Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-09 · Administracinė byla Nr. I-2736-244/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-09
Bylos Nr.
I-2736-244/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01336-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
M. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2736-244/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01336-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 9d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (1 t., b. l. 1, 167–169), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovės atstovas) 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad nuo 2015 m. iki dabar yra laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis. Kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei nustatytas minimalus, kamerų plotą mažino baldai bei sanitarinis mazgas. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, nuo lubų byrėjo smėlis, ant lubų ir sienų buvo pelėsio, buvo šalta ir drėgna, nuo ko rūdijo lovos. Pareiškėjui nebuvo išduodama patalynė, o čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Nebuvo sudaromos galimybės palaikyti gyvenamosiose patalpose švarą. Naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, nebuvo atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje buvo nemalonus kvapas. Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.

Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. atvykus į Lukiškių TI-K jam nebuvo duodamas dietinis maistas, nors jis jam yra būtinas, nes pareiškėjas turi problemų su skrandžiu. Be to, Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, kol maistas buvo išdalinamas visiems nuteistiesiems, jis atšaldavo. Maistą dalinantis pareigūnas buvo be higieninių pirštinių. Kiekvieną kartą atvykus į Lukiškių TI-K pareiškėjo krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai oro temperatūrai pareiškėjas buvo verčiamas nusirengti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K dušuose nėra įrengta persirengimo kabinų, dušuose bėgantis vanduo nuolat keičiasi, t. y. bėga tai šiltas, tai šaltas, dėl šios priežasties pareiškėjas yra ne kartą nuplikytas. Prausiantis duše pareiškėjui nebuvo suteikiamas nei šampūnas, nei dušo žėlė, o keletą kartų atvykus į Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo iš viso siūloma nusiprausti duše.

Dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, diskomfortą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (1 t., b. l. 4–14, 174–176) su jais nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Pažymėjo, kad pareiškėjas iš kitų laisvės atėmimo įstaigų važiavo per Lukiškių TI-K tranzitu ir įstaigoje buvo itin trumpais laikotarpiais. Lukiškių TI-K kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Pagalvės, čiužiniai ir antklodės yra dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Lukiškių TI-K suimtieji (nuteistieji) skirstomi pagal įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę, taip pat prašymus juos laikyti atskirai nuo nerūkančių. Pabrėžė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos privalomai atliekama visuminė krata. Valymo darbai priėmimo – paskirstymo punkte atliekami reguliariai, kiekvieną dieną tam, kad būtų užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos bei palaikoma kratų patalpos sanitarinė švara.

Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Tam tikruose gyvenamosiose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pažymėjo, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teisės aktai nenumato, kad sanitariniai mazgai turi būti atitverti nuo kameros duryse įrengtų stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kadangi priežiūros posto pareigūnas negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose oro temperatūra atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Kamerose rengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Kamerose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Siekiant užtikrint užtikrinti privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui. Dušuose yra nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K dietinis maitinimas skiriamas pateikus virtuvės darbuotojams asmens bylos sveikatos pažymą, kurioje nurodytas asmens dietinis maitinimas. Lukiškių TI-K darbuotojai neturėjo informacijos apie tai, kad 2018 m. gegužės 18–21 d. pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas. Lukiškių TI-K virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Lukiškių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus, yra praėję medicininį patikrinimą. Maistą dalina užsidėję kepurę, chalatą, tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų, jiems išduodamos vienkartinės pirštinės.

Teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, todėl pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą žalos dydį nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad jis neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2015 m. iki dabar. Pareiškėjas į teismą su patikslintu skundu kreipėsi 2018 m. birželio 5 d. (1 t., b. l. 170). Iš Lukiškių TI-K pateikiamų duomenų apie pareiškėjo judėjimą, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais Lukiškių TI-K pateikiamais duomenimis, kadangi pareiškėjas jų nepaneigė, todėl nagrinėjamu atveju bus analizuojamos pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus ir iki patikslinto skundo padavimo teismui, t. y. 2018 m. birželio 5 d. į Lukiškių TI-K nebebuvo atvežtas.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei teisės aktų nustatytas minimalus. Pasak pareiškėjo, į vienam asmeniui tenkantį kameros plotą neturi būti įskaičiuojami joje esantys baldai bei sanitarinis mazgas.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Lukiškių TI-K teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpos Lukiškių TI-K kamerose užima apie 0,56 kv. m. (1 t., b. l. 8). Atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką, nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų (1 t., b. l. 4–5, 2 t., b. l. 2–3) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. periodiškai Lukiškių TI-K buvo laikomas 25 dienas. Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 18 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 357 (kameros plotas 6,52 m²) kartu su dar vienu asmeniu, taigi darytina išvada, kad vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 m² ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas 2 paras.

Įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į tokio pobūdžio bylose suformuotą LVAT praktiką, teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 18 d., t. y. 2 paras teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas 2 paras Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto ir Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina ir iš to, jog naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas jo privatumas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. buvo laikomas kamerose: Nr. 117, Nr. 400, Nr. 123, Nr. 357, Nr. 119, Nr. 121, Nr. 293, Nr. 112, Nr. 271, Nr. 111, Nr. 310, Nr. 107, Nr. 322, Nr. 115, Nr. 114, Nr. 116, Nr. 323 (1 t., b. l. 4–5, 2 t., b. l. 2–3). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime dėl pareiškėjo skundo nurodoma, kad priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – 257, 2012 m. – posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395, 2015 m. – posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417, 2016 m. – posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (1 t., b. l. 177). Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, jog nei vienoje iš Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinių mazgų patalpos nėra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose (LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), konstatuotina, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Taip pat tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Šios išvados nepaneigtinos Lukiškių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. buvo pažeista 25 dienas. Šiuo aspektu konstatuotina, kad Lukiškių TI-K savo veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2018 m. gegužės 21 d., nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos higienos norma HN 76:2010 ir Lietuvos higienos norma 134:2015.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad kameroje nebuvo įrengta oro šalinimo sistema, todėl kameroje vyravo nemalonus kvapas.

Kaip jau minėta, ginčo laikotarpiu dar galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010, kurios 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėtina, kad 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu, tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. Tačiau, taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punktą, kuriame įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, taigi pareiškėjas turėjo galimybę esant nemaloniam kvapui kameroje ją išsivėdinti.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. nebuvo tinkamo apšvietimo, nuo lubų byrėjo smėlis, ant lubų ir sienų buvo pelėsio, buvo šalta ir drėgna, nuo ko rūdijo lova.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (ankščiau – Vilniaus visuomenės sveikatos centras) atliko patikrinimus Lukiškių TI-K kamerose (1 t., b. l. 33–149, 2 t., b. l. 8–17). Patikrinimų metu pareiškėjo skunde nurodomų higienos normų pažeidimų nustatyta nebuvo.

Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nebuvo sudarytos galimybės palaikyti gyvenamosiose patalpose švarą.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime „Dėl M. T. skundo“ nurodoma, kad Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys. Į gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Kartą per mėnesį išduodama 100 g. geriamosios sodos indų plovimui ir 10 g. kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui. Taip pat į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius (1 t., b. l. 178). Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendina higienos normos keliamus reikalavimus. Pareiškėjas nenurodė, kokiais laikotarpiais ir kokios valymo priemonės jam nebuvo suteiktos, be to, dėl šio pažeidimo nei su prašymais, nei su skundais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo išduodama patalynė, o čiužiniai nebuvo dezinfekuojami.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtino Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Apraše nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiamas patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei).

Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas švarus patalynės komplektas. Teismas neturi pagrindo šiais atsakovės atstovo argumentais abejoti, pareiškėjas skunde nenurodė kokiais konkrečiais laikotarpiais Lukiškių TI-K patalynė jam nebuvo suteikta, o Lukiškių TI-K administracijoje pareiškėjo nusiskundimų, dėl šio jo nurodomo pažeidimo, negauta (1 t., b. l. 31). Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismui pateiktos lentelės dėl suimtųjų (nuteistųjų) materialinio buitinio aprūpinimo matyti, kad 2018 m. pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K visada buvo išduodamas patalynės komplektas ir šį išdavimą pareiškėjas patvirtino savo parašu (1 t., b. l. 180–182). Taigi pareiškėjo skundo argumentai dėl patalynės neišdavimo atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 42 punktas nustato, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (ankščiau – Vilniaus visuomenės sveikatos centras) atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K kamerose nurodyto higienos normos pažeidimo nenustatė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad čiužiniai Lukiškių TI-K nebuvo dezinfekuojami.

Taip pat skunde nurodoma, kad Lukiškių TI-K rūkantys asmenys yra laikomi su nerūkančiais asmenimis.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime „Dėl pareiškėjo M. T. skundo“ pažymima, kad Lukiškių TI-K nerūkantieji kartu su rūkančiaisiais yra apgyvendinami tik esant nerūkančiųjų pageidavimui (1 t., b. l. 150–152). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas pateikė prašymą būti laikomas su rūkančiais asmenimis, taigi, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K esančią asmenų paskirstymo tvarką, jis privalėjo būti laikomas su nerūkančiaisiais. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais, todėl teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo skundo argumentus atmeta.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo nei veidrodžio, nei tualeto reikmenų spintelės.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Normos) nurodoma, kad virš kiekvienos praustuvės turi būti po 1 lentynėlę asmens higienos priemonėms sudėti bei sieninis veidrodis.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas įtvirtina, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime „Dėl M. T. skundo“ nurodoma, kad Lukiškių TI-K visose gyvenamosiose kamerose yra įrengti veidrodžiai, yra lentyna ir spintelės (1 t., b. l. 177). Taigi Lukiškių TI-K šiuo aspektu pažeidimo nepadarė. Be to, pareiškėjas nenurodė, kuriose tiksliai kamerose nebuvo spintelės bei veidrodžio, o su skundais ar prašymais dėl jų įrengimo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė.

Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. atvykus į Lukiškių TI-K jam nebuvo duodamas dietinis maistas, nors jis jam yra būtinas, nes pareiškėjas turi problemų su skrandžiu.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime „Dėl M. T. skundo“ paaiškinama, kad Lukiškių TI-K virtuvės darbuotojai neturėjo informacijos apie tai, kad 2018 m. gegužės 18–21 d. pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas (1 t., b. l. 178). Pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečiai problemų jis turi su skrandžiu, kokia liga serga ir kada ji jam buvo diagnozuota, taip pat neteikė prašymų Lukiškių TI-K administracijai dėl dietinio maisto suteikimo ar galimybės dėl turimų problemų apsilankyti pas gydytoją, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde taip pat teigiama, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, kol maistas buvo išdalinamas visiems nuteistiesiems, jis atšaldavo. Maistą dalinantis pareigūnas buvo be higieninių pirštinių.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime „Dėl M. T. skundo“ pažymėta, kad Lukiškių TI-K virtuvėje pagamintas maistas sudedamas į uždarus termosus ir išvežiojamas po korpusus, kur yra dalinamas. Maisto dalintojai yra aprūpinti specialiais drabužiais, jiems išduodamos vienkartinės pirštinės. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas pateikė tik abstrakčius argumentus, nenurodydamas, kuriais laikotarpiais gavo šaltą maistą bei kada jis buvo tiekiamas nesilaikant higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas taip pat dėl šalto maisto ir jo nehigieniško patiekimo nesikreipė nei į už maisto dalinimą atsakingus pareigūnus, nei į administraciją. Taigi pareiškėjo argumentais dėl nesudaromų tinkamų galimybių pavalgyti bei higienos normų pažeidimų atmetami.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad kiekvieną kartą atvykus į Lukiškių TI-K jo krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai oro temperatūrai pareiškėjas buvo verčiamas nusirengti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktas įtvirtina, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, kurių 152 punktas nustato, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Tų pačių instrukcijų 153 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Remiantis nurodytomis nuostatomis matyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai turėjo pareigą atlikti visuminę (išrengiant) kratą pareiškėjo atžvilgiu jam atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dar ir iš to, kad Lukiškių TI-K dušuose nėra įrengta persirengimo kabinų, todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo orumas. Dušuose bėgantis vanduo nuolat keičiasi, t. y. bėga tai šiltas, tai šaltas vanduo, dėl šios priežasties pareiškėjas yra ne kartą nuplikytas. Prausiantis duše pareiškėjui nebuvo suteikiamas šampūnas ir dušo žėlė, o keletą kartų atvykus į Lukiškių TI-K pareiškėjui iš viso nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti duše.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimus, atsakovės atstovo atsiliepime nurodoma, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min suteikiama teisė nusiprausti duše. Pareiškėjo teiginiai, jog jam keletą kartų nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti duše atmetami, kadangi pareiškėjas nenurodė, kuriais laikotarpiais negalėjo pasinaudoti šia jam suteikta teise. Taip pat atmestini ir pareiškėjo teiginiai susiję su dušuose bėgančio vandens temperatūros svyravimu. Šiuo atveju nenustatyta, jog pareiškėjas dėl šio pažeidimo būtų kreipęsis su skundais į Lukiškių TI-K administraciją, ar prašęs suteikti medicinos pagalbą dėl patirto nuplikymo.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų / suimtųjų privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvarkos. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m (1 t., b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, pareiškėjo orumo pažeidimą.

Aprašo redakcijoje galiojusioje iki 2017 m. sausio 1 d. buvo nustatyta, kad kiekvienam nuteistajam (nuteistajai), einančiam (einančiai) praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Aprašo redakcijoje galiojančioje nuo 2017 m. sausio 1 d. įtvirtinama, kad suimtųjų (nuteistųjų) dušo patalpose įrengiami kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime „Dėl M. T. skundo“ pažymėta, kad kai dozatoriuose pasibaigia higienos priemonės, reikia kreiptis į budintį pareigūną, kuris iškviečia atsakingą Ūkio skyriaus darbuotoją ir dozatoriai užpildomi (1 t., b. l. 178). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Lukiškių TI-K pareigūnus dėl dozatoriuose pasibaigusių higienos priemonių nesikreipė, todėl nėra pagrindo teigti, jog jam nebuvo suteikiamas šampūnas ir dušo žėlė. Be to, pareiškėjas ir iki dozatorių Lukiškių TI-K įrengimo jokių nusiskundimų dėl neišduodamo muilo nereiškė (1 t., b. l. 31).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinęs aukščiau nustatytus pažeidimus – tai, jog pareiškėjui 2 paras kameroje teko mažesnis plotas nei nustatytas minimalus, 25 paras buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei LVAT praktikoje iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 100 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, taip pat nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų piktybiškai nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo prašoma 1 500 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska