- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- 2YT-6639-766/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“, S. M., A. M., V. P., D. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, S. M., A. M., V. P., D. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo mamos E. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodo, kad po motinos E. M. mirties atsirado palikimas pagal įstatymą, kurį pasak brolio Z. M., jis jį priėmė. Tačiau (duomenys neskelbtini), priimdamas Z. M. palikimą, sužinojo, kad brolis mamos palikimo nėra priėmęs. Radviliškio rajono 1-asis notarų biuras 2023 m. liepos 10 d. išdavė liudijimą, kad po E. M. mirties byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta. E. M. turtą jis priėmė pradėdamas jį valdyti, nes brolis Z. buvo (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini), o jis gyveno greta, tame pačiame (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties iki dabar jos sodybą valdo kaip savą, naudojasi gyvenamuoju namu, jame esančiais namų apyvokos reikmenimis, buitiniais prietaisais ir kitais daiktais, likusiais po mamos mirties, taip pat ūkiniais pastatais bei kitais priklausiniais, juos tvarko remontuoja, moka mokesčius. Tai pat naudojasi (duomenys neskelbtini) esančiais dviem 0,3 ha ir 0,4 ha ploto žemės sklypais, juos apdirba, augina daržoves ir vaisius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, prašė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo D. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad su pareiškimu sutinka, jokių pretenzijų neturi, prašo leisti jai nedalyvauti teismo procese, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini).
4. Suinteresuoti asmenys V. P. ir S. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais nurodė, kad su savo brolio R. M. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
5. Liudytoja šaukiama byloje J. V. nurodė, kad į bylos nagrinėjimą laiku negali atvykti, kadangi dirba pas (duomenys neskelbtini), liudija, kad jos buvęs kaimynas R. M. po mamos mirties naudojasi paveldimu namu, rūpinasi namų aplinka, moka mokesčius.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. M. nurodė, kad mama E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Yra keli broliai bei jie žadėjo palikimą tvarkytis. Su tėvais gyveno ir brolis Z. M., kuris buvo (duomenys neskelbtini), manė, kad jis palikimą, kaip žadėjo, susitvarkė. Brolis Z. M. mirė prieš metus laiko bei besitvarkant brolio palikimą sužinojo, kad nesutvarkytas mamos palikimas. Prašo nustatyti faktą, kad po mamos mirties jis priėmė palikimą, jį prižiūrėjo. Turtas yra namas, ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties jis rūpinosi turtu: tvarkė aplinką, pjaudavo žolę, sodindavo daržus. Po mamos mirties brolis dar gyveno, mokėjo mokesčius, jis taip pat mokėdavo mokesčius brolio vardu, o kai mirė brolis – visus mokesčius moka jis.
7. Liudytoju apklaustas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra Z. M. šeimos kaimynas. Tėvas Z. yra miręs, po E. M. mirties liko gyventi name sūnus Z., bet jis buvo (duomenys neskelbtini) ir negalėjo dirbti darbų, todėl išsikviesdavo R., kur jis padėdavo dirbti darbus tėvų sodyboje. R. liko namų meistru ir tvarkytoju. Jis remontavo namo duris, paplatino laiptus, prižiūrėjo aplinką, pjaudavo žolę. Kitų brolių neprisikviesdavo. R. ir toliau rūpinasi sodyba, kad ji nebūtų apleista.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009, 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010, 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
9. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
10. Bylos duomenimis teismas nustatė, jog R. M. yra E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir Z. M., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. E. M. ir Z. M. šeimą, be R. M., sudarė ir vaikai: Z. M., S. M., A. M., A. M., G. M., D. M. ir V. P., kurie suaugę išsikėlė gyventi iš tėvų sodybos (duomenys neskelbtini). A. M. mirė (duomenys neskelbtini) m., G. M. mirė (duomenys neskelbtini) m. Mirus tėvui Z. M. jo turtą paveldėjo likęs gyventi su tėvais Z. M. ir mama E. M.. Z. M. mirė (duomenys neskelbtini). R. M., priimdamas Z. M. palikimą, sužinojo, kad jis nepriėmė mamos E. M. palikimo. Mirusiosios E. M. turtą sudaro: 5/8 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3/4 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ), 3/4 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/4 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/4 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/4 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/4 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/4 kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai. Iš pareiškėjo R. M. pateiktos informacijos matyti, kad mirus jo mamai E. M., jis naudojosi likusiu nekilnojamuoju turtu, turtą prižiūrėjo ir išlaikė, tai patvirtina informacija apie apmokėtą elektros energiją, (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas. Kad po E. M. mirties palikimą priėmė R. M., patvirtina ir liudytojo parodymai teismo posėdyje. Kitų įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į E. M. palikimą, nėra.
11. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. R. M. laiku į notarą dėl palikimo, atsiradusio po mamos mirties, priėmimo nesikreipė, tačiau jis iš karto po palikėjos mirties naudojosi jos turtu, rūpinosi juo kaip savu, mokėjo mokesčius t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. R. M. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
12. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog R. M. mirusios mamos E. M. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo R. M. prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.