- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-74-392/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- G. D.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui G. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, MB Feneror“, AB „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. D. 1 432,41 Eur, nurodant, kad ši prievolė yra solidari jo ir MB „Feneror“ prievolė, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 25 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovui G. D. priklausančios, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis – MB „Feneror“ naudojamos transporto priemonės SEAT INIZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. B. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 330I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė SEAT IBIZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 1.1 punktas), atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 1 432,41 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – MB „Feneror“, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – G. D., TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į juos, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Minėta atsakovo ir MB „Feneror“ prievolė ieškovui yra solidari. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 27 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9882-615/2022, patenkino ieškovo ieškinį vienam iš solidarių skolininkų – MB „Feneror“, t. y. priteisė iš pastarosios 1 432,41 Eur. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas, kaip solidarus skolininkas su MB „Feneror“, yra skolingas ieškovui 1 432,41 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad eismo įvykio metu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos institucijų sprendimu dėl draudimo atvykti į Lietuvą ir Šengeno zoną, 2020 m. lapkričio 3 d. išvyko iš Lietuvos. Draudimas atvykti į Lietuvą ir Šengeno zoną panaikintas tik 2021 m. birželio 16 d. Apie eismo įvykį, sukeltą su atsakovui priklausančia transporto priemone, atsakovas sužinojo iš trečiųjų asmenų. Pažymėjo, kad transporto priemonė buvo palikta Lietuvoje ir transporto priemonės valdytojui, be atsakovo žinios (išankstinio informavimo) buvo uždrausta naudoti transporto priemonę. Tačiau valdytojas neturėdamas teisės vairuoti, neinformavęs atsakovo pasinaudojo transporto priemone ir sukėlė eismo įvykį. Teismas 2022 m. birželio 27 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9882/615/2022, patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė žalos atlyginimą iš transporto priemonės valdytojo. Atsakovas sutinka, kad ieškovas siekdamas žalos atlyginimo dėl eismo įvykio šioje byloje pasirinko tinkamą atsakovą, kuris atsakingas už sukeltą žalą, bet dėl to, kad valdytojas neatlygina priteistos žalos ieškovui, atsakovui keliami nepagrįsti reikalavimai dėl žalos atlyginimo.
3. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad draudimo sutartis AB „Lietuvos draudimas“ vardu sudarė draudimo tarpininkas UAB „RP paslaugos“. Trečiasis asmuo neturi galimybės informuoti, kas konkrečiai sudarė sutartis draudėjo vardu, todėl, kad tarpininkas tiek 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžio metu, tiek ir vėliau trečiajam asmeniui patvirtino, kad neprisimena konkretaus asmens, sudariusio sutartį. TPVCAPD įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su transporto priemonės savininku, kuris pats ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas transporto priemonės savininko atstovu pagal įstatymą, tai yra, jam nereikalingas savininko įgaliojimas draudimo sutarčiai sudaryti. Buvo sudarytos dvi metinės TPVCAPD sutartys: 2020 m. lapkričio 6 d. Nr. TIA 662064580, draudimo sutartis nutraukta 2020 m. gruodžio 6 d. Sutarties pagrindu išduotas draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d., 2020 m. gruodžio 30 d. Nr. TIA 672448735, draudimo sutartis nutraukta 2021 m. sausio 30 d. Sutarties pagrindu išduotas draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 29 d. Taigi, įvykio metu, tai yra 2020 m. gruodžio 25 d. atsakovui priklausanti transporto priemonė SEAT IBIZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta TPVCAP draudimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo G. D. 1 432,41 Eur skolą, laikant, kad ji yra solidari su MB „Feneror“ prievole, kuri nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-9882-615/2022, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (1 432,41 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo G. D. 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 25 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovui G. D. priklausančios, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis – MB „Feneror“ naudojamos transporto priemonės SEAT INIZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. B. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 330I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
6. Teismas, apklausęs proceso dalyvius, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, 2020 m. gruodžio 25 d. neturėjo draudiminės apsaugos automobiliui, nes dėl SEAT INIZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis ar kitas asmuo nebuvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.
7. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad transporto priemonė buvo užvaldyta be jo žinios. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog leido A. B. gyventi bute, kuriame ir buvo automobilio raktai, kad automobilio raktai paimti be jo žinios tuo metu, kai jis buvo išvykęs iš Lietuvos. Atsakovas 2020 m. lapkričio 3 d. išvyko iš Lietuvos, kad draudimas atvykti į Lietuvą ir Šengeno zoną panaikintas tik 2021 m. birželio 16 d. Pats atsakovas nurodė nesant galimybių apklausti A. B., iš prokuratūros 2023 m. birželio 28 d. rašto taip pat matyti, kad A. B. nebuvo apklaustas. Dėl nurodytų priežasčių teismas negali nustatyti aplinkybių, susijusių su (ne)leidimu naudotis ginčo transporto priemone. Teismas pažymėjo, kad automobilio raktelių palikimas bute, kuriame ir gyveno avariją sukėlęs asmuo, gali patvirtinti atsakovo nerūpestingumą, kas negali pašalinti jo atsakomybės pagal pareikštą ieškinį.
8. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu už akių, kuris įsiteisėjęs, civilinėje byloje Nr. e2-9882-615/2022 nutarta priteisti iš atsakovės MB „Feneror“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 1 432,41 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9882-615/2022 ieškinys buvo reiškiamas atsakovui MB „Feneror“ kaip už žalą atsakingam asmeniui, tačiau teismas motyvuose nurodė, kad MB „Feneror“, kaip valdytoja, neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį. Įvertinęs, kad minėtoje civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, t. y. buvo atliktas formalus ieškovo pateiktų įrodymų vertinimas, teismas nurodė, jog negali spręsti, kad nagrinėjamoje byloje yra reiškiamas reikalavimas dėl tos pačios pareigos, t. y. sudaryti sutartį, nevykdymo. Nagrinėjamu atveju reikalavimas reiškiamas atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui, nustatyta tvarka nesudariusiam draudimo sutarties.
9. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl iš atsakovo priteisė 1 432,41 Eur sumą, kuri yra pagrįsta nuotraukomis, sąmatomis, sprendimu dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, mokėjimo nurodymu, be to, atsakovas žalos dydžio neginčijo. Ieškovui prašant nustatyti, kad atsakovo prievolė yra solidari su MB „Feneror“ prievole, kuri nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-9882-615/2022, tokį prašymą tenkino, remdamasis atsakovo, kai savininko, pareigos sudaryti draudimo sutartį, pažeidimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas (apeliantas) G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą ir ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atmesti arba grąžinti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas nurodė, jog neginčijamai nustatyta, kad atsakovas nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio ieškovas išmokėjo draudimo išmoką. Atsakovo vertinimu, jis, nebūdamas atsakingas už eismo įvykį, neturi pareigos atlyginti ieškovui jokių jo atliktų draudimo išmokų. Tačiau šiuo atveju teismas, nenustatęs visų reikšmingų aplinkybių (neturint galimybių apklausti eismo įvykio kaltininko – A. B.), vis tiek laikėsi pozicijos, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui draudimo išmoką.
10.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovas buvo nerūpestingas palikdamas automobilio raktus bute, kuriame gyveno A. B.. Nurodo, kad atsakovas eismo įvykio metu (2020 m. gruodžio 25 d.) nebuvo Lietuvoje, išvykęs buvo dar 2020 m. lapkričio 3 d., o draudimas atvykti į Lietuvą ir Šengeno zoną atsakovui buvo panaikintas tik 2021 m. birželio 16 d. Taigi, susiklostė situacija, kuomet atsakovas, išvykdamas iš Lietuvos, turėjo palikti automobilį, kadangi negalėjo jo pasiimti su savimi (ypač įvertinus, kad jo valdytoju buvo įregistruotas trečiasis asmuo MB „Feneror“). Atsakovui dažnai tekdavo išvykti iš Lietuvos, automobilio valdytoju buvo nurodytas MB „Feneror“, nes atsakovas siekė užtikrinti, jog transporto priemonė Lietuvoje nebūtų palikta visiškai be priežiūros. Savaime suprantama, kad atsakovas, palikdamas automobilį Lietuvoje, būtų elgęsis neprotingai ir neatsakingai, jeigu būtų pasiėmęs automobilio raktus su savimi. Išvykdamas atsakovas nežinojo kuriam laikotarpiui automobilio prireiks jo valdytojui arba apskritai dėl įvairių priežasčių automobilį, pavyzdžiui, prireiks patraukti iš jo stovėjimo vietos, tai galės padaryti jo valdytojas, tačiau tam reikės automobilio raktų. Dėl šių priežasčių, priešingai, nei sprendime nurodo teismas, atsakovas, palikdamas automobilio raktus bute, kuriame gyveno atsakovo pažįstamas (A. B.), elgėsi protingai ir rūpestingai, siekdamas valdyti aukščiau nurodytas rizikas.
10.3. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime remiasi įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-9882-615/2022. Tačiau toje civilinėje byloje atsakovas nedalyvavo ir neturėjo galimybės pasisakyti, dėl to minėtoje byloje teismo nustatytos aplinkybės negali būti aiškinamos atsakovo nenaudai. Akivaizdu, kad tiek Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje, tiek šioje nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas identiškas ieškinys – tiek dalyko, tiek pagrindo atžvilgiu, skiriasi tik atsakovai. Apelianto nuomone, ieškovas netinkamai naudojosi savo teisių gynimo priemonėmis ir reikšdamas ieškinį valdytojui, turėjo atsakovu traukti ir atsakovą, kad pastarasis galėtų gintis nuo ieškovo argumentų dar toje byloje. Tačiau atsakovas Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo įtrauktas net trečiuoju asmeniu, todėl ieškovas negali nagrinėjamoje byloje remtis Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9882-615/2022.
10.4. Jeigu nebūtų buvę trečiojo asmens – A. B. neteisėtų veiksmų, jokiam kitam trečiajam asmeniui nebūtų padaryta žala, kurią atlygino ieškovas. Ieškovas patyrė išlaidas, už kurias turėtų būti atsakingas eismo įvykį sukėlęs asmuo – A. B..
