Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2021-03-25 · Civilinė byla Nr. e2A-599-653/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
e2A-599-653/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02115-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Atsakovas
K. M.
Ieškovas
S. E. D.
Kategorijos
  • 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-599-653/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02115-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. E. D. ieškinį atsakovei K. M. ir atsakovės K. M. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas S. E. D. kreipėsi ieškiniu į teismą su ieškiniu, prašydamas: nustatyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendrasavininkiai šiuo sklypu naudojasi UAB „Inreal Geo“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane nurodyta tvarka: ieškovui S. E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, koordinačių sistemoje pažymėtu koordinatėmis 36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-53-9-8-7-6-5-47-17-18-48-49-50-51-52-36; atsakovei K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 2-13-14-15-16-17-47-4-3-2, 52-35-36-34-33-32-31-30-29-25-24-23-22-21-20-19-18 ir 1-10-45-26-27; paskirti ieškovui S. E. D. ir atsakovei K. M. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28; paskirti ieškovui S. E. D. ir atsakovei K. M. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 29-25-26-46-45-44-43-42-41-40-29-38-37-36-35-34-33-32-31-30; paskirti ieškovui S. E. D. ir atsakovei K. M. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 18-48-49-50-51-52, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodo, jog ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½) priklauso Žemės sklypas. Tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Privažiavimas prie šalims priklausančio žemės sklypo baigiasi ties atsakovės faktiškai naudojama gyvenamojo namo dalimi. Ieškovas neturi galimybės privažiuoti prie savo faktiškai šiuo metu naudojamos gyvenamojo namo dalies. Ieškovas prašo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri leistų jam, esant būtinybei, transporto priemonėmis patekti prie gyvenamojo namo. Nurodytos kiekvienam bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalys atitinka jų turimas idealiąsias žemės sklypo dalis. Nustačius plane indeksu „E“ pažymėtą žemės sklypo dalį kaip bendrojo naudojimo dalį, atsakovei bus užtikrinta galimybė reikiamai naudotis šuliniu, taip pat bus išlaikytas reikalavimas, taikomas formuojant žemės sklypus – stačiakampio formos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė K. M. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pareikštu priešieškiniu, pareiškimu dėl priešieškinio dalyko patikslinimo prašo: nustatyti bendrasavininkams ieškovui ir atsakovei naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Statikada“ matininko A. R. parengtą 2020 m. kovo 26 d. Naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo tarp savininkų Žemės sklypo planą: ieškovui S. E. D. paskiriant naudotis 825 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, koordinačių sistemoje pažymėta taškais Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19; atsakovei K. M. paskirti naudotis 824 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu „B“, koordinačių sistemoje pažymėta taškais Nr. 1, 19, 18, 17, 16, 15, 14, 13, 20, 21,22,23, 24, 25, 26, 27, 28; paskirti ieškovui S. E. D. ir atsakovei K. M. bendrai naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis (i) plane indeksu „C“, koordinačių sistemoje taškais Nr. 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 (plotas 354 kv. m), bei (ii) indeksu „D“, koordinačių sistemoje taškais Nr. 16, 17, 18, 198 (plotas 6 kv. m), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodo, jog ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovės galimybės tinkamai naudoti Žemės sklypą ir jame esančius jai priklausančius statinius. Nors Žemės sklypas ieškovui ir atsakovei priklauso po lygiai, ieškovas siūlo atsakovei nustatyti 733 kv. m., o sau net 822 kv. m. pločio atskirai naudotino Žemės sklypo dalis. Ieškovo pasiūlytame plane nustatyta bendro naudojimosi dalis yra atskiriama (išskaidoma) tik atsakovei priskirtina naudoti Žemės sklypo dalis, panašaus pobūdžio elementų ieškovo atžvilgiu nesiūlant. Atsakovės plane prie važiavimo iš Žemės sklypo yra numatyta platesnė bendro naudojimosi Žemės sklypo dalis, pažymėtina indeksu „C“, kurioje galėtų būti statomi automobiliai, nevažiuojant jais per visą sklypą. Ieškovas savo pasiūlytu planu siekia labai reikšmingai ir visiškai nepagrįstai pakeisti nusistovėjusią Žemės sklypo naudojimo tvarką bei iš esmės suvaržyti atsakoves teises ir teisėtus interesus, siekdamas per atsakovei priskirtiną naudoti visą žemės sklypo dalį (jos kiemą) nutiesti platų važiuojamąjį kelią, kuriuo galėtų savo automobiliais patekti į jam priskirtiną naudoti Žemės sklypo dalį, nors toks kelias niekada anksčiau neegzistavo, šiuo metu neegzistuoja, nėra naudojamas ir apskritai nėra būtinas. Prašo ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu S. E. D. patikslintą ieškinį tenkino visiškai; nustatė, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai šiuo sklypu naudojasi 2020-04-01 UAB „Inreal Geo“ parengtame Naudojimosi žemės sklypo tvarkos plane nurodyta tvarka: 1) ieškovui S. E. D. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, koordinačių sistemoje pažymėtu koordinatėmis 36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-53-9-8-7-6-5-47-17-18-48-49-50-51-52-36; 2) atsakovei K. M. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 11-12-13-14-15-16-17-47-4-3-2-11, 18-52-36-35-34-33-32-31-30-29-25-24-23-22-21-20-19-18 ir 1-10-53-46-26-27-1; paskyrė ieškovui S. E. D. ir atsakovei K. M. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28; 4) paskyrė ieškovui S. E. D. ir atsakovei K. M. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 29-25-26-46-45-44-43-42-41-40-39-38-37-36-35-34-33-32-31-30-29; 5) paskyrė ieškovui S. E. D. ir atsakovei K. M. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 18-48-49-50-51-52-18; atsakovės K. M. patikslintą priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės K. M. 5 054,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. E. D.; priteisė iš atsakovės K. M. 14,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Šalies argumentai

6. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl Žemės sklypo, priklausančio ieškovui S. E. D. ir atsakovei K. M. lygiomis dalimis, t. y. po ½ Žemės sklypo, naudojimosi tvarkos (I t., b.l. 7-8). Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2020 m. balandžio 1 d. UAB „Inreal Geo“ parengtą Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą (III t., b.l. 26). Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti Žemės sklypo naudojimo tvarką pagal 2020 m. kovo 25 d. UAB „Statikada“ parengtą Žemės sklypo naudojimosi planą (III t., b.l.10). Ginčo byloje dėl to, jog dalyje Žemės sklype esančio pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalies priklauso ieškovui, o ½ - atsakovei (I t., b.l. 33-35), ieškovas gyvena nuo gimimo, t. y. nuo 1957 metų, nėra. Taip pat nustatė, jog iki 2018 metų ieškovas, gyvendamas dalyje Žemės sklype esančiame name, važinėdavo pro šiaurinėje Žemės sklypo dalyje esantį žemės sklypą, besiribojantį su jo faktiškai valdoma Žemės sklypo dalimi, o po 2018 m. toje Žemės sklypo dalyje atsirado atsakovės tvora. Teismas, vertindamas abiejų šalių pateiktas naudojimosi Žemės sklypu tvarkas, sprendė, jog jos neatitinka ir negali atitikti „nusistovėjusios tvarkos kriterijaus“, kadangi nusistovėjusi naudojimosi Žemės sklypu tvarka pasikeitė 2018 metais.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas Žemės sklype esančiame gyvenamajame name (dalyje jo) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, kartu su šeima gyvena čia nuolatos, jog jis turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį patekti (privažiuoti) į jam tenkančią Žemės sklypo dalį, jog nusistovėjusi naudojimosi Žemės sklypu tvarka buvo iki 2018 metų, kai ieškovas ir atsakovė į jų faktiškai valdomas Žemės sklypo dalis patekdavo per šiaurinę Žemės sklypo dalį, konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, įvertinęs Žemės sklypo reljefą (rytinėje Žemės sklypo dalyje plytintį šlaitą, kuris pradeda kilti vos 1 metras nuo gyvenamojo namo kampo ir vietomis siekia 4 metrus aukščio), kitų negyvenamųjų pastatų, esančių Žemės sklype, padėtį ir patekimą (privažiavimą) iki jų, sprendė, kad ieškovo pateikta naudojimosi Žemės sklypo tvarka (planas) labiausiai atitinka abiejų bendraturčių interesus, racionalumo ir patogumo kriterijus, mažiausiai varžo kiekvieno savininko laisvę ar sukelia kitų ribojimų, todėl ieškovo patikslintas ieškinį tenkino, atsakovės patikslintas priešieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliantė (atsakovė) K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-143-231/2020 ir priimti naują sprendimą - atsakovės K. M. patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai; ieškovo S. E. D. patikslintą ieškinį atmesti; perskirstyti bylos šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovei iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Teismas nepagrįstai patvirtino ieškovo pasiūlytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal 2020 m. balandžio 1 d. planą, kadangi dalis jos sprendinių prieštarauja kasacinės instancijos teismo imperatyviems išaiškinimas tokio pobūdžio bylos, esminiai pažeidžia vieno iš bendraturčių atsakovės teises ir teisėtus interesus ir bei neatitinka istoriškai susiklosčiusios naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Šių trūkumų nėra atsakovės pasiūlytame 2020 m. kovo 25 d. naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo plane.

