- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-405-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- UAB „Riotransa“
- Kategorijos
- 2.6.26Vežimas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Riotransa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Valseta“ ieškinį atsakovei UAB „Riotransa“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Taranas“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 2725 Eur skolą, 63,16 Eur palūkanas nuo 2017 m. liepos 16 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d., 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. liepos 14 d. su atsakove pasirašė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 201707041, pagal kurią įsipareigojo paimti ir pristatyti krovinį sutartyje nurodytomis sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo už paslaugas atsiskaityti. Sutartyje šalys sutarė 10 200 Eur kainą, tačiau ieškovei teikiant vežimo paslaugas atsakovė nurodė keisti maršrutą ir vežti krovinį kitu, nei sutarta, maršrutu. Dėl pakeisto maršruto ieškovė turėjo papildomų išlaidų, pasikeitusią kainą derino elektroniniais laiškais ir suderino naują kainą – 12 925 Eur. Ieškovė pateikė atsakovei naują 2017 m. liepos 14 d. sąskaitą faktūrą 12 925 Eur sumai, tačiau atsakovė sumokėjo tik 10 200 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2725 Eur skolą, 53,31 Eur palūkanas nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d., 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2778,31 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 924,59 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
3.1. Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta krovinio pervežimo, o ne ekspedijavimo sutartis, tarp šalių susiklostė vežimo teisiniai santykiai, t. y. ieškovė laikytina susitariančiuoju vežėju CMR konvencijos prasme, o atsakovės nurodyta pozicija dėl ekspedijavimo normų taikymo nepagrįsta. Jeigu asmuo sudaro sutartį pervežti krovinį į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme.
3.2. Atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus, į šalių bei jų atstovų paaiškinimus, į ieškovės ir atsakovės susirašinėjimą elektroniniu paštu ir trumposiomis žinutėmis dėl krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu, į susirašinėjimo turinį, į tarp šalių sudarytą vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, teismas padarė išvadą, kad buvo aptartos visos esminės tarptautinio krovinio vežimo sutarties sąlygos: pateikti duomenys apie krovinį, pakrovimo vieta ir laikas, pervežimo kaina, jos sumokėjimo ir kt. sąlygos. Vežant krovinį paaiškėjus, kad krovinys negali patekti į Gruziją per Rusiją, atsakovės nurodymu buvo pakeistas maršrutas, kurio pakeitimas buvo aptartas susirašinėjant trumposiomis žinutėmis, kaip ir krovinio vežimo kaina. Tokie veiksmai įvertinti kaip sutarties pakeitimas abiejų šalių susitarimu.
Šalies argumentai
3.3. Ieškovė vykdė atsakovės nurodymą (instrukciją) vežti krovinį kitu maršrutu, nei buvo susitarta, todėl šalims vežimo išlaidos padidėjo ne dėl vežėjo veiksmų. Atsakovė turėjo pareigą iš anksto informuoti ieškovę, kad prašomas pervežti krovinys negali kirsti Rusijos sienos dėl savo ypatybių, tačiau tokios informacijos iš anksto nepateikė.
3.4. Šalys dėl pasikeitusių aplinkybių atsakovės nurodymu pakeitė krovinio vežimo maršrutą ir susitarė dėl kitos vežimo kainos, nei buvo nurodyta pirminėje 2017 m. liepos 14 d. vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje Nr. 20170714, t. y. sutarė 12 925 Eur (12 350 Eur už vežimo paslaugas, 475,33 Eur už uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ paslaugas, įskaitant FITO sertifikatų išėmimą, 99,67 Eur už muitinės dokumentų sutvarkymą), atsakovė ieškovei sumokėjo 10 200 Eur ir liko skolinga 2725 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Atsakovė suteikė ieškovei visą reikiamą informaciją apie krovinį, ieškovė pati pasirinko krovinio maršrutą, kuris buvo netinkamas gabenamam kroviniui. Paaiškėjus, kad per Rusijos sieną krovinio negalima vežti, maršrutas buvo keičiamas vežimo proceso metu. Ieškovė privalėjo numatyti galimas vežimo per Rusijos ir Gruzijos sieną grėsmes.
4.2. Ieškovė neįrodė, jog kaip vežėja buvo maksimaliai atsargi ir rūpestinga sudarydama krovinio vežimo maršrutą. Teismas neįvertino, jog ieškovės kaltė dėl pasikeitusio maršruto pasireiškė šiurkščiu aplaidumu, todėl negali reikalauti papildomų išlaidų priteisimo dėl pakeisto maršruto.
4.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vežimo išlaidos padidėjo ne dėl ieškovės kaltės, nes ši vykdė atsakovės nurodymus dėl maršruto. Atsakovei pakeitus maršrutą, ieškovės vežimo kelias tapo trumpesnis 1400 km, atsakovė apmokėjo kėlimosi keltu bei vairuotojų maitinimosi kelte išlaidas. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių papildomų išlaidų ji patyrė dėl pasikeitusio maršruto.
4.4. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 475,33 Eur išlaidas už uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ paslaugas, įskaitant FITO sertifikatų išėmimą, ir 99,67 Eur išlaidas už muitinės dokumentų sutvarkymą, nes šalys buvo sutarusios, kad ieškovė, kaip vežėja, privalo turėti CMR važtaraščius, kelionės leidimus ir kitus dokumentus.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Apeliantė neteisingai nurodo, kad krovinio vežimo maršrutą pasirinko ieškovė, nes pirminis maršrutas buvo aptartas dar iki sutarties pasirašymo, atsakovei buvo žinomas. Būtent atsakovė nurodė ieškovei keisti maršrutą, nes anksčiau atsakovė, veždama analogišką krovinį buvo susidūrusi su problemomis dėl sienos kirtimo. Apeliantė skunde pripažino, kad, perdavus krovinį ieškovei, atsakovei tapo žinoma apie Rusijos įstatymus, draudžiančius vežti rąstinę medieną per Rusijos teritoriją.
5.2. Ieškovė negalėjo atsisakyti vykdyti atsakovės nurodymų vežti krovinį kitu maršrutu. Kadangi krovinio maršrutą pakeitė būtent atsakovė, ieškovė turėjo teisę pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su naujų instrukcijų gavimu. Jeigu ieškovė, kaip vežėja, būtų atsisakiusi vykdyti atsakovės nurodymus dėl maršruto, atsakovė būtų galėjusi pareikšti ieškovei pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo.
5.3. Apeliantė neteisi teigdama, kad atskleidė ieškovei krovinio savybes, nes byloje esantys krovinio dokumentai patvirtina faktą, jog atsakovė krovinį apibūdino tik kaip medieną, nenurodydama jos rūšies. Dėl šios priežasties ieškovė neturėjo jokių galimybių numanyti, kad rąstinės medienos vežimas per Rusiją yra draudžiamas.
5.4. Vežimo kaina ir sąlygos buvo suderinti krovinį vežant per Rusiją, tačiau pasikeitus maršrutui keitėsi ir pradinė vežimo kaina. Nors pakeistas maršrutas buvo trumpesnis, tačiau kėlimasis keltu gerokai prailgino vežimo laiką, nes reikėjo laukti kelto, gauti papildomus leidimus, keisti FITO pažymėjimus, o visos šios aplinkybės padidino krovinio gabenimo kaštus. Šalys elektroniniais laiškais aptarė ir suderino pasikeitusias kainas, atsakovė sutiko mokėti didesnę kainą, todėl ieškovė neturėjo įrodinėti patirtų papildomų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Byloje keliamas klausimas, ar užsakovas, nurodęs vežti krovinį kitu maršrutu, nei buvo aptarta, privalo atlyginti dėl to padidėjusias vežėjo išlaidas. Ieškovė (vežėja) įrodinėjo, kad krovinio gabenimo maršrutas buvo pakeistas atsakovės nurodymu, o atsakovė (užsakovė) įrodinėjo, kad dėl maršruto pakeitimo kalta vežėja, nes ji turėjo visą informaciją apie gabenamą krovinį, tačiau pasirinko netinkamą maršrutą.
9. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 14 d. ieškovė UAB „Valseta“ (vežėja) ir atsakovė UAB „Riotransa“ (užsakovė) sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), kuria vežėja įsipareigojo iki 2017 m. liepos 27 d. pristatyti krovinį – keturis paketus spygliuočių rąstų. Sutartyje nurodyta pervežimo kaina – 3400 Eur vienos mašinos kaina, visa kaina 10 200 Eur. Ieškovė pateikė atsakovei dvi 2017 m. liepos 14 d. sąskaitas – 10 200 Eur ir 12 925 Eur. Atsakovė apmokėjo 10 200 Eur sąskaitą.
10. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos – šalių santykiai kyla iš tarptautinio krovinio vežimo sutarties, kuria vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.808 straipsnio 1 dalis). Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006, 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, kt.).
11. Pagal CMR konvencijos 14 straipsnio 1 punktą, jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vežėjas privalo gauti asmens, pagal 12 straipsnį turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys po pervežimo sutarties sudarymo elektroniniais laiškais derino krovinio vežimo maršrutą, kainą, muitinės formalumų sutvarkymą. Ieškovė 2017 m. liepos 17 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, jog krovinys bus gabenamas maršrutu Lietuva–Baltarusija–Rusija–Gruzija, atsakovė su tokiu maršrutu sutiko, taip pat šalys sutarė, jog ieškovė sutvarkys ir muitinės formalumus (b. l. 133–143). Ieškovė dėl krovinio vežimo į Gruziją sudarė vežimo sutartį su kita vežėja uždarąja akcine bendrove „Taranas“, kuri važtaraštyje nurodyta kaip vežėja. Vežant krovinį, atsakovė 2017 m. liepos 25 d. išsiuntė ieškovei trumpąją žinutę, jog dėl iškilusių kliūčių prie Rusijos sienos keičiamas krovinio vežimo maršrutas, ir nurodė, kad krovinį reikia gabenti per Ukrainą, o ne per Rusiją (b. l. 11). Įvertinusi šalių susirašinėjimą teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodymus dėl krovinio maršruto keitimo davė būtent atsakovė, kuri vežimo metu gavo informaciją apie sunkumus kertant Rusijos sieną (CPK 178, 185 straipsniai). Pagal CMR konvencijos 12 straipsnio 7 dalį, vežėjas, neįvykdęs instrukcijų, kurios jam buvo pateiktos suderintos su šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis, atsako prieš asmenį, turintį teisę pateikti pretenzijas dėl padarytų nuostolių. Taigi tuo atveju, jeigu vežėja būtų atsisakiusi vykdyti atsakovės nurodymus ir gabenusi krovinį pirminiu maršrutu ir dėl to praradusi krovinį, ji būtų turėjusi prisiimti atsakomybę už atsakovės nurodymų nevykdymą.
12. Apeliantė nurodo, kad suteikė ieškovei visą reikiamą informaciją apie gabenamą krovinį, dėl to rizika dėl netinkamai pasirinkto maršruto tenka būtent ieškovei. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pirminio maršruto parinkimui pritarė ir pati atsakovė, kuri, kaip ir ieškovė, būdama verslininkė ir užsiimdama krovinių gabenimu, galėjo numatyti, kad rąstinės medienos gabenimas per Rusijos teritoriją yra apribotas. Taigi atsakovė, pritarusi pirminiam maršrutui, taip pat neturėjo informacijos apie apribojimus, taikomus rąstinės medienos gabenimui per Rusiją, tuo labiau kad dar iki ieškovės išvykimo su kroviniu nurodytu maršrutu per (duomenys neskelbtini) buvo išsiuntusi kitą automobilį ir tik šiam susidūrus su kliūtimis atsakovei tapo žinoma apie būtinybę keisti maršrutą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad ieškovė veikė itin neapdairiai ir dėl to visa rizika dėl išaugusių kelionės kaštų tenka iškovei.
