- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- 1-645-718/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01604-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- P. K.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), pastovios gyvenamosios vietos neturintis, nevedęs, teistas:
1) 2009 m. spalio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams. 2010 m. vasario 8 d. išbrauktas iš Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos įskaitos;
2) 2010 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų, vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš namų ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms, 2011 m. vasario 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atliko 2011 m. rugpjūčio 24 d.;
3) 2010 m. gegužės 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – bauda 6 MGL (780 Lt);
4) 2011 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį galutine subendrinta bausme – areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms ir 6 MGL (780 Lt) bauda. Arešto bausmę atliko 2012 m. vasario 15 d.;
5) 2015 m. gegužės 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), pritaikius BK 64(1) straipsnio, paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2016 m. rugsėjo 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
6) 2016 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laivės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, gydytis nuo alkoholizmo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba registruotis darbo biržoje;
7) 2017 m. vasario 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą, 284 straipsnį, pritaikius BK 64 (1) straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi su 2015 m. gegužės 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir P. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;
8) 2018-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2017 m. vasario 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir P. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Bausmę atliko 2019 m. spalio 8 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis P. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, tai yra: jis, 2021-01-15, apie 06.50 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis neadekvačiai konfliktiškai, įžeidinėdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius, įrėmė peilį į A. S. smilkinį ir pagrasino durti, o nukentėjusiajam pasitraukus, tyčia nutraukė akumuliatoriaus užvedimo laidus, prijungtus prie A. S. priklausančio automobilio "Mercedes Benz ML" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spirdamas įskėlė ir tyčia sugadino automobilio priekinį bamperį, 250 Eur vertės.
Kaltinamasis P. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną buvo pas panelę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir vartojo alkoholį. Eidamas link namų sutiko nukentėjusįjį su draugu. Anksčiau jų nebuvo matęs. Nukentėjusysis su draugu stovėjo prie automobilio, bandė jį užvesti. Jis pradėjo kažką garsiai šūkauti, drumsti ramybę, tačiau peilio neturėjo, nukentėjusiajam į smilkinį peilio nebuvo įrėmęs, laidų nelietė, į automobilio bamperį nespyrė. Mano, kad nukentėjusysis su draugu jį ne taip suprato. Atvykus policijos pareigūnams priešinosi. Pažymi, kad žalos jokios nepadarė, todėl ieškinio nepripažįsta, atsiprašo tik už tai, kad šūkavo. 2019 m. atliko bausmę, nedirba, nes turi nemažai skolų, o antstolis daug nuskaičiuotų iš atlyginimo, todėl mano, kad dirbti neverta. Nori išvažiuoti į užsienį. Yra dar vienas ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl muštynių.
Liudytojas A. S. parodė, kad 2021 m. sausio 15 d., ryte nuvažiavo į darbą, paskui su kolega darbiniu automobiliu, apie 6-7 val. ryte, grįžo į kiemą užkurti jo automobilio. Kaltinamasis prikibo prie jų, pradėjo vadinti „gaidžiais“. Po to, pajuto kažkokį smailų daiktą, skausmą smilkinio srityje. Pamanė, gal su kokiu tušinuku įdūrė. Atsisukęs pamatė peilį juoda geležte. Kaltinamasis gąsdino, kad padurs. Kadangi kaltinamasis su tuo peiliu neatsitraukė, jis paragino savo kolegą E. D. atsitraukti ir abu nubėgo per pievą. Nubėgęs paskambino policijai. Kaltinamasis blaškėsi su peiliu aplink mašinas, sakė: „ateikit čia, padursiu“. Tikrai tai buvo peilis, tai nebuvo raktai. Kaltinamasis, pamatęs, kad jie su kolega neateina, pradėjo jo automobilį spardyti. Nutraukė užvedimo laidus, trenkė į automobilio kapotą. Po to kaltinamasis vaikėsi juos su kolega po pievą. Kaltinamasis kabinėjosi prie kaimynų, kurie užvedinėjo mašinas. Atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis bandė bėgti link mokyklos valgyklos. Kartu su kaimynais policijos pareigūnai jį apstojo ratu. Kaltinamasis pradėjo blaškytis. Peilio rankoje jau neturėjo, galimai kažkur numetė. Pareigūnus kaltinamasis vadino „gaidžiais“ ir priešinosi jiems. Pareigūnai prieš kaltinamąjį panaudojo ašarines dujas. Kaltinamojo iki įvyko nepažinojo. Iš kaltinamojo alkoholio kvapo nejautė, kadangi buvo su kauke. Automobilį „Mercedes Benz“ pardavė, įrodymų dėl automobilio apgadinimų neturi, tačiau automobilio apgadinimai įtakojo pardavimo kainą, todėl prašo priteisti 350 Eur turtinę žalą. Tai pat prašo priteisti 1000 Eur moralinę žalą, todėl, kad iki šiol jaučiasi nesaugus, peilio labai išsigando.