9.2. Ieškovo 2020 m. balandžio 1 d. plane numatyta 172 kv.m. ploto ir net 4 m. pločio netaisyklingos formos dalis važiuojamajam keliui, pažymėta indeksu „C“, kertanti dvi atskiras atsakovei priskirtas ploto dalis, pažymėtas bendru indeksu „A“ tik tam, kad galėtų privažiuoti prie ieškovui priskirtos indeksu „B“ pažymėtos dalies, kurioje nėra jokių statinių. Šis kelias per istoriškai atsakovės naudojamą kieme ir sodą su vaismedžiais reikšmingai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Šio kelio anksčiau nebuvo ir tai pripažino ieškovas teismo posėdžių metu. Atsakovės pateiktame 2020 m. kovo 25 d. plane siūloma prie vienintelio oficialaus įvažiavimo į Žemės sklypą nustatyti platesnę apie 6 kv. m pločio bendro naudojimosi Žemės sklypo dalį, pažymėtiną indeksu „C“, kurioje galėtų būti statomi automobiliai, jais nevažiuojant per atsakovės istoriškai naudojamą kiemą / sodą su vaismedžiais, šis atsakovės pasiūlytas planas racionaliausiai išsprendžia įvažiavimo į Žemės sklypą, privažiavimo prie bendraturčiam priskirtinų asmenino naudojimo Žemės sklypo dalių, automobilių pastatymo, priėjimo prie Žemės sklype esančių statinių klausimus, proporcingai išlaikydamas abiejų bendraturčių interesų ir teisių pusiausvyrą.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Teismo vietos apžiūra buvo atlikta ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. vietos apžiūros protokolas surašytas išskirtinai pagal ieškovo pateiktą 2020 m. balandžio 1 d. planą. Apžiūros metu buvo pamatuota ir 2020 m. rugsėjo 18 d. vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog nuo Namo kampo, kuris 2020 m. balandžio 1 d. plane pažymėtas 55 tašku, iki šlaito pradžios yra 2,5 m atstumas, kuris yra pakankamas pravažiuoti automobiliu. Tačiau teismas nepagrįstai sprendime, vadovaudamasis ne paties teismo surinktais ir 2020 m. rugsėjo 18 d. vietos apžiūros protokole užfiksuotais objektyvais duomenimis, o tik suinteresuotos šalies ieškovo pateiktu 2020 m. balandžio 1 d. planu, padarė klaidingą išvadą, jog atstumas tarp 55 taško ir šlaito pradžios yra ne 2,5 m, o tik 1 m.

9.4. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad šlaito nukasti negalima dėl jo sudėtingos struktūros, kadangi byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, 2020 m. rugsėjo 18 d. vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad ties ieškovo 2020 m. balandžio 1 d. plano 44-43 taškais tas pats šlaitas yra nukastas pagal poreikius. Tai patvirtina, jog ieškovas ir šiuo metu turi objektyvią galimybę privažiuoti prie jo naudojamo įėjimo į Namą, be to, tai galėtų daryti dar patogiau, atlikęs papildomos nedidelės dalies (apie 0,5 m) šlaito nukasimo darbus.

9.5. Teismas, darydamas nepagrįstą išvadą, kad ieškovas iki 2018 m. į ginčo Žemės sklypą važinėdavo pro šiaurinėje Žemės sklypo dalyje esantį žemės sklypą, besiribojantį su jo faktiškai valdoma Žemės sklypo dalimi, neįvertino to, kad ieškovas tai darydavo neteisėtai, kirsdamas kitus privačius ir valstybinius sklypus.