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovas nurodo, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti prieštaravimai ir reikalavimai yra analogiški bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jo pateiktiems prieštaravimams ir reikalavimams, dėl kurių ieškovas yra itin išsamiai pasisakęs savo procesiniuose dokumentuose - ypač ieškovo 2023 m. vasario 28 d. rašte Nr. S-3300-23-(4.11.), todėl nesikartos.
11.2. Papildomai pažymėjo, kad apeliantas pats pripažino, jog jis, būdamas nerūpestingas ir neatsakingas, sąmoningai perdavė jam priklausančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės užvedimo raktelius tretiesiems asmenims, t. y. apeliantas pats sudarė galimybę tretiesiems asmenims pasinaudoti neapdrausta transporto priemone. Tokiu būdu, apeliantas pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas.
11.3. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, kad automobilio užvedimo raktelius jis neva paliko MB „Feneror“, nes Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje konstatuota, kad MB „Feneror“ automobiliu po to, kai jį įsigijo atsakovas nesinaudojo ir jo nevaldė. Nurodytos aplinkybės neturi jokios įtakos apelianto, kaip neapdraustos transporto priemonės savininko atsakomybei prieš ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų faktinių ir teisinių pagrindų.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 25 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovui G. D. priklausančios, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis – MB „Feneror“ naudojamos transporto priemonės SEAT INIZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. B. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 330I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovui priklausanti transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu nukentėjusiam asmeniui atlygino žalą, išmokėdamas 1 432,41 Eur dydžio draudimo išmoką.
15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino visų byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios susiklostė nepalankiai atsakovui ir dėl kurių atsiradimo nėra atsakovo kaltės. Apelianto nuomone, jis, nebūdamas atsakingas už eismo įvykį, neturi pareigos atlyginti ieškovui jokių jo atliktų draudimo išmokų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta.
16. TPVCAPDĮ nustatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Taigi, TPVCAPDĮ 4 straipsnis, viena vertus, įtvirtina jame nurodytų asmenų pareigą apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kita vertus – šių asmenų pareigą nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonės.
17. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
18. Taigi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema užtikrina, kad nukentėjusiam asmeniui bus visada atlyginta žala, atsiradusi dėl eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jei transporto priemonė nėra apdrausta šiuo draudimu, žalą nukentėjusiam asmeniui atlygina Biuras. Kartu Biuras įstatymo pagrindu įgyja reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį.
19. Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais. Šiuo atveju turi būti daromas skirtumas tarp civilinės atsakomybės už eismo įvykį ir civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą.
20. Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino šio asmens padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, Biuras reiškia už specialiame įstatyme (TPVCAPDĮ) nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Pažymėtina, kad šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui. Nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).
21. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas G. D. nebuvo eismo įvykio, kurio metu jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone SEAT INIZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama A. B., buvo apgadinta transporto priemonė BMW 330I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltininkas. Vis dėlto, atsakovas, būdamas transporto priemonės savininku, nevykdė įstatyminės pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės savininkui, pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė, t. y. Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui tenka pareiga Biurui atlyginti tokią žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas neturi pareigos atlyginti ieškovui jokių jo atliktų draudimo išmokų.
22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovas buvo nerūpestingas palikdamas automobilio raktus bute, kuriame gyveno A. B.. Apeliantas nurodo, kad jis eismo įvykio metu (2020 m. gruodžio 25 d.) nebuvo Lietuvoje, išvykęs buvo dar 2020 m. lapkričio 3 d., o draudimas atvykti į Lietuvą ir Šengeno zoną atsakovui buvo panaikintas tik 2021 m. birželio 16 d., todėl jis išvykdamas iš Lietuvos, turėjo palikti automobilį, nes negalėjo jo pasiimti su savimi. Pasak apelianto, automobilio valdytoju buvo nurodytas MB „Feneror“, nes atsakovas siekė užtikrinti, jog transporto priemonė Lietuvoje nebūtų palikta visiškai be priežiūros. Apelianto nuomone, atsakovas, palikdamas automobilio raktus bute, kuriame gyveno atsakovo pažįstamas A. B., elgėsi protingai ir rūpestingai, siekdamas valdyti galimai kilsiančias rizikas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas, nevykdydamas įstatyminės pareigos apdrausti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, ėmėsi veiksmų, jog kiti asmenys negalėtų pasinaudoti šia transporto priemone. Priešingai, automobilio rakteliai buvo palikti bute, kuriame gyveno eismo įvykį sukėlęs asmuo. Taigi, nagrinėjamu atveju A. B. buvo sudarytos sąlygos naudotis neapdrausta atsakovui nuosavybes teise priklausiančia transporto priemone. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo nerūpestingumą ir tai negali pašalinti jo atsakomybės pagal pareikštą ieškinį.
24. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-9882-615/2022 nutarta priteisti iš atsakovės MB „Feneror“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 1 432,41 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9882-615/2022 ieškinys buvo reiškiamas atsakovui MB „Feneror“ kaip už žalą atsakingam asmeniui. Kaip minėta, asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsakomybė yra solidari. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą nustatyti, kad atsakovo G. D. prievolė yra solidari.
25. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.