Liudytojas A. B. parodė, kad apie 7 val. ryte, gavo pranešimą, kad pietinėje miesto dalyje vyras peiliu grasino žmonėms ir toliau kieme laksto. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko du vyrai– nukentėjusysis ir liudytojas, kurie nurodė, kad jie užvedinėjo automobilį su laidais, o priėjęs asmuo laidus nuplėšė, grasino peiliu ir pasišalino. Nurodė kad pasišalino link (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Tada pamatė, kad žmonės paskui kažką bėga ir sako: „ten jis“. Su kolega greitai privažiavo. Kaltinamasis buvo kažko stipriai išgėręs ar kažko pavartojęs, nes elgėsi labai neadekvačiai. Žmonės pasakė, kad jis turi peilį kišenėje, visiems grasina su juo. Priėjo prie kaltinamojo, paprašė mesti peilį. Kaltinamasis atsakė, kad neturi peilio. Įvyko grumtynės, kaltinamajam buvo uždėti antrankiai, jis pristatytas į policijos komisariatą. Buvo nustatytas neblaivumas. Nukentėjusysis nurodė, kad jam grasino peiliu ir apgadino automobilį. Kaltinamasis buvo neadekvatus, šaukė, keikėsi visų aplinkinių asmenų atžvilgiu. Apžiūrėjus peilis pas jį nerastas.
Liudytojas E. D. parodė, kad su nukentėjusiuoju A. S. prie nukentėjusiojo namų atvažiavo užvesti automobilio. Būnant prie automobilio iš laiptinės išėjo kaltinamasis ir šūkavo. Kaltinamasis priėjo arčiau ir paklausė, ar turi parūkyti. Jis atsakė, kad neturi. Po to kaltinamasis kažkur nuėjo, grįžo atgal prie jų, nukentėjusiajam A. S. kaltinamasis įrėmė į smilkinį peilį. Nukentėjusysis atsitraukė ir jie abu pabėgo. Jie nubėgo apie 15-20 metrų ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis liko prie tų automobilių. Kaltinamasis užtrenkė nukentėjusiojo automobilio kapotą. Ar apgadino nukentėjusiojo automobilį, nežino. Atvykę policijos pareigūnai kaltinamąjį sulaikė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė, tvirtina savo parodymus.
2021-01-20 apklausoje ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. nurodė, kad 2020 m. sausio 15 d. apie 07 val. kartu su bendradarbiu A. S. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur stovėjo jo automobilis "Mercedes Benz", kuris neužsivedė. Nuo jo automobilio akumuliatoriaus prie A. automobilio akumuliatoriaus buvo pajungti laidai. A. automobilio variklio dangtis buvo pakeltas ir jie stovėjo lauke prie automobilių. Tuo metu iš namo pirmos laiptinės išėjo nepažįstamas vyriškis, juos pamatęs pradėjo eiti link jų. Eidamas šūkavo: „ privažiavo čia jūsų...“. Priėjęs paprašė, kad pavežtų. Paskui pradėjo reikalauti parūkyti, klausinėjo, ką jie čia daro. Vyriškis atrodė apsvaigęs, agresyvus, rėkavo. Jie stengėsi į jį nekreipti dėmesio ir nieko jam nesakė. Jis, E. D., į jo pusę net nežiūrėjo. Jis tuo metu stovėjo prie automobilio atidaryto variklio dangčio iš keleivio pusės, o A. ir tas vyriškis prie automobilio priekinės dalies iš vairuotojo pusės. Vyriškis kelis kartus jo bendradarbiui pakartojo: "duok cigaretę". A. jam atsakė, kad neturi. Tuo metu atsisukęs pamatė, kaip vyriškis, stovėdamas A. iš kairės pusės, dešinėje savo rankoje laiko įrėmęs į A. kaktos kairę pusę peilį. Gerai matė, kad tai peilis. Buvo apšviesta. Atrodo, kad peilis buvo atlenkiamas. Peilio ašmenys atrodė apie 5- 7 cm ilgio. Kai pamatė, peilis jau buvo ištiestas. Vyras laikė įrėmęs A. į kaktą smailųjų ašmenų galą. A. atsitraukė ir pradėjo bėgti. Tada vyriškis stipriai užtrenkė A. automobilio variklio dangtį ir pradėjo eiti link jo. Matė, kad jis peilį rankoje turėjo, bet jam negrasino. Jis šūkavo: "ateikit, ko bijot, pasimušam". Jis, E. D., pradėjo bėgti link A.. Matė, kad A. skambino, kaip suprato, kvietė policiją. Vyriškis kiek pasivijęs grįžo atgal prie automobilių. Matė, kaip jis nutraukė laidus, kurie buvo pajungti prie kraunamo akumuliatoriaus, užtrenkė jo automobilio variklio dangtį. Jis vaikščiojo apie A. automobilį. Matė, kaip kaltinamasis tris kartus spyrė į A. automobilio priekį, konkrečiau kur pataikė, negali pasakyti. Girdėjo, kaip jis rėkavo, kabinėjosi prie kitų žmonių, kurie tuo metu ėjo pro šalį. Vyriškis elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus, konfliktiškas. Iš jo elgesio atrodė, kad yra apsvaigęs. Jokios priežasties su jais konfliktuoti nebuvo. Atvykę policijos pareigūnai šį vyriškį sulaikė. Kiek girdėjo iš policijos pareigūnų, peilio pas sulaikytąjį nerado. Kur jis padėjo peilį, kur galėjo išmesti, nežino ( tomas 1, b.l. 54-56).