9.6. Pažymėjo, kad tokio kelio, kurį pasiūlė ieškovas ir teismas nepagrįstai patvirtino, nutiesimas iš esmės neleistų toliau naudotis vienintelio šiuo metu Žemės sklype esančio geriamojo vandens šaltinio – šuliniu, kadangi tai neatitiktų sveikatos saugumui keliamų reikalavimų.

9.7. Žemės sklypas niekada oficialiai neturėjo jokio kito įvažiavimo, tik tą, kuris pavaizduotas tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktuose planuose, pats ieškovas patvirtino, kad jam nėra poreikio iki namo durų privažiuoti, kad į namą visada patenka atsakovės siūlomu būdu, tai, kad ieškovas neteisėtai į jo naudojamą Žemės sklypo šiaurinę dalį automobiliu įvažiuodavo, nesudarė jokio pagrindo teismui tokių neteisėtų veiksmų prilyginti teisėtai naudojimosi Žemės sklypu tvarkai ir į juos atsižvelgti nustatinėjant teismo tvirtinamą naudojimusi Žemė sklypu tvarką.

9.8. Nepagrįstai atsakovei buvo nustatyta mažesnė asmeninio naudojimo bei didesnė bendro naudojimo dalys nei atitinkamai ieškovui. Nors Žemės sklypas ieškovui ir atsakovei priklauso po lygiai, t. y., po 1/2, ieškovas 2020 m. balandžio 1 d. planu pasiūlė atsakovei nustatyti tik 733 kv. m pločio, o ieškovui net 822 kv. m pločio atskirai (asmeniškai) naudotinas Žemės sklypo dalis.

Žemesnės instancijos teismas

9.9. Teismas nepagrįstai patvirtino naudojimosi Žemės sklypu planą, kuriame nustatyta atsakovei žymiai didesnės bendro naudojimosi dalis Keliui, einančiam per atsakovės istoriškai naudojamą kiemą ir sodą, kurio niekada ankščiau iki šiol minėtoje dalyje nebuvo.

9.10. 2020 m. balandžio 1 d. planu atsakovei nustatytos net trys visiškai netaisyklingos ir neracionalios formos dalys, pažymėtos bendru indeksu „A“, kurios yra išskaidytos dar netaisyklingesnėmis ir neracionalesnėmis bendro naudojimo dalimis, pažymėtomis indeksais „C“ ir „D“, tuo tarpu ieškovo naudai nustatyta vientisa ir įmanomai taisyklingiausios formos asmeniškai priskirtina naudoti Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, kuri yra apsunkinta tik nedidele bendro naudojimo dalimi, pažymėta indeksu „E“, kad atsakovė bent tokiu būdu turėtų galimybę prieiti prie jai priklausiančio, tačiau ieškovo sklypo dalyje nepagrįstai palikto šulinio.

Atsiliepimas

2. Ieškovas S. E. D. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovo plane nurodytas bendrai šalių naudojamos dalies, pažymėtos „C“ plotis tarp taškų 14 ir 22, 17 ir 18 yra 3,93 m, kas iš esmės atitinka prieš tai šalių naudoto keliuko plotį. Pagal situaciją privažiavimui skirto bendro naudojimo plotas negali būti taisyklingos formos, nes atsižvelgta į atitinkamas kliūtis (augalus, statinius). Ieškovo plane numatomas bendro naudojimo plotas, pažymėtas „C“ kirs tik vieno vaismedžio augimo vietą.

11.2. Atsakovė neatsižvelgia į ieškovo byloje aiškiai pareikštą norą bei poreikį dėl specialiųjų tarnybų bei sunkvežimių, gabenančių namų ūkyje naudojamų medžiagų, patekimo prie ieškovui asmenines nuosavybės teise priklausančios namo dalies. Pažymėjo, kad tarpas tarp ieškovo plane nurodyto 55 taško (t. y. namo kampo) ir šlaito pradžios yra itin siauras ir naudojamas pagal pravažiavimo paskirtį keltų pavojų bet kokios transporto priemonės stabilumui, manevrų atlikimui. Specifinė šlaito struktūra buvo žinoma jau seniai, pagal tai siekiant nesukelti pavojaus kaimynų turtui buvo tvarkomasi Žemės sklype ilgą laiką.

11.3. Privažiavimas numatytas tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Aplinkybė, kad įvažiavimas į Žemės sklypą turi būti iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės patvirtina ieškovo plano tinkamumą.

