d.). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.

Šiuo atveju bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas buvo pateiktas teismui jau po plano tikslinimo procedūros. Byloje kilo ginčas dėl mokumo atkūrimo plano dalies dėl administravimo išlaidų.

FABĮ įtvirtinta, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas (įstatymo 7 str. 1 d. 7 p.). Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 str. 1 d.).

Patikslintame mokumo atkūrimo plane nustatyta tokia administravimo išlaidų suma visam bankroto procesui: 3000 Eur ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) suma, apskaičiuojama taip: 20 proc. sumos padengiama iš bankrutuojančių asmenų darbo užmokesčio, 80 proc. sumos padengiama iš minėtų asmenų įkeisto turto pardavimo kainos; taip pat 4 proc. ir PVM nuo R. S. ir S. S. įkeisto turto pardavimo kainos. Bankroto administratorius detalizavo administravimo išlaidų rūšis taip: informacijos apie bankroto proceso eigą parengimas kreditoriams, bankrutuojančių fizinių asmenų turto apžiūra, kreditorių susirinkimų aptarnavimas (salė, protokolavimas, protokolų parengimas), transporto išlaidos, ryšių ir kanceliarinės išlaidos, fizinių asmenų ūkinės veiklos koordinavimas ir priežiūra, bankroto administratoriaus atlyginimas. Be to, pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą administratoriui kyla pareiga tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą. Teismas, įvertindamas prieš tai minėtą administravimo išlaidų dydį ir jų panaudojimą, sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog administravimo išlaidos yra neprotingai didelės ar nepagrįstos. Kaip minėta administravimo išlaidas sudaro ne tik išlaidos bankroto procedūroms bet ir atlyginimas administratoriui (FABĮ 22 str. 1 d.). Teismo nuomone, apeliantės skundo teiginiai dėl administravimo išlaidų dydžio ir jų pagrindimo yra deklaratyvūs, kadangi sprendžiant mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą praktiškai neįmanoma tiksliai įvardyti ir pagrįsti būsimų administratoriaus veiksmų apimties ir kainos. Teismas negali sutikti su apeliante, kad nebuvo užtikrinta skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyra, kadangi bankroto administravimo išlaidų nustatymas pats savaime nesuponuoja išvados dėl kreditorių teisių pažeidimo. Bankroto administratoriaus darbas yra atlygintinas ir šis asmuo turi teisę į išlaidų, patirtų administruojant bankroto procesą, atlyginimą. Be to, apeliantė skunde nepateikė įrodymų, kitų alternatyvių paskaičiavimų, pagrindžiančių, jos manymu, administravimo išlaidų dydžio nepagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal FABĮ 22 straipsnio 5 dalį pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Šiuo atveju plane yra numatyta skirti 4 proc. ir PVM nuo įkeisto turto pardavimo kainos, t. y. žymiai mažiau, nei numato įstatymas.

Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste, įvertinant jų esmę, neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.