13. Apeliantė nurodo ir tai, kad, pakeitus maršrutą, sutrumpėjo vežimo kelias, be to, ji apmokėjo kelto išlaidas, vairuotojų maitinimo išlaidas, dėl to ieškovės reikalavimas atlyginti papildomas 475,33 Eur išlaidas už uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ paslaugas ir 99,67 Eur išlaidas už muitinės dokumentų sutvarkymą nepagrįstas. Ši skundo nuostata iš dalies pagrįsta. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalys tą pačią dieną, kai atsakovė išsiuntė ieškovei nurodymus dėl keičiamo maršruto, elektroniniais laiškais derino pasikeitusias kelionės kainas, aptarė papildomų išlaidų bei prastovų kompensavimą (b. l. 141–143). 2017 m. liepos 25 d. 17.49 val. elektroniniame laiške atsakovė sutiko su ieškovės pasiūlyta galutine kaina, t. y. 12 350 Eur vežimo išlaidos už tris automobilius (4100 Eur, 4100 Eur ir 4150 Eur) ir atskirai išlaidos keltui ir FITO pažymėjimams. Tiek pagal pirminę sutartį, tiek pagal vėlesnius pakeitimus šalys į vežimo kainą neįtraukė išlaidų keltui, FITO pažymėjimams bei muitinės paslaugoms. Šios išlaidos, jų nekonkretizuojant, buvo aptartos atskirai kaip papildomos išlaidos, kurias atsakovė ieškovei sutiko atlyginti. Atsakovė teisingai nurodo, kad apmokėjo kelto išlaidas bei vairuotojų maitinimo išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalavimo dėl šių išlaidų priteisimo nereiškė, nes jas atsakovė buvo apmokėjusi. Papildomos 475,33 Eur išlaidos yra išlaidos už muitinės tarpininkų paslaugas bei FITO pažymėjimus, kurias atsakovė sutiko atlyginti. Šiuos atsakovės įsipareigojimus patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškais sudarant pirminę sutartį bei derinant naujas kainas po atsakovės nurodymų keisti maršrutą. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie 475,33 Eur išlaidas už muitinės tarpininkų paslaugas bei FITO pažymėjimus (CPK 178 straipsnis), dėl to, atsakovei jų neatlyginus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 475,33 Eur išlaidas už uždarosios akcinės bendrovės „Akmuva“ paslaugas. Atsakovė teigia, kad papildomos išlaidos priteistos nepagrįstai ir dėl to, kad ieškovė pagal sutartį privalo turėti CMR, kelionės leidimus ir kitus dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė turėjo visus reikiamus dokumentus, tačiau būtent atsakovė buvo įsipareigojusi atlyginti šių dokumentų gavimo išlaidas.
14. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurio nereikia įrodinėti. Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl 99,67 Eur išlaidų už muitinės dokumentų tvarkymą nepateikė šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, tačiau šią sumą įtraukė į visą prašomą priteisti 2725 Eur skolą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių 99,67 Eur išlaidas, nepagrįstai priteisė šią sumą iš atsakovės.
15. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 53,31 Eur palūkanas už 119 dienų, skaičiuojant nuo 2725 Eur skolos. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus priteistiną skolą iki 2625,33 Eur (2725 Eur – 99,67 Eur), sumažintinos ir priteistinos palūkanos už 119 dienų ir ieškovei iš atsakovės priteistina 51,36 Eur palūkanų (2625,33 x 0,06 / 365) / 119 dienų).
Dėl procesinės bylos baigties
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
17. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
18. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 84 Eur žyminį mokestį ir turėjo 847 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme ir 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės reikalavimo buvo patenkinta 98,22 proc. ((2625,33 Eur + 51,36 Eur) x 100 proc. / 2725 Eur). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina 82,50 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 831,92 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme ir 475,38 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.
19. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 63 žyminio mokestį ir turėjo 900 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme. Ieškovės reikalavimų buvo atmesta 1,78 proc., dėl to atsakovei iš ieškovės priteistinas 1,12 Eur žyminis mokestis ir 16,02 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teise.
20. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 81,38 Eur žyminis mokestis (82,50 Eur – 1,12 Eur) ir 815,90 Eur (831,92 Eur – 16,02 Eur) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme bei 475,38 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Valseta“ iš atsakovės UAB „Riotransa” 2676,69 Eur skolą, 51,36 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2676,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 81,38 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 815,90 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei UAB „Valseta“ ir atsakovės UAB „Riotransa“ 475,38 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.