Šalies argumentai

11.4. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką ginčo Žemės sklypu, tačiau nėra pareiškęs reikalavimo dėl kelio, kaip inžinerinio statinio, įrengimo.

11.5. Prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia atsakovės teisių, kaip tik suteikia atsakovei galimybę privažiuoti (prieiti) prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių statinių ir juos naudoti pagal paskirtį.

11.6. Atsakovė nei viename procesiniame dokumente nenurodė, kokia buvo iki ginčo nustovėjusi naudojimosi tvarka Žemės sklypu, ji žemės sklype esančiame name negyveno, todėl jai nėra žinoma, kokia buvo susiklosčiusi naudojimosi Žemės sklypu tvarka, ieškovas ir pati atsakovė patvirtino, kad iki 2018 metų ieškovas prie savo gyvenamojo namo dalies patekdavo per šiaurinę žemės sklypo dalį, o atsakovei užtvėrus tvorą, ieškovas tokią galimybę prarado. Ieškovas ginčo Žemės sklype gyveno visą savo gyvenimą (ir dar nebūdamas dalies Žemės sklypo savininku) ir visada naudojosi šiauriniu įvažiavimu, kas leidžia daryti išvadą, kad tai sudaro pagrindą tokius ieškovo veiksmus laikyti istoriškai susiklosčiusia naudojimosi Žemės sklypu tvarka.

11.7. Atsakovei priklauso didesnė gyvenamojo namo dalis, todėl jai priklausančios namo dalies eksploatacijai/remontui ir po statiniu tenkančios žemės sklypo dalis užima didesnį bendro Žemės sklypo plotą, todėl proporcingai turi būti sumažinama atsakovei naudojimuisi tenkanti atskira Žemės sklypo dalis. Ieškovo plane „A“ indeksu pažymėta Žemės sklypo dalis sudaro 711 kv.m., ieškovui tenkanti naudojimosi Žemės sklypu dalis sudaro 844 kv.m., tačiau bendras tiek ieškovui, tiek atsakovei tenkančios Žemės sklypo dalys atitinka turimas Žemės sklypo dalis (po 1/2). Taigi kiekvienam bendraturčiui tenkančios Žemės sklypo dalys atitinka jų turimas idealiąsias dalis.

11.8. Atsakovei ginčijant, jog atskirai naudotina dalis yra žymiai vertingesnė už bendrai naudotinas Žemės sklypo dalis, svarbu įvertinti, jog ieškovo atskiram naudojimuisi nustatytoje Žemės sklypo dalyje (Ieškovo planas pažymėta „B“) yra priskirtas didžiulis šlaitas, kuris neleidžia pilnavertiškai naudotis šia žemės sklypo dalimi.

11.9. Ieškovo planu siūloma Žemės sklypo naudojimosi tvarka nepanaikina atsakovės nuosavybės teisių į šulinį, prie šulinio nustatyta bendro naudojimo dalis, suteikianti atsakovei teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su šuliniu.

Atsiliepimas

11.10. Atsakovei veiksmai užtvėrus šiaurinį įvažiavimą į Žemės sklypą laikytini ginčo pradžia. Atsakovės nurodyti teisiniai ginčai yra vėlesni.

11.11. Atsakovės nurodyta teismų praktika neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir negali būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

14. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

15. Apelianto pateikti teismo 2020-09-18 vietos apžiūros protokolas ir 2020-03-25 atsakovės žemės sklypo planas nėra nauji įrodymai, nes jie yra byloje. Atsakovas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, kad 1998-07-24 žemės sklypo planas ir Nacionalinės žemės tarnybos 2018-08-27 žemės naudojimo patikrinimo aktas bei 2018-08-28 pranešimas negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl ieškovo pateikto naudojimosi žemės sklypu plano vertinimo

16. Apeliantės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai iš esmės yra susiję su įrodymų vertinimu, sprendžiant ar ieškovo pasiūlytas planas yra racionalus ir ar atitinka abiejų šalių interesus. Apeliantės vertinimu, ieškovo plane bendro naudojimo žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „C“ , pažeidžia apeliantės (atsakovės K. M.) teises: bendro naudojimo sklypo dalis numatyta tik tam, kad ieškovas galėtų privažiuoti prie ieškovui priskirtos indeksu „B“ pažymėtos dalies, kurioje nėra jokių statinių, todėl nėra būtina; šio kelio anksčiau nebuvo ir jis neatitiko faktinės naudojimosi tvarkos; privažiavimo prie žemės sklypo galimybė racionaliau išspręsta atsakovės pasiūlytame plane; nuo Namo kampo, kuris 2020 m. balandžio 1 d. plane pažymėtas 55 tašku, iki šlaito pradžios yra 2,5 m, todėl ieškovas turi galimybę privažiuoti prie įėjimo į jo naudojimą namo dalį; kelio „C“ nutiesimas neleistų toliau naudotis vienintelio šiuo metu Žemės sklype esančio geriamojo vandens šaltinio – šuliniu, kadangi tai neatitiktų sveikatos saugumui keliamų reikalavimų; atsakovei buvo nustatyta mažesnė asmeninio naudojimo bei didesnė bendro naudojimo dalis nei ieškovui.

17. Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie šalių turimas daiktines teises į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, todėl šios aplinkybės iš naujo nekartojamos, laikomos nustatytomis.

18. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, o bendram naudojimui paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

19. Šiuo atveju esminis ginčas yra dėl ieškovo plane numatytos bendro naudojimo 172 kv.m. ploto, 3.93 m. pločio „C“ indeksu pažymėtos dalies, kuri kerta atsakovei asmeninam naudojimui priskirtą žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“.

20. Ieškovas neginčija apeliantės nurodytų argumentų, jog teisės aktai ir teismų praktika nenumato imperatyvios nuostatos, jog bendraturčiui turi būti užtikrintas privažiavimas prie naudojamos gyvenamojo namo dalies. Ieškovas neginčija, kad jo teisė prieiti prie gyvenamojo namo nėra pažeista – jis gali prieiti prie naudojamos namo dalies. Taip pat ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teigė, kad jam nėra būtina privažiuoti prie namo durų. Bendro naudojimo dalį „C“ ieškovas prašė nustatyti tam, kad specialiosios tarnybos (priešgaisrinės gelbėtojų tarnyba, medikai ir t.t.) galėtų privažiuoti prie ieškovo naudojamos namo dalies, kad būtų galima privežti sunkvežimiu prie jo sklypo dalies statybines medžiagas. Pažymėtina, kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis nekėlė reikalavimo, kad jam reikia privažiavimo prie naudojamos gyvenamosios namo dalies įėjimo, byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl kelio, kaip inžinierinio statinio, įrengimo. Ieškovas nurodė, kad jis pats spręs kaip naudotis jam priskirtina žemės sklypo dalimi ir kokiu būdu, kurioje žemės sklypo dalyje jis privažiuos prie jam priklausančios gyvenamojo namo dalies.

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl abiejų šalių pateiktų planų, vertino žemės sklypo reljefo specifiką ir kitas aplinkybes tuo aspektu ar ieškovas iš bendrai naudojamos dalies atsakovės pateiktame plane pažymėtos „C“ galėtų privažiuoti iki jo faktiškai valdomos gyvenamojo namo dalies.

22. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai kokiam tikslui jis siekia nustatyti jo plane „C“ indeksu ieškovo plane pažymėtą žemė sklypo dalį yra reikšmingos nustatant ar šiuo atveju yra būtinybė 172 kv.m. ploto, 3.93 m. pločio dalį nustatyti bendram naudojimui.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo pozicijos apie bendro naudojimo dalies „C“ nustatymo tikslą nenuoseklumas leidžia pagrįstai abejoti ieškovo nurodytų poreikių (privažiuoti prie jo naudojamos namo dalies tam, kad būtų galima pristatyti statybines medžiagas, užtikrinti galimybę specialiosioms tarnybų transportui patekti prie ieškovo namo dalies) realumu: iš ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad jis siekia savo nuožiūra naudotis bendrai naudojama dalimi, nes kelias nebūtų nustatytas, o bendro naudojimo dalis nėra skirta privažiavimui prie gyvenamojo namo dalies įėjimo. Be to, iš ieškovo plano matyti, kad „C“ dalis numatyta iki ieškovui asmeniniam naudojimui numatytos žemės sklypo vietos, kurioje nėra jokių ieškovui priklausančių statinių, prie kurių ieškovas turėtų interesą privažiuoti, ši dalis numatyta iki tuščios žemė sklypo dalies, o tai neatitinka žemės sklypo dalies, skirtos bendram naudojimui, nustatymo tikslui.