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikaltimą, įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, nukentėjusysis A. S. pranešė apie įvykį. Nurodė, kad nepažįstamas vyriškis priėjo prie jo ir įrėmęs peilį į galvos smilkinį grasino padurti, apgadino automobilio „Mersedec Benz ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį virš valstybinių numerių. Apžiūrėjus įvykio vietą matyti, kad namo kieme, priekiu į (duomenys neskelbtini), namą, galu link (duomenys neskelbtini), stovi tamsiai mėlynos spalvos automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilį matyti, kad priekinis bamperis tarp valstybinio numerio lentelės ir priekinių variklio grotelių yra įskeltas, tai yra bamperis apgadintas (tomas 1, b. l. 1-12).
Iš 2021 m. sausio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 07.01 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad ką tik prie laiptinės nepažįstamas vyras užpuolė pranešėją, grasino peiliu. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad asmuo šiuo metu šalinasi link „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos, yra agresyvus, puola muštis, turi peilį, kuriuo grasino aplinkiniams. Važiuojant link „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos pastebėjo, kad keli praeiviai bando pagauti minėtą asmenį, o šis bėga nuo jų. Pribėgus prie asmens buvo duota komanda sustoti ir parodyti rankas, mesti peilį šalin, tačiau asmuo, vartodamas necenzūrinius žodžius, puolė ant šalia buvusių praeivių, mosikavosi rankomis, nevykdė nurodymo gultis ant žemės, todėl, siekiant apsaugoti aplinkinius, prieš asmenį buvo panaudotos ašarinės dujos. Po ašarinių dujų panaudojimo asmuo atsigulė ant žemės, tačiau priėjus prie jo, jis vėl pradėjo stotis. Įvyko grumtynės, tačiau panaudojus kovinių imtynių veiksmus asmuo buvo pargriautas ant žemės ir jam uždėti antrankiai. Atlikus asmens dalinę apžiūrą draudžiamų daiktų nerasta. Sulaikius patalpintas į automobilio galinę laikino sulaikymo patalpą (tomas 1, b. l. 29-30).
Iš BIRT žiūryklės ataskaitos matyti, kad P. K. nustatytas lengvas 0,84 promilių neblaivumas (tomas 1, b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014).
Kaltinamasis P. K. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, neneigė, jog (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, garsiai šūkavo, drumstė ramybę, tačiau teigė, kad negrasino nukentėjusiajam peiliu ir neapgadino jo automobilio. Iš nukentėjusiojo ir liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų ir surinktos bylos medžiagos matyti, kad P. K. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, neadekvatus ir konfliktiškas, dėl ko atvykusiems policijos pareigūnams teko panaudoti specialiąją priemonę – ašarines dujas ir sulaikyti kaltinamąjį. Nukentėjusysis A. S., taip pat liudytojas E. D. nurodė, kad kaltinamasis garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo praeinančius žmones, A. S. įrėmęs į smilkinį peilį grasino padurti, tyčia nutraukė akumuliatoriaus užvedimo laidus, prijungtus prie A. S. priklausančio automobilio, spirdamas įskėlė ir tyčia sugadino automobilio priekinį bamperį. Nukentėjusiojo ir liudytojo E. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs, todėl teismas jų parodymais neturi pagrindo netikėti. Policijos pareigūnas A. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jiems atvykus viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, elgėsi įžūliai, buvo neblaivus, priešinosi pareigūnams, dėl ko teko panaudoti specialiąsias priemones. Atkreipiamas dėmesys, kad pats kaltinamasis P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad rankose turėjo raktus, ir būdamas girtas galėjo A. S. ir E. D. pagąsdinti, kad turi peilį ir kad nudurs (tomas 1, b. l. 116).
Pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo būdo požymiai yra alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą (įžūlus elgesys, piktybiškas tyčiojimasis, vandališki veiksmai, grasinimai). Nepriklausomai nuo grasinimo turinio asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį. Todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį nėra būtina nustatyti nusikaltimo pagal BK 145 straipsnį sudėties požymių.
Kaltinamojo veiksmais neginčytinai buvo demonstruojama nepagarba aplinkai ir aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kaltinamasis P. K. viešąją rimtį sutrikdė savo įžūliu elgesiu be jokios priežasties. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju ( ryte, daugiabučių namų kieme), kur buvo daugiau žmonių, patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo šokiruoti ir išsigandę šalia buvę asmenys. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sukelta sumaištis, sutrikdyta ne tik nukentėjusiojo ir liudytojo E. D. ramybė, bet ir šalia buvusių asmenų. Todėl nekelia abejonių, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas buvo realus.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis P. K. 2021-01-15, apie 06.50 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis neadekvačiai konfliktiškai, įžeidinėdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius, įrėmė peilį į A. S. smilkinį ir pagrasino durti, o nukentėjusiajam pasitraukus, tyčia nutraukė akumuliatoriaus užvedimo laidus, prijungtus prie A. S. priklausančio automobilio "Mercedes Benz ML" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spirdamas įskėlė ir tyčia sugadino automobilio priekinį bamperį. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Bausmės skyrimas.
Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 dalis) bei būdamas recidyvistu ( BK 60 straipsnio 13 dalis)
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis P. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos. Kaltinamasis yra linkęs ignoruoti įstatymų reikalavimų, nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir daryti nusikaltimus, todėl jo poelgis vertintinas kaip sisteminio pobūdžio elgesys. Įvertinus aptartas nusikaltimo padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, P. K. už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos trukmę nustatant artimą sankcijos vidurkiui.
P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinama (tomas 1, b. l. 119-120).
Dėl civilinio ieškinio
Byloje nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo jis prašė iš kaltinamojo priteisti 350 eurų turtinę žalą ir 1000 eurų neturtinę žalą. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro bamperio vertė 250 Eur ir remonto darbai 100 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad automobilį „Mercedes Benz“ pardavė, įrodymų dėl automobilio apgadinimų neturi, tačiau automobilio apgadinimai įtakojo automobilio pardavimo kainą, todėl prašo priteisti 350 Eur turtinės žalos. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sažalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).
Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti. Nors nukentėjusysis nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, tačiau nurodyta patirta žala atitinka protingumo kriterijus, nėra nepagrįstai didelė. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nuotraukų matyti, kad apžiūrėjus automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad priekinis bamperis tarp valstybinio numerio lentelės ir priekinių variklio grotelių yra įskeltas, taigi automobilio bamperis yra apgadintas. Nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkinamas, nes dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam padaryta žala. A. S. priteistina iš kaltinamojo 350 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad įvykio metu patyrė išgąstį, labiausiai išsigando peilio. Po įvykio jaučia baimę, nesaugumo jausmą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis nurodė, kad labiausiai išsigando į smilkinį įremto peilio, be to, kaltinamojo P. K. nusikalstamais veiksmais buvo apgadintas nukentėjusiajam A. S. priklausantis automobilis. A. S. dėl kaltinamojo P. K. veiksmų patyrė stresą, baimę, neigiamus dvasinius išgyvenimus, turto sugadinimą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo patirtus psichologinius išgyvenimus, kaltininko veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo P. K. veiksmais nukentėjusiajam nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, jis patyrė išgąstį. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nedidelė turtinė žala, taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtus psichologinius išgyvenimus, nemalonumus dėl šio įvykio. Taip pat atsižvelgiama į P. K. tyčinę kaltę, į jo turtinę padėtį – kaltinamasis nedirba, pastovios gyvenamosios vietos, turto neturi. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 1000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros iš kaltinamojo priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams bei esamai teismų praktikai (CK 1.5 straipsniai). Kita nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais:
nusprendė:
P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
P. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nukentėjusiojo A. S. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš P. K. nukentėjusiajam 350 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Išaiškinti P. K., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jeigu per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.