- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-785-372/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- E. S.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atstovo advokato G. Č. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21-1022/2016 pagal A. Č. ieškinį atsakovei E. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Č. 2015-07-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. Č. gyvenamoji vieta yra jo tėvo A. Č. gyvenamojoje vietoje; priteisti ieškovui iš atsakovės E. S. jos ir ieškovo nepilnamečio sūnaus A. Č. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur iki išlaikytinio pilnametystės bei 3600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius nuo 2012-07-20 iki 2015-07-20, t. y. po 100,00 Eur už kiekvieną mėnesį. Be to, kol bus išnagrinėta byla, ieškovas prašo įpareigoti atsakovę E. S. mokėti judviejų sūnui A. Č. laikiną išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad esant nenuginčytiems duomenims, kad šalių sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Akmenės rajono apylinkės teismas, kaip Reglamento valstybės narės nacionalinis teismas, turi jurisdikciją šioje byloje, susijusioje su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla pateko Akmenės rajono apylinkės teismo žinion, yra Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovė E. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji, veikdama kaip ieškovė, 2015-01-22 analogiškus reikalavimus pareiškė ieškovui, kaip atsakovui, Jungtinės Karalystės Šeimos teisme Plimute ir vėliau Londone, byloje Nr.: FD15P00124. Išsprendus jurisdikcijos klausimą ir nustačius, kad ieškinio padavimo metu šalių sūnus gyveno Anglijoje, buvo nuspręsta, kad byla nagrinėtina Jungtinės Karalystės teisme. Teismo sprendimu A. Č. įpareigotas sūnų A. iš Lietuvos grąžinti ne vėliau kaip iki 2015-07-21, tačiau šio teismo sprendimo A. Č. iki šiol neįvykdė. Kadangi Jungtinės Karalystės teisme byla pradėta 2015-01-22 dėl to paties dalyko, atsakovės manymu, ši byla neteisminga Lietuvos teismams, todėl atsakovė prašo šią civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir civilinę bylą, iškeltą pagal A. Č. ieškinį dėl jo ir atsakovės E. S. nepilnamečio sūnaus A. Č. gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės, nutraukė.
5. Teismas pažymėjo, jog teismas 2015-05-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1025-922/2015, kartą jau atsisakė priimti A. Č. ieškinį atsakovei E. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui atsižvelgęs į tai, kad Jungtinės Karalystės teisme nuo 2015-01-22 nagrinėjama civilinė byla, kurioje ginčas kilo tarp tų pačių šalių (vaiko motinos E. S. ir vaiko tėvo A. Č.), dėl to paties dalyko (nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir pan.). Ieškovas šios nutarties neskundė, ji yra įsiteisėjusi.
6. Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismas 2015-07-08 įvykusiame privačiame posėdyje byloje Nr.: FD15P00124 jau nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimęs A. S. nuolat gyvena Anglijoje ir Velse ir toliau lieka nuolat gyventi Anglijoje ir Velse, o nurodytas teismas turi jurisdikciją bylai dėl tėvų pareigų ir atsisako perduoti šios bylos nagrinėjimą Lietuvos teismams. Šios nustatytos aplinkybės paneigia ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad nepilnametis šalių sūnus nuolat gyvena Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovo A. Č. atstovas advokatas G. Č. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apelianto teigimu, teismas nesigilino į faktines aplinkybes ir visiškai nekreipė dėmesio į faktą, kad atsakovė piktnaudžiauja procesu, teisinėmis priemonėmis ir siekia atkeršyti ir pakenkti ieškovui. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, ir tai turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimui. Teismas visiškai nesirėmė byloje surinktais įrodymais ir mažamečio vaiko interesų viršenybės principais.
7.2. Teismas visiškai neanalizavo faktinių aplinkybių, kad atsakovė sutiko, kad vaikas gyventų su tėvu Lietuvoje, savo noru pildė prašymus išduoti sūnui asmens dokumentus ir deklaruoti gyvenamąją vietą, o į Didžiosios Britanijos institucijas kreipėsi vedina pykčio ir tikslo pakenkti ieškovui, kuomet jis pranešė institucijoms apie tai, kad ji neaugina vaiko Didžiojoje Britanijoje ir dėl to neteko mokamų išmokų ir pašalpų.
7.3. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nemotyvuotai atmetė jurisdikcijos nustatymo taisykles. Sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jis integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką, Akmenės rajono apylinkės teismas, kaip Reglamento Valstybės narės nacionalinis teismas, turi jurisdikciją šioje byloje, o procesas Jungtinėje Karalystėje buvo inicijuotas atsakovės kaip kerštas. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju svarbiausias mažamečio Lietuvos Respublikos piliečio A. Č. interesas, kuris turi būti iškeltas virš lis pendens reglamento taikymo. Todėl tikslinga skirti mažamečio A. Č. psichologinę ekspertizę, kad nustatyti mažamečio A. Č. interesų turinį. Apelianto nuomone labai svarbu išsiaiškinti aplinkybes, ar atsakovė E. S. gyvena Didžiojoje Britanijoje, ar ji turi legalų darbą ir pajamų šaltinį ir kaip pasikeis atsakovės padėtis šaliai išstojus iš Europos Sąjungos sudėties, nes nuo to priklauso mažamečio A. Č. likimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos dalykas yra teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu ir byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimus pagal ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį.
12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teisme 2015-07-29 priimtas A. Č. ieškinys dėl nepilnamečio sūnaus A. Č. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas 2016-06-14 teismui pateikė patikslintą ieškinį nurodydamas, kad šalių sūnus gimė Jungtinėje Karalystėje, tačiau šalims nutarus gyventi skyrium bendru sutarimu buvo sutarta, kad šalių sūnus A. gyvens su tėvu Lietuvoje, kur mažametis su tėvu grįžo gyventi 2014 m., deklaravo gyvenamąją vietą, jam buvo išduotas asmens dokumentas ir visa tai buvo daroma šalių sutarimu, gera valia ir su motinos sutikimu.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė E. S. gyvena Didžiojoje Britanijoje ir 2015-01-22 analogiškus reikalavimus pareiškė ieškovui, kaip atsakovui, Jungtinės Karalystės Šeimos teisme Plimute ir vėliau Londone, byloje Nr.: FD15P00124. Išsprendus jurisdikcijos klausimą ir nustačius, kad ieškinio padavimo metu šalių sūnus gyveno Anglijoje, buvo nuspręsta, kad byla nagrinėtina Jungtinės Karalystės teisme. Kadangi sūnus buvo neteisėtai tėvo išvežtas iš Anglijos ir (arba) laikomas Lietuvoje, minėtu teismo sprendimu apeliantas A. Č. įpareigotas sūnų A. iš Lietuvos grąžinti ne vėliau kaip iki 2015-07-21, tačiau byloje nėra duomenų apie šio sprendimo įvykdymą.
14. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl teismas, kaip Reglamento valstybės narės nacionalinis teismas, turi jurisdikciją šioje byloje, susijusioje su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla pateko Akmenės rajono apylinkės teismo žinion, buvo ir yra Lietuvos Respublikoje. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusiose su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, yra įtvirtintos 2003-11-27 Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, į kurio taikymo sritį patenka ir bylos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo. Šio reglamento nuostatos yra taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse tiesiogiai ir yra viršesnės už nacionalinę teisę. Pagal Tarybos Reglamento (EB) 2201/2003 8 str. nuostatas valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 daliai yra taikomos reglamento 9, 10 ir 12 str. nuostatos. Reglamento 10 str. nurodyta, kad vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje bei yra nustatomos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal byloje pateiktus dokumentus, ieškovas vaiką į Lietuvos Respubliką išvežė neteisėtai, todėl teisiniu aspektu vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nepasikeitė ir liko Jungtinėje Karalystėje kartu su motina.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2015-01-22 kreipėsi į Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismus dėl neteisėto vaiko išvežimo, kur kartu yra sprendžiamas ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. 2015-07-08 įvykusiame privačiame posėdyje byloje Nr.: FD15P00124 nustatyta, kad A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuolat gyvena Anglijoje ir Velse ir toliau lieka nuolat gyventi Anglijoje ir Velse. Nurodytas teismas turi jurisdikciją bylai dėl tėvų pareigų ir atsisako perduoti šios bylos nagrinėjimą Lietuvos teismams.
16. Kadangi Reglamento 10 str. pagrindu buvo pradėtas teisminis procesas dėl neteisėto vaiko išvežimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą nagrinėjamu atveju netaikyta bendroji reglamento 8 str. numatyta jurisdikcijos taisyklė dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos. Dėl to apelianto skunde nurodyti argumentai apie tai, kad ieškinio padavimo meti bei šiuo metui vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, šiuo atveju nėra lemiamas kriterijus nustatant ginčo sprendimo jurisdikciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismuose nagrinėjant analogišką reikalavimą tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko, to paties reikalavimo nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teisme iš esmės neatitiktų Tarybos Reglamento (EB) 2201/2003 paskirties, taip pat gali sudaryti sąlygas priešingų sprendimų dėl to paties dalyko priėmimo rizikai atsirasti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti patikslintu ieškinio reiškiamo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl ieškovo patikslintą ieškinį teismas pagrįstai atsisakė priimti.
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-05-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1025-922/2015, kuria jau kartą atsisakyta priimti A. Č. ieškinį atsakovei E. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsižvelgęs į tai, kad Jungtinės Karalystės teisme nuo 2015-01-22 nagrinėjama civilinė byla, kurioje ginčas kilo tarp tų pačių šalių (vaiko motinos E. S. ir vaiko tėvo A. Č.), dėl to paties dalyko (nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir pan.).
18. Tokiu atveju, kai nustatoma, jog tarp tų pačių šalių kitoje valstybėje dėl analogiško ginčo yra kreipiamasi į teismą, tai teismas, į kurį buvo kreiptasi vėliau turi atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebereikėjo nutraukti bylos CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, todėl ši formuluotė šalintina iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies.
19. Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Europos Sąjungos teisės nuostatas dėl jurisdikcijos, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš teismo rezoliucinės dalies pašalinti nutarties dalį dėl bylos nutraukimo.