24. Ieškovas neįrodė, kad statybinių medžiagų ar malkų atvežimas nėra racionalus ir pakankamas iki esamo vienintelio privažiavimo prie žemės sklypo, arba pasinaudojant atsakovės plane numatyta bendro naudojimo privažiavimu „C“ pažymėtoje dalyje, kur iki ieškovo naudojamo įėjimo į namą būtų apie 6 m., arba iki ieškovo naudojamo gyvenamojo namo dalies (kiek tai leidžia žemės sklypo šlaitinis reljefas). Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad šlaitas esmingai trukdytų privažiuoti prie ieškovo naudojamos namo dalies (iš 2020-09-18 vietos apžiūros protokolo matyti, kad nuo namo kampo 55 taško iki šlaito yra 2,5 m., o 1 m. užfiksuotas tik nuo taško 44 iki šlaito).

25. Be to, ieškovas neįrodė, kad specialiosioms tarnyboms jų funkcijų vykdymui būtina numatyti tokią bendro naudojimo dalį, kaip numatė ieškovas „C“ indeksu pažymėtą plane, neįrodė, kad esamo privažiavimo prie žemės sklypo arba atsakovės plane siūlomos bendro naudojimo privažiavimui skirtos „C“ dalies, nepakaktų šių tarnybų funkcijoms vykdyti. Kita vertus, byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad, esant nekasdieniniai ekstremaliai situacijai, atsakovė piktnaudžiautų savo teisėmis, kad ji būtų atsisakiusi pasinaudoti jos asmeniniam naudojimui priskirta žemė sklypo dalimi, kad specialiosios tarnybos privažiuotų prie ieškovo naudojamos gyvenamojo namo dalies.

26. Taigi, ieškovas neįrodė, kad jo siekiamas tikslas nustatyti 172 kv.m. ploto, 3,93 m. pločio bendro naudojimo dalį „C“ per atsakovei priskirtiną asmeninio naudojimo dalį yra proporcingas, racionalus bei atitinka abiejų šalių interesus. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė ateityje turės interesą privažiuoti į jai priklausančius negyvenamuosius pastatus, yra nepagrįstos, nes grindžiamos tik prielaidomis, ir nėra susijusios su ginčo dalyku (bendro naudojimo dalis nustatoma tik bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams eksploatuoti, tuo tarpu statiniai, esantys atsakovei asmeniniam naudojimui priskirtoje dalyje, priklauso tik ieškovei).

27. Taigi, byloje neįrodytas pagrindas nustatyti bendro naudojimo „C“ dalį, kurią siūlė ieškovas, ieškovo siūloma bendro naudojimo dalis „C“ yra neproporcinga siekiama tikslui bei nepagrįstai suvaržo atsakovės teisę savo nuožiūra naudoti jai tenkančią asmeninam naudojimui skirtą dalį „A“, per kurią (pagal ieškovo planą ir jo paaiškinimus) atsakovo poreikiams tenkinti galėtų važinėti didesnių gabaritų transporto priemonės.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2018 metų ieškovas, gyvendamas dalyje Žemės sklype esančio namo, važinėdavo prie šiaurinėje žemės sklypo dalyje esantį žemės sklypą, besiribojantį su jo faktiškai valdoma žemės sklypo dalimis. Po 2018 m. atsakovė užtvėrė tvorą šiaurinėje Žemės sklypo dalyje ir atsakovas neturi iki tol buvusio privažiavimo prie žemės sklypo. Šalys skirtingai vertina tokius atsakovės veiksmus, tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad vienintelis suformuotas privažiavimas prie žemės sklypo yra esamas privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) g. Šioje byloje svarbu tai, kad ieškovas neprašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri faktiškai buvo susiformavusi iki 2018 m., neginčija aplinkybės, kad prie žemės sklypo yra vienintelis galimas privažiavimas, kuris nurodytas abiejų šalių pateiktuose planuose. Taigi, faktinis naudojimasis žemės sklypu iki 2018 m. neturi teisinės reikšmės šiai bylai, nes ieškovo reikalavimas nėra grindžiamas ankščiau susiformavusia naudojimosi žemės sklypu tvarka, kas patvirtina, jog ankstinė naudojimosi tvarka nebūtų tinkama.

29. Apeliantė nurodė aplinkybes, kad važinėjimas transporto priemonėmis bendro naudojimo keliu - dalimi „C“ – yra neleistinas dėl šulinio tinkamo naudojimo pagal nurodytas higienos normas. Ieškovas nenurodė aplinkybių, paneigiančių šiuos argumentus. Vien tai, kad formaliai byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl kelio, kaip inžinierinio statinio, įrengimo, nereiškia, kad neturi būti atsižvelgta į atsakovės interesus tinkamai naudotis geriamojo vandens šaltiniu nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi žemė sklypu tvarką. Įvertinus tai, kad ieškovas siekė naudotis bendro naudojimo dalimi „C“ važiuojant transporto priemonėmis, kad ieškovas nenurodė jokių argumentų, kad tai neįtakos geriamojo vandens kokybės, darytina išvada, kad byloje nėra paneigta, jog toks naudojimasis žemė sklypo dalimi gali pažeisti atsakovės teises naudoti šulinį pagal paskirtį (CPK 178 str.)

30. Pažymėtina, kad šalys procesiniuose dokumentuose žemė sklypo dalių vertingumo neįrodinėjo, abi šalys neprieštaravo, kad asmeninio naudojimo dalys būtų nustatytos pagal faktinę naudojimosi žemė sklypu susiklosčiusią praktiką. Kita vertus, nepriklausomai nuo žemės sklypų dalių vertės, bendro naudojimo dalis gali būti nustatyta tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Kaip buvo minėta, šioje byloje ieškovas neįrodė, kad nurodytos konfigūracijos ir matmenų bendro naudojimo dalis „C“ pagal jo pateiktą planą yra būtina, pagrįsta ir proporcinga abiejų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams.

31. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka abiejų bendraturčių interesus, racionalumo ir patogumo kriterijus, mažiausiai varžo kiekvieno savininko laisvę ar sukelia kitų ribojimų.

Dėl atsakovės pateikto naudojimosi žemės sklypu plano vertinimo ir šalims tenkančių asmeninam naudojimui plotų

32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

33. Šiuo atveju nei vienos šalies plane į šias reikšmingas aplinkybes nebuvo atsižvelgta, abiejuose planuose po gyvenamojo namo esančio žemės sklypo ploto dalis priskirta bendram naudojimui, t.y. lygiomis dalimis, nors nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui priklauso 1/3, o atsakovei – 2/3 gyvenamojo namo dalis. Nors bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas, tačiau, šalims nesusitarus dėl naudojimosi žemės sklypu, esant ginčui dėl asmeniniam naudojimui tenkančios dalies, tokie planai negali būti tvirtinami, nes iš jų nėra galimybės nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių - kokio dydžio žemės sklypo plotai gali būti priskirti naudoti asmeniškai. Tik nustačius šias faktines aplinkybes, priskyrus po statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai, gali būti sprendžiama dėl asmeniniam naudojimui priskirtino kiekvienam bendraturčiai žemės sklypo dydžio ir vietos, dėl bendro naudojimo žemė sklypo dalies proporcingumo abiejų šalių interesams.

34. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

35. Kadangi abiejų šalių planai nėra tinkami, todėl ieškinys ir priešieškinis atmestini.

36. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, tenkindamas ieškinį. Dėl to šioje dalyje sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys atmestinas. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinį atmetė, todėl šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas šiame procesiniame sprendime nurodytais motyvais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Kadangi abiejų šalių reikalavimai yra atmesti, todėl laikytina, kad abi šalys pirmosios instancijos teisme patyrė vienodas bylinėjimosi išlaidos, todėl jos tarp šalių nepaskirstomos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės K. M. 5 054,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteista ieškovui S. E. D., naikintina (CPK 93 str.), o 14,21 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis.

38. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur žyminio mokesčio ir 2420 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant apeliacinį skundą. Ieškovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (50 proc.), todėl iš ieškovo apelianto naudai priteistina 1210 Eur atstovavimo išlaidų ir 38 žyminio mokesčio, iš viso – 1248 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nusprendė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą iš dalies, kuria buvo patenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kitoje dalyje, kurioje priešieškinis atmestas, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. E. D. ir atsakovės K. M. po 7,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.“

Priteisti iš ieškovo S. E. D. apeliantės K. M. naudai 